Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-12-21 · Administracinė byla Nr. eA-686-822/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-09-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
eA-686-822/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01419-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
J. F.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-686-822/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01419-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. F. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo termino pratęsimo pateikti; 2) pratęsti pareiškėjui Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Inspekcija 2018 m. sausio 23 d. priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą apie 24 kv. m ploto ūkio pastatą sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2018 m. liepos 23 d. Pareiškėjas per šį laikotarpį sudarė sutartį su architekte V. K. (toliau – ir architektė), architektė parengė statybos projektą ir jį suderino su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, bei atliko kitus veiksmus reikalingus gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas reikalauja, kad teikiant prašymą išduoti leidžiantį statybą dokumentą, be statybos projekto ir kitų dokumentų, Inspekcijai būtina pateikti statinio bendraturčių rašytinį sutikimą. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio stovi savavališkai pastatytas ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklauso 7 asmenimis, bei šiam žemės sklypui nustatyta speciali žemės naudojimo sąlyga – Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonoje. Teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, būtinas bendraturčių sutikimas. Viena sklypo bendraturtė mirusi ir dar nebuvo įregistruotos jos įpėdinių nuosavybės teisės, vyko teisminis procesas.

2.3. Projektuojamas pastatas patenka į geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną. Į akcinės bendrovės „LTG Infra“ Infrastruktūros projektų koordinavimo skyrių buvo išsiųstas prašymas sąlygoms gauti. INFOSTATYBOJE būtinos procedūros iki kol bus patikrintas projektas ir pareiškėjui bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, užtruks maždaug 5 mėnesius, todėl prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d., taip pat atnaujinti terminą prašymui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo padavimo termino pratęsimo paduoti. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kadangi siekė administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021 pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (buvo nustatytas iki 2021 m. balandžio 23 d.). Tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus skyrius) 2021 m. kovo 25 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau ne dėl termino pratęsimo, o dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo apskundimo administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, pakeisdamas 2021 m. kovo 25 d. sprendimą. Pareiškėjo atstovui advokatui G. A. P. 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2021 m. balandžio 23 d., todėl per vieną dieną dėl užimtumo kitose bylose advokatas neturėjo galimybės surašyti prašymo ir jį pateikti teismui tą pačią dieną. Kadangi terminas praleistas tik 2 nedarbo dienas, teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas terminą atnaujinus. Todėl pareiškėjas prašė atnaujinti terminą prašymui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo padavimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

Atsiliepimas

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi jau ketvirtą kartą. Nors teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam terminui teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tam, kad būtų pratęstas šis terminas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Inspekcija pareiškėjui jau buvo suteikusi 9 mėnesių laikotarpį (pažeidimai šalinami nuo 2018 m. sausio 23 d.), o teismų sprendimais buvo suteiktas papildomas ilgesnis nei dviejų metų terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, taigi šį kartą Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Prašymas pateiktas pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021 pratęstam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. po 2021 m. balandžio 23 d. Teismui pareiškėjo atstovo prašymas pateiktas tik 2021 m. balandžio 27 d. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenustato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti šį terminą atmestinas, o priežastys, dėl kurių šis terminas praleistas, nenagrinėtinos.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

6. Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-8 užfiksuota, jog sklype (duomenys neskelbtini), stovi 3 butų gyvenamasis namas, 3-io buto fasadas atnaujintas, prie 3-io buto pristatytas priestatas apie 8,0 x 4,0 m. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. birželio 27 d. nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Šalia buto buvo pagalbinis ūkio pastatas, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, planuoja parengti projektą ir gauti statybos leidimą darbams. Inspekcija 2018 m. sausio 23 d. priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą apie 24 kv. m ploto ūkio pastatą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Padarinių pašalinimui pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. liepos 23 d. ir pareiškėjo prašymu pratęstas iki 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2019 m. kovo 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-967-821/2019, Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 23 d. VAAT 2020 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1185-821/2020 terminas pratęstas dar vieneriems metams iki 2020 m. spalio 23 d. VAAT 2021 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1077/983/2021 pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir dar pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 23 d. Pareiškėjas teismo prašė dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, LVAT praktika, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė 2021 m. balandžio 26 d. (prašymas teisme gautas ir užregistruotas 2021 m. balandžio 27 d.), t. y. jau pasibaigus nustatytam įvykdymo terminui, nes VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2021 m. sausio 5 d. sprendimu pratęsė iki 2021 m. balandžio 23 d. (pagal informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis). Tai reiškia, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė, todėl nėra pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas praleido Priežiūros įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 25 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021 dėl VAAT 2021 m. sausio 5 d. sprendimo apskundimo. Pagal informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis administracinėje byloje Nr. eI3-1077-983/2021 pareiškėjo atstovo advokato G. A. P. prašymas teismui dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo buvo gautas ir patenkintas 2021 m. balandžio 6 d., tačiau pareiškėjas į Tarnybos Vilniaus skyrių dėl sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą patikslinimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 14 d. ir šio prašymo pagrindu 2021 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas dėl pirminio sprendimo teikti teisinę pagalbą pakeitimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei tinkamai neįvertino teisės aktų nustatytų terminų sprendimui teikti antrinę teisinę pagalbą priimti ir paskirtam atstovui reikalingo laiko pareiškėjo pageidaujam procesiniam dokumentui paruošti. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam terminui (2021 m. balandžio 23 d.), konstatavo, kad šiuo atveju prašymas jį pratęsti negali būti tenkinamas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4–5 dalimis, pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. atmestas kaip nepagrįstas.

III.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nurodytais teisiniais pagrindais atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes šiuo atveju bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, kuriomis vadovavosi teismas atmesdamas pareiškėjo prašymus.

9.2. Pareiškėjas nėra teisininkas, pats surašyti procesinių dokumentų nemoka, todėl kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, jam 2021 m. kovo 25 d. sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau priimant šį sprendimą įvyko klaida ir sprendime buvo nurodyta, jog yra kreipiamasi ne dėl termino pratęsimo, o dėl VAAT 2021 m. sausio 5 d. sprendimo apskundimo. Tada pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių dėl klaidos ištaisymo. Tuomet šis skyrius pareiškėjo prašymą 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu tenkino, pakeisdamas 2021 m. kovo 25 d. sprendimą. Pareiškėjo atstovas šį sprendimą gavo 2021 m. balandžio 23 d., dėl užimtumo kitose bylose advokatas G. A. P. neturėjo galimybės parengti ir pateikti prašymą teismui tą pačią dieną, prašymas teismui buvo paduotas 2021 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas nėra kaltas dėl apsirikimo surašant 2021 m. kovo 25 d. sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą. Ši aplinkybė užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise paduoti prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra kaltas dėl pratęsimo termino praleidimo, nes nebuvo apdairus, rūpestingas, neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstas.

9.3. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą nepagrįstai, vadovaudamasis skundžiamame sprendime nurodyta LVAT praktika, nes šiose bylose terminas pratęsti privalomo nurodymo vykdymą buvo praleistas dėl pačių pareiškėjų kaltės, kas sudaro teisinį pagrindą šiuo atveju nesivadovauti šia teismų praktika. Ne dėl savo kaltės pareiškėjui praleidus terminą pratęsti terminą privalomam nurodymui vykdyti, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į pasinaudojimą savo subjektinėmis teisėmis veiksmingumą – pratęsti praleistą terminą, kuris buvo praleistas ne dėl jo kaltės.

9.4. Administracinių bylų proceso betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus. Proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jog šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Kadangi teismas visų bylos aplinkybių neištyrė, bylos esmės neatskleidė, dėl to buvo suvaržyta pareiškėjo teisė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui vykdyti, tokiu būdu teismas pažeidė administracinio bylų proceso betarpiškumo ir proporcingumo principus.

9.5. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą padavimo terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti. Teismas sprendimą priėmė tik dėl vieno pareiškėjo prašymo – būtent dėl pratęsimo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

Atsiliepimas

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Priežiūros įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reguliuojančių privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą. LVAT jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme – pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pastarojo pratęsti nebėra galimybės, ir Priežiūros įstatymas nenumato praleisto termino atnaujinimo galimybės. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo nurodyta priežastis, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą pratęsti terminą Privalomojo nurodymo vykdymui praleido dėl paties pareiškėjo kaltės, būtų aktuali, jeigu apskritai egzistuotų galimybė pratęsti pasibaigusį Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ar šį terminą atnaujinti, tačiau termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė. Taigi, teismo vertintos ir nurodytos aplinkybės dėl ko pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą nesudarė prielaidos teismui nukrypti nuo Priežiūros įstatymo nuostatų taikymo ir šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymas nenumato pasibaigusio privalomojo nurodymo vykdymo termino atnaujinimo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, pateikto teismui pasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui, ir nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir aiškinimo iš esmės panašiose bylose. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama suformuota teismų praktika ar kuriamos naujos teisės aiškinimo taisyklės.

12. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis, kuria jis siekia pateisinti praleistą terminą, yra nepagrįsta ir negali būti pripažintina svarbia priežastimi. Teismas pareiškėjo nurodytas priežastis pagrįstai pripažino priklausiusias nuo pareiškėjo netinkamo elgesio. Teisę kreiptis į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo pareiškėjas galėjo įgyvendinti šiam terminui nepasibaigus, tačiau šia teise tinkamai ir laiku nepasinaudojo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės į pasinaudojimą savo subjektinėmis teisėmis veiksmingumą yra atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl pažeistų administracinių bylų proceso betarpiškumo ir proporcingumo principų yra nepagrįsti. Inspekcijos vertinimu, priežastys, nurodytos teismui pateiktame prašyme dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo ir termino šiam prašymui paduoti atnaujinimo, nesudarė teismui pagrindo nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir kurti naujo precedento šios kategorijos bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo suformulavęs reikalavimą atnaujinti terminą prašymui dėl aptarto termino pratęsimo paduoti.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido Priežiūros įstatyme nustatytą terminą prašymui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą paduoti. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam terminui (2021 m. balandžio 23 d.), nusprendė, kad šiuo atveju prašymas jį pratęsti negali būti tenkinamas.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybės, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise paduoti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą vadovaudamasis skundžiamame sprendime nurodyta LVAT praktika, nes šiose bylose terminas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymą buvo praleistas dėl pareiškėjų kaltės. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti.

16. Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022 ir kt.).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

19. Byloje nustatyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo tęsiamas ne tik administracinės institucijos sprendimu, bet ir teismų procesiniais sprendimais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, ir dėl to byloje ginčo nėra.

20. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (žr. šios nutarties 17 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jis praleido terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Pareiškėjas dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau tokio prašymo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, papildomai akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Konstatavus, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

22. Tarnyba 2022 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prašydama valstybės naudai priteisti 81 Eur. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 42 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasGintaras KryževičiusSkirgailė Žalimienė