Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-890-2024 paliktas galioti nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliantas nesutinka su sprendimu patraukti A. P. administracinėn atsakomybėn bei teigia, jog nagrinėjama situacija kilo būtent dėl kaimyninio sklypo savininkų veiksmų, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš gauto apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Iš apeliacinio skundo turinio yra matyti, kad A. P. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi bei argumentuoja, jog, priešingai nei teigiama žemesniojo teismo sprendime, jis ėmėsi reikalingų veiksmų pašalinti nustatytą pažeidimą. Taip pat nurodoma, jog apeliantui buvo atimta teisė dalyvauti kaimynų atliktuose kadastriniuose matavimuose, taigi pažeidžiant ir jo teisę reikšti pastabas bei apskųsti matavimų rezultatus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, jame pateiktais motyvais ir įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja tai, jog skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visus bylos išsprendimui reikšmingus duomenis ir vadovaujantis teismų praktika, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-28-697/2023, 2AT-31-976/2023). Svarbu pažymėti tai, kad savavališku svetimos žemės užėmimu yra pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privaloma įrodyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.

9. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas iš esmės neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su situacijos vertinimu, t. y., kad A. P. nesiėmė jokių veiksmų dėl padaryto pažeidimo pašalinimo. Taip pat teigiama, kad kaimyninio sklypo savininkai, nors turėjo žinoti apie tai, jog sodo namelio dalis yra jų žemės sklype, dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių, t. y., dėl sodo namelio dalies buvimo svetimame žemės sklype, kadangi šis faktas yra tiek įrodytas objektyviais bylos duomenis, tiek ir nėra ginčijamas apelianto.

10. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nuo 2011 m. yra atlikę du sklypo kadastrinius matavimus, taigi turėjo žinoti apie esamą situaciją, tačiau, pažeisdami Nuostatų 32.1.1 papunkčio ir 32.1.1.3 papunkčio nuostatas, nepranešė apie minėtus matavimus apeliantui ar jo vaikams; 2) priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl situacijos aiškinimosi, bet dėl objektyvių priežasčių (papildomų kadastrinių matavimų atlikimo) bylos nagrinėjimo metu A. P. nieko negalėjo padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir paneigti bylos medžiagoje esančiais duomenimis.

11. Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Nuostatai reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pakeitimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

10.1. Nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtinta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, išskyrus Nuostatų 32.1.1.1. punkte nurodytus asmenis.

10.2. Nuostatų 32.1.1.3. papunktyje nurodyta, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laiku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo.

12. Nors sutiktina su apelianto motyvais, kad jis nežinojo apie 2011 m. ir 2016 m. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, jog apie susidariusią situaciją A. P. sužinojo tik gavęs Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei paties apelianto A. P. paaiškinimų, jis žinojo apie dalį vykstančių patikrinimų. Apeliantas nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d. patikrinime nedalyvavo, kadangi apie jį nežinojo, o 2024 m. kovo 14 d. patikrinime nedalyvavo, nes susirgo, be to, nematė būtinybės dalyvauti, kadangi patikrinimo metu būtų buvęs tikrinamas sodo namelio statybos pagrįstumas (b. l. 172). Iš Institucijos 2024 m. kovo mėn. kvietimo (b. l. 91) matyti, kad A. P. ir J. P. buvo išsiųstas pranešimas bei kvietimas dalyvauti 2024 m. kovo 14 d. 14.30 val. vyksiančiame statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinime, kurio tikslas – patikrinti ar statybos darbai šiame žemės sklype atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi spręstina, kad apie tai, jog galimai yra kilusi kažkokia problema dėl žemės sklypo ribų pažeidimo, apeliantui buvo pranešta tinkamai, tačiau jis priėmė sprendimą vyksiančiame patikrinime nedalyvauti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad statybos teisėtumas buvo sprendžiamas pagal jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. būtų buvęs sprendžiamas ir klausimas dėl žemės sklypo ribų pažeidimo statant pastatą.

13. Tai, kad A. P. situacija buvo žinoma, patvirtina ir apelianto teiginiai, kad jis žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir po jos priėmimo laukė tyrimo rezultatų (b. l. 171). Paminėta nutartimi (b. l. 42–47) buvo iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas ir NŽT 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3007-2023 panaikintas, bylą grąžinant tyrimui atlikti. Vis dėlto akcentuotina, kad nurodytoje nutartyje jokiu būdu nebuvo konstatuota, kad neatliktas jokio pobūdžio pažeidimas, o byla grąžinta papildomam tyrimui dėl Institucijos visų bylai reikšmingų aplinkybių nesurinkimo ir neištyrimo. Dėl to vertintina, kad A. P., gavęs 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, neturėjo pagrindo išvadai, jog administracinio nusižengimo tyrimas yra atliekamas iš esmės nepagrįstai, o susidariusią situaciją savaime išspręs kompetentingos institucijos.

14. Nors pritartina teiginiams, kad pagal Nuostatų 32.1.1. papunktį apeliantas bei jo vaikai laikytini kviestiniais asmenimis (past. – iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 63–65) matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis yra priklausantis apeliantui (3/8 sklypo dalis), J. P. (1/4 sklypo dalis) ir I. P. (3/8 sklypo dalis)), tačiau vien tik tai, kad šie asmenys nebuvo informuoti apie 2011 m. ar 2016 m. atliktus kadastrinius žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, savaime nepanaikina A. P. pareigos rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, spręsti su juo susijusias problemas bei užtikrinti, kad jo žemės sklype esantys pastatai atitinka teisės aktų reikalavimus ir neužima jam nepriklausančios žemės. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir ne apeliantas savavališkai užėmė kaimyninės žemės dalį (b. l. 54–61), tačiau tolesnis jos naudojimas negali būti laikomas teisėtu. Sutiktina ir su tuo, kad vien tai, jog anksčiau jokių ginčų dėl žemės sklypų ribos nebuvo ar tai, kad kaimyninio žemės sklypo savininkai nekėlė jokių pretenzijų, A. P. atsakomybės taip pat nešalina.

15. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių sutiktina ir su išvada, kad apeliantas, nesutikdamas su atliktų patikrinimų rezultatais ir žinodamas apie jų vykdymą, galėjo siekti aktyviais veiksmais ginti savo galimai pažeistas teises – kreiptis į teismą ar atitinkamas institucijas, kurios priėmė reikšmingus sprendimus ar atliko patikrinimus, juos ginčyti, kreiptis dėl jau atliktų kadastrinių matavimų (jų teisėtumo nustatymo) ar užsakyti naujus kadastrinius matavimus. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. P., sužinojęs apie 2024 m. kovo 14 d. vyksiantį patikrinimą bei žinodamas apie J. P. atžvilgiu vykusį tyrimą bei priimtą 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, o ne laukė situacijos savaiminio išsprendimo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama tai, kad apeliantas susisiekė su UAB „G“ dėl papildomų kadastrinių matavimų atlikimo, taigi, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl situacijos išsprendimo. Nors bylos medžiagoje esantis 2024 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 466 patvirtinimas (b. l. 183) iš dalies patvirtina šiuos argumentus, t. y. jog buvo kreiptasi į kadastrinius matavimus atliekančią įmonę, pastebėtina, kad mokėjimas atliktas J. P. vardu, taip pat neaišku, už kokias paslaugas buvo sumokėta. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių apelianto teiginius dėl to, kad jam buvo nurodyta, jog kadastrinius matavimus matininkas galės pradėti tik 2024 m. lapkričio 14 d., o juos pabaigtų 2025 m. vasario 4 d. Nors šios nutarties priėmimo metu jau yra suėjęs apelianto nurodytas terminas, tačiau jokių duomenų apie papildomus kadastrinius matavimus, nepateikta.

17. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad A. P. suvokė, jog jam priklausančio sodo namelio dalis buvo pastatyta ne pagal sklypo ribas, dėl ko šio namelio dalis yra kaimyninio žemės sklypo ribose, o jo sąmoningas neveikimas ir nesiėmimas priemonių pakeisti šią situaciją, leidžia daryti išvadą, kad jis to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to nėra jokio teisinio arba faktinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.