Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 50⁶ straipsnyje (kreditoriaus teisių pažeidimas), ir skirti jam ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą baudą.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2000 m. kovo 16 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2000 m. kovo 23 d., PVM mokėtojo kodas LT (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas - 2896,00 EUR, padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 28,96 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. I. - 100 %. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) 2016 m. spalio 31 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti 8 darbuotojai. A. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2005 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)

“ apskaitą tvarko L. A..

VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2016 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 56024,21 eurų, iš jų: gyventojų pajamų mokestis - 7592,58 eurų, šio mokesčio delspinigiai – 487,68 eurų; pelno mokestis - 1409,00 eurų, delspinigiai - 56,28 eurų; pridėtinės vertės mokestis - 43661,00 eurų, šio mokesčio delspinigiai - 2817,67 eurų; iš viso mokesčių nepriemoka 52662,58 eurų ir delspinigiai - 3361,63 eurų.

Nurodyta, kad siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis 2016 m. rugsėjo 16 d. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Bendrovės vadovas A. I. supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-6434. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyviam patikrinimui pateikė šiuos dokumentus: piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, debitorių ir kreditorių sąrašus, užpildytą įmonės turto anketą, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas bei naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus. A. I. paaiškino, kad trūksta apyvartinių lėšų, laiku neatsiskaito užsakovai. 2016 metais planuoja baigti projektus, kurių vertė 130000 EUR bei pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo ir atsiskaityti su biudžetu.

Nurodyta, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. spalio 5 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 55169,00 EUR, iš jų: 42977,00 Eur PVM nepriemoka ir 2674,28 Eur šio mokesčio delspinigių, 7592,58 EUR gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 465,32 EUR šio mokesčio delspinigių, 1409,00 EUR pelno mokesčio nepriemoka ir 50,82 EUR šio mokesčio delspinigių.

Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 dalį, už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. I. 2016 m. rugsėjo 16 d. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 045441.

Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iš mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI viršininkas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-95452 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką 15069,46 EUR sumoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, sprendimas pateiktas vykdyti antstoliui V. Č..

Išanalizavus už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktą AB SEB bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad minėto laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 132,60 EUR, įplaukos sudarė 149161,16 EUR, išlaidos - 149245,18 EUR, likutis sąskaitoje laikotarpio pabaigoje - 48,58 U. P. lėšos buvo naudojamos atsiskaitymams su: VMI prie FM - 3444,39 EUR, VSDFV - 4569,65 EUR, darbo užmokesčiui - 51027,10 EUR, antstoliams - 20087,40 EUR, atskaitingam asmeniui - 19336,00 EUR, už prekes ir paslaugas - 50780,64 EUR, (pvz.,: 2016 m. birželio 15 d. UAB Valdymo formos - 500 EUR, 2016 m. liepos 14 d. UAB VILNIAUS PASAŽAS - 600,00 EUR, 2016 m. liepos 22 d. ASOCIACIJA REKLAMOS IMPULSAS - 2000,00 EUR, 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB BUSINESS TALK - 200,00 EUR, TEO LT AB - 145,18 EUR). Pagal pateiktą AB DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpio pradžioje piniginių lėšų sąskaitoje - 3630,36 EUR, įplaukos sudarė 7363,09 EUR, išlaidos sudarė 10990,87 EUR. Lėšos buvo naudojamos: VMI prie FM - 823,45 EUR, antstoliui - 8803,07 EUR, VSDFV - 1354,45 EUR, banko paslaugos - 9,90 EUR), likutis laikotarpio pabaigai - 2,58 EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateikė kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Analizuojamojo laikotarpio pradžioje pinigų likutis kasoje buvo 78769,23 EUR, laikotarpio pabaigoje - 38,08 EUR, per minėtą laikotarpį gauta 70081,53 EUR pajamų, išlaidos sudarė 148812,68 U. P. lėšos buvo naudojamos: darbo užmokesčiui - 7977,85 EUR, atskaitingam asmeniui - 5130, 84 EUR, už paslaugas - 498,57 EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. birželio 10 d. sudarė paskolos sutartis su A. I. su 3% metinėmis palūkanomis, bendra paskolos suma - 134700,00 EUR.

Pagal pateiktą atskaitingo asmens A. I. ataskaitą atskaitingas asmuo atskaitinio laikotarpio pradžioje skolingas 5955,00 EUR, gauta - 24372,26 EUR, išleista - 30327,72 EUR, likutis laikotarpio pabaigai - 0,00 EUR. Atskaitingas asmuo mokėjo už prekes ir paslaugas, (pvz.,: 2016 m. birželio 30 d. UAB V. E. - 160,65 EUR, UAB GV group - 109,99 EUR, 2016 m. liepos 27 d. UAB Valdymo formos - 577,13 EUR, 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB Aeropolis - 429,00 EUR).

Pagal pateiktą 2016 m. liepos 31 d. balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 294419,00 EUR, iš jo: ilgalaikio turto - 7214,00 EUR, trumpalaikio turto - 287205,00 EUR, tame skaičiuje: 4944,00 EUR išankstiniai apmokėjimai, 276238,00 EUR per vienerius metus gautinos sumos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas sudaro 2896,00 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 145207,00 EUR, iš jų: 145207,00 EUR per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie yra pradelsti. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. liepos 31 d. pardavimo pajamos sudarė 156269 EUR, pardavimo savikaina - 18809 EUR, veiklos sąnaudos - 114862 EUR, rezultatas - 22598 EUR pelnas.

VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomai registruotino turto neturi.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie kreditorius ir debitorius, 2016 m. rugpjūčio 31 d. skola tiekėjams sudaro 59064,57 EUR, didžiausi iš jų: - UAB T. M.-14792,80 EUR, UAB JCDesaux Lietuva - 9336,16 EUR, UAB VIA Media - 3340,53 EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 39690,96 EUR, didžiausi iš jų: VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija - 12451,17 EUR, UAB Mikrovisata -3235,56 EUR, UAB Media traffic - 3630,00 EUR.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjas (VMI) prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. I. bei paskirti jam ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą 2896 eurų dydžio baudą.

Susipažinus su VMI pateiktu pareiškimu, teismas vertina, kad pareiškimas atitinka ne visus tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamus būtinus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ir šio kodekso 50⁶ straipsnyje; administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama, be kita ko, kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Teismas pažymi, jog nors iš esmės minėtoje nuostatoje nėra įtvirtinti kiti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir ATPK nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi tai, kad dėl bylų pagal ATPK 50⁶ straipsnį nesurašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Taigi pareiškimas iškelti atitinkamą administracinio teisės pažeidimo bylą vertintinas kaip dokumentas, kuriame iš esmės turi būti suformuluotas kaltinimas asmeniui, jame turi būti aiškiai apibrėžtos kaltinimo, taigi ir bylos nagrinėjimo ribos (ar pateikti aiškūs duomenys, leidžiantys tas ribas apibrėžti) ir būtent tokio pareiškimo pagrindu teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nors nėra pagrindo teigti, kad pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo turiniui keltini tokie pat griežti reikalavimai kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokolui, vis dėlto pareiškime turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs esminiai faktai, aplinkybės ir kiti duomenys, būtini apibrėžiant kaltinimą asmeniui dėl tam tikro pažeidimo padarymo, tokiu būdu užtikrinant jo teisę žinoti, kuo yra kaltinimas bei galimybę gintis. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo metu.

Teismas pažymi, kad apibrėžiant pažeidimą, kuriuo kaltinamas asmuo, pirmiausia turi būti nurodomas jo padarymo laikas, vieta bei pažeidimo esmė. VMI pareiškime iš esmės yra pacituota informacija iš VMI 2016 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)FR1042-7517, nurodant apibendrintą informaciją apie piniginių lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis šių sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nurodant, koks šiose sąskaitose buvo pinigų likutis laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, kokios buvo įplaukos ir išlaidos, ir apibendrinta (nurodant bendrą sumą už šį laikotarpį) informacija apie pinigų panaudojimą – atsiskaitymams su VMI, su VSDFV, darbo užmokesčiui, antstoliams, atskaitingam asmeniui, už prekes ir paslaugas (pateikiant informaciją apie sąskaitą SEB banke, taip pat pateikti 5 pavyzdžiai atsiskaitymo už prekes ir paslaugas, nurodant atsiskaitymo datą, sumą bei subjektą, su kuriuo atsiskaityta). Analogiškai nurodyta apibendrinta informacija apie išlaidas ir pajamas, nustatyta pagal kasos knygą (nurodant likutį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, gautas pajamas ir išlaidas, bei piniginių lėšų panaudojimą – bendra suma darbo užmokesčiui, atskaitingam asmeniui, už paslaugas) bei pagal pateiktą atskaitingo asmens ataskaitą (kiek gauta per laikotarpį, išleista, bei kad atskaitingas asmuo mokėjo už prekes ir paslaugas, nurodant 4 tokio mokėjimo pavyzdžius (data, sumas bei subjektą, kuriam mokėta). Taip pat nurodyta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. birželio 10 d. sudarė paskolos sutartis su A. I..

Teismas, įvertinęs šią pareiškime pateiktą apibendrintą informaciją, sprendžia, kad iš pareiškimo turinio nėra aiškiai apibrėžti veiksmai (neveikimas), kurie, pareiškėjo nuomone, vertintini kaip ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, savo ruožtu prielaidų darymas apie tai, teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje negalimas.

Kaip minėta, pareiškime yra nurodyta tik itin apibendrinta informacija apie pinigų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose. Kiek tai susiję su atsiskaitomąja sąskaita AB SEB banke, nurodyta, kad per visą laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. iš sąskaitos už prekes ir paslaugas buvo atsiskaityta iš viso už 50 780,64 eurų (nurodant pavienius tokio atsiskaitymo pavyzdžius). Nors pareiškime taip pat nurodyta informacija apie lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje AB DNB banke, tačiau atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodyta ir pareiškime, lėšos šioje sąskaitoje buvo naudojamos atsiskaitymams su VMI, antstoliu, banko paslaugoms, tampa visai neaiški VMI pozicija, kokią įtaką klausimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį iškėlimui ir bylos nagrinėjimui turi ši informacija (juolab kad vėliau teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tikrinamą laikotarpį nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais per, be kita ko, AB DNB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat, kaip minėta, pateiktas lėšų judėjimas, nustatytas pagal kasos knygą (nurodyta tik bendra piniginių lėšų panaudojimo už paslaugas suma), pagal pateiktą atskaitingo asmens A. I. ataskaitą (nurodyta, kad atskaitingas asmuo mokėjo už prekes ir paslaugas, nenurodant bendros sumos, tačiau nurodant kai kuriuos atsiskaitymo atvejus (datas, subjektus ir sumas).

Esant nurodytai itin apibendrintai informacijai, teismo vertinimu, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos iškėlimas jei būtų pateikti kiti duomenys, iš kurių būtų galima aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, dėl kokių ir kada atliktų veiksmų (neveikimo) siekiama (t. y. būtent pareiškėjas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, siekia) patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Tačiau su pareiškimu teismui yra pateikti tik jau minėtos AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 34 lapai, kuriuose yra detali informacija apie visas išlaidas ir pajamas, visus mokėjimus, vykdytus šioje sąskaitoje; taip pat AB DNB banko sąskaitos išrašas už tą patį laikotarpį (5 lapai; nors, kaip minėta, visiškai nėra aišku, kuo grindžiamas šios informacijos būtinumas, sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo šioje situacijoje), duomenys iš kasos knygos (5 lapai). Pareiškime taip pat pateikta informacija apie atskaitingo asmens mokėjimus, nustatytus pagal pateiktą atskaitingo asmens A. I. ataskaitą, tačiau be šios informacijos kitokių duomenų (dokumentų) apie tai su pareiškimu nepateikta, atitinkamai nėra aišku, ar, pareiškėjo nuomone, ši informacija yra reikšminga, sprendžiant bylos iškėlimo klausimą, ar ji pareiškime nurodyta tik kaip apibūdinanti tam tikrą situaciją, kaip perteklinė ir pan. Analogiškai – pareiškime nurodyta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas paskolos sutartis su A. I., taip pat pateiktos šių sutarčių kopijos, tačiau iš pareiškimo nėra aišku, ar ta informacija bylos iškėlimui yra reikšminga ir, jei reikšminga – motyvai, kuo reikšminga (pareiškime, kaip minėta, prašant iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per AB SEB sąskaitą, AB DNB sąskaitą bei avansinę apyskaitą).

Taigi pareiškime esant nurodytais itin apibendrintai ir nepakankamai konkrečiai (kiek tai susiję su galimybe iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį) informacijai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus atsiskaitymus (be jau minėtų aplinkybių, kai nėra aišku, ar informacija – dėl atsiskaitymo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą AB DNB banke, dėl paskolų sutarčių, dėl duomenų iš atskaitingo asmens ataskaitos – pareiškėjo nuomone, yra reikšminga bei kokiais aspektais), taip pat su pareiškimu pateikus itin plačios apimties informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išrašų bei kasos knygos išrašų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai neapibrėžė A. I. veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, vertintini kaip ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Teismo vertinimu, tokie neaiškumai dėl kaltinimų apimties ir ribų, dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių keliamas klausimas, kokia konkreti asmens veika vertinama kaip atitinkamas pažeidimas būtų nesuderinami su asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, teise į gynybą.

Taip pat pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – kreditoriaus ATPK 50⁶ straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Juolab kad dėl jau minėtų aplinkybių (susijusių su pareiškimo turinio neaiškumais) nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog teismas iš esmės turėtų daryti prielaidas apie tai, kas, pareiškėjo nuomone, galimai turėtų būti vertinama kaip veika, sudaranti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui (juolab, kaip minėta, tik darant prielaidas apie tai, kokiais veiksmais galimai, pareiškėjo (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus) nuomone, asmuo pažeidė atitinkamą atsiskaitymo eiliškumo tvarką), būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui paduotas pareiškimas ir pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošti, minėti trūkumai laikytini esminiais, kaip minėta, jie sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ATPK nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo galimybės, pareiškimas su medžiaga grąžintinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.