Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Motužiui, nuteistajam V. P., nuteistojo gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir platinimą - laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – už neteisėtą disponavimą šaudmeniu– areštu dešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir už padarytas nusikalstamas veikas V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo terminas nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. Konfiskuoti V. P. priklausantys 440,73 Lt, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir M. K., tačiau ji dėl šio nuosprendžio apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir ją pardavė, o būtent: V. P., iki 2012 m. liepos 17 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,928 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,078 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur paminėtą narkotinę medžiagą išfasavo į ne mažiau kaip 6 vnt. popierinių lankstinukų ir juose laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P., 2012 m. liepos 17 d., dienos metu, ne mažiau kaip 5 popierinius lankstinukus ir polietileninį maišelį, kuriuose bendrai buvo ne mažiau kaip 0,075 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, išgabeno iš paminėtos gyvenamosios vietos ir atgabeno iki autobusų sustojimo, esančio prie prekybos centro „Grandus“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur apie 20.25 val. vieną popierinį lankstinuką su 0,085 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,008 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 litų pardavė M. K., o likusius 4 popierinius lankstinukus ir polietileninį maišelį su heroinu, toliau gabeno ir laikė prie savęs, iki kol tą pačią dieną, apie 20.45 val., prie (duomenys neskelbtini)namo, Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 21.10 val. jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 4 popierinius lankstinukus ir polietileninį maišelį, kuriuose bendrai buvo 0,807 g. gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,067 g. narkotinės medžiagos - heroino, o vieną popierinį lankstinuką su 0,036 g. gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,003 g. narkotinės medžiagos – heroino, laikė paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, iki kol 2012 m. liepos 17 d., apie 22.45 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmeniu, o būtent: V. P., iki 2012 m. liepos 17 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo vieną fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, kuris priskiriamas „B“ ir „C“ kategorijos šaudmenims, kurį atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2012 m. liepos 17 d., kol apie 22.45 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo jų apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacinį skundą atšaukė. Prokuroro prašymas dėl skundo atšaukimo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus iš dalies sutinka su nuteistojo apeliaciniu skundu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai nuteisė V. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė, negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šioje byloje objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad apeliantui paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pažeistos BK 61 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nes, priešingai negu teigia apeliantas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta: ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme V. P. kaltę pripažino iš dalies. Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę BK bendrosios dalies normos (BK 54, 61 straipsniai) taikytos tinkamai, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad už tyčinį sunkų nusikaltimą kelis kartus teistam asmeniui paskirta mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė yra aiškiai per griežta. Taigi, šioje dalyje, skundas atmestinas.

Kitoje dalyje nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendžio dalis, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintina. V. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Nuteistasis V. P. įgijo ir laikė fabrikinės gamybos 5,6 kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, todėl jo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo visiškai pripažinęs savo kaltę dėl neteisėto šovinio įgijimo ir laikymo, gailisi, prašo sušvelninti bausmę ir neskirti dešimties parų arešto.

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį nuteistasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, Veikos pavojingumo suvokimas taip pat svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

V. P. nuteistas už vieno šaudmens - fabrikinės gamybos 5,6 kalibro žiedinio įskėlimo šovinio įgijimą ir laikymą be leidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šovinys kratos metu buvo rastas jo namuose, televizoriaus staliuko stalčiuje. Nuteistasis V. P. parodė, kad šaudmenį rado 1993 m., kurį namuose įdėjo į stalčių ir pamiršo. Nenustatyta ir tai, kad šaudmuo namuose atsirado kitomis aplinkybėmis nei nurodo V. P. bei, kad bute laikomą šaudmenį jis būtų bandęs realizuoti ar kokiu nors būdu panaudoti. Duomenų, kad nuteistasis būtų turėjęs šaunamąjį ginklą, nėra. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas siekiant sutrikdyti kito asmens sveikatą. Apelianto padaryta veika pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 30 d. plenarinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012 nurodė, kad nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Įvertinus aplinkybes, kad apeliantas laikė tik vieną šovinį, kurį, kaip nurodo, rado prieš daug metų ir pamiršo, kad padaryta veika nebuvo sutrikdyta ir nebuvo siekiama sutrikdyti kito asmens sveikatos, laikoma, kad nuteistasis savo veiksmais nepadarė tokios žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ir valstybės vertybėms, už kurią būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos manymu V. P. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti. Taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.