Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis Laimonas Dargevičius 2012 m. rugpjūčio 19 d. d. G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 19 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, vairavo T. D. traktorių (duomenys neskelbtini), neįregistruotą nustatyta tvarka, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros, po to, kai 2011-03-21 jam buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Šiais savo veiksmais G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 p. ir 238 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad G. D. pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., padarė pakartotinai per metus laiko, t. y. pakartotinai vairavo transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, girtas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip sukeldamas grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Toks G. D. elgesys rodo, kad jis jokių išvadų dėl netinkamo savo elgesio nepadarė. Apelianto nuomone, apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į G. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nepagrįstai taikė jam ATPK 30¹ str., kuris turėtų būti taikomas tik nustačius ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas lengvinančias aplinkybes, nenustačius ir kitų ATPK 32 str. 2 d. nurodytų galimų pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas taikyti G. D. ATPK 30¹ str. nuostatas, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą, t. y. nepaskyrus transporto priemonės konfiskavimo, kaip tai numatyta ATPK 130² str., nepasieks ATPK keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu G. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., padarymą. Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, skiriant nuobaudą G. D., todėl nėra pagrindo panaikinti nutarimą. Apygardos teismas gali tik pasisakyti dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.

G. D. be ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. padarytų pažeidimų, administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą, tai yra už tai, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,52 promilės), po to, kai jam buvo paskirta nuobauda už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą.

KET 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. ATPK 130² str. (teisės norma, kurioje numatyta atsakomybė už sunkiausią iš G. D. padarytų pažeidimų) įtvirtinta: „Transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.“

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK 130² str. numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą G. D. buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas, netaikant transpiorto priemoės konfiskavimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta pagrįstai buvo švelninama.

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad pažeidėjui buvo nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis. Nors transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, yra vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas, pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti, G. D. nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršija minimalų girtumo laipsnį (0,41 promilės) ir jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio asmens elgesio negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku. Nors ATPK 130² str. neminimas terminas mažareikšmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio leistino alkoholio kiekio viršijimą šioje byloje laiko būtent kaip mažareikšmį. Aplinkybė, kad buvo nežymiai viršytas leistinas alkoholio kiekis gali būti laikoma svarbia, į kurią būtina atsižvelgti skiriant administracinę nuobaudą šioje byloje. Be to, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo ginčyti, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau G. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Tai pagrįstai pripažinta G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Apelianto skunde teisingai nurodoma, kad apylinkės teismas be pagrindo nenustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes be to, kad G. D. taikyta nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis, teismas neatsižvelgė į kitas nuobaudas, kurios G. D. buvo paskirtos už ATPK dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ įvykdytus pažeidimus, kurie buvo padaryti pakartotinai per metus, tai pripažintina G. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 35 str. 1 d. 5 p.). Tačiau vien ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas be pagrindo taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas, padaryti. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisės pažeidimo padarymo metu G. D. vairuotas traktorius (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise nepriklauso. Iš byloje pateiktos 2010-05-27 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. D.. Pastarasis teismo posėdžio metu parodė, jog nedavė G. D. leidimo vairuoti jam nuosavybės teise priklausantį traktorių, taigi transporto priemonė buvo paimta prieš savininko valią. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs (2000-12-06 ir 2001-10-02 nutarimai), kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. LVAT administracinėje byloje Nr. 12-1118-05, pasisakė: „proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą“. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apygardos tesimas konstatuoja, kad švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda G. D. paskirta pagrįstai, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant G. D. transporto priemonės konfiskavimo. Šiuo atveju G. D. pagal ATPK 130² str. paskirta paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas – proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per švelni, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.