Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2016-12-28 apie 03.30 val. Vilniuje, Seinų g., vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Vairuotojui nustatytas 1.66 promilės girtumas. E. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą bei padarė administracinį tesiės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje.

E. S. dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltę pripažino, gailisi. Nurodė, kad 2016-12-28 būdamas neblaivus, jis be sugyventinės V. M. žinios ir leidimo, kurios vardu yra įregistruotas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) paėmė minėtą automobilį bei su juo išvažiavo į miestą. Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Teisės vairuoti jis neturėjo, nes dar ankščiau yra baustas už analogišką KET pažeidimą. Pabrėžė, kad jos sugyventinei tai yra žinoma ir jį niekada jam neleido vairuoti automobilio.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi nuo 2017-01-01 asmenims, kurie vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra nustatyta nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1.66 promilės girtumas, taip pat į tai, kad šią veiką jis padarė iki 2017-01-01, jam taikytina administracinė atsakomybė, tai yra jam skirtina ATPK nustatyta nuobauda ATPK nustatyta tvarka.

Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).

Iš bylos medžiagos yra matyti, kad E. S. administracinį teisės pažeidimą padarė naudojant transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso v. M.. Kaip pati v. M. nurodė teismo posėdžio metu, jog ji automobilio „Volkswagen Passat“, kuriuo buvo padarytas administracinis

teisės pažeidimas, savininkė, tačiau automobilio rakteliai buvo E. S. žinioje, kadangi, kaip nurodė V. M., raktas nuo automobilio buvo saugojamas namuose, jį rakto neslėpė, o pažeidėjas neva šį automobilį kažkurį laiką remontavo. Teismas tokią poziciją – kad automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, buvo remontuojamas, dėl ko visą šį laiką automobilio rakteliai buvo E. S. žinioje ir jis laisvai turėjo galimybę imti raktelius bei vairuoti minėtą automobilį, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas vertindamas tiek V. M., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, laiko, jog nors suinteresuotas asmuo yra transporto priemonės savininkė, tačiau V. M. jau prieš pakankamai ilgą laiką automobilio valdymą perleido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, A. M. savo automobiliu nesurūpino, raktai buvo saugojami namuose matomoje vietoje, jų neslėpė, jį žinojo, jog E. S. atimta teisė vairuoti transporto priemonės, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilis „Volkswagen Passat“ buvo paimtas pieš savininkės valią ar savininkei nežinant.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, tačiau ir toliau sistemingai daro pažeidimus), į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui), pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią atsakomybės, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti E. S. skiriant nuobaudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str., 130² str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažinti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1350 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt) eurų baudą su automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16064276153. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.