- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-32-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07918-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- U. N., A. S.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Jolantos Raščiuvienės,
Rezoliucinė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų U. N. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:
1) U. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (2025 m. kovo 4 d. veika) ir paskirti jam bausmę – areštą 60 parų; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2025 m. kovo 5 d. veika) ir paskirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir U. N. paskirti subendrintą bausmę – areštą 80 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir U. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų;
2) A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 80 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. U. N. ir A. S. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 4 d. 23 val. iki 2025 m. kovo 5 d. 0.30 val., G. M. P. žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į patalpas pagrobė bendros 984 Eur vertės G. M. P. turtą:
1.1. 2025 m. kovo 4 d. apie 23 val. įsibrovę į garažą pagrobė bendros 50 Eur vertės 5 metalinius strypus (vieno strypo vertė 10 Eur), bendros 30 Eur vertės ritę su ant jos susuktu elektros kabeliu ir 400 Eur vertės metalinį priekalą;
1.2. tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 4 d. apie 23.15 val., A. S. metaliniu strypu sulaužius 8 Eur vertės lauko rūsio durų pakabinamą spyną, pro duris įsibrovė į lauko rūsį, iš kurio pagrobė 25 Eur vertės 20 litrų talpos stiklinę tarą su 200 Eur vertės 20 litrų namų gamybos obuolių vynu (1 litro vertė 10 Eur);
1.3. tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 5 d. apie 0.30 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į lauko rūsį, iš kurio pagrobė bendros 21 Eur vertės 7 stiklainius (1 litro talpos) su konservuotais agurkais (1 stiklainio vertė 3 Eur), bendros 12 Eur vertės 8 stiklainius (0,5 litro talpos) su konservuota burokėlių mišraine (1 stiklainio vertė 1,5 Eur), bendros 6 Eur vertės 3 stiklainius (0,5 litro talpos) su konservuotomis šparaginėmis pupelėmis (1 stiklainio vertė 2 Eur), bendros 15 Eur vertės 5 stiklainius (0,5 litro talpos) su uogiene (1 stiklainio vertė 3 Eur), 25 Eur vertės 20 litrų talpos stiklinę tarą su 200 Eur vertės 20 litrų namų gamybos obuolių vynu (1 litro vertė 10 Eur).
2. Taip pat U. N. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. kovo 5 d. apie 1.15 val. G. M. P. žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į lauko rūsį, iš kurio pagrobė bendros 285 Eur vertės G. M. P. turtą – 20 Eur vertės 15 litrų talpos stiklinę tarą su 150 Eur vertės 15 litrų namų gamybos obuolių vynu (1 litro vertė 10 Eur) ir 15 Eur vertės 10 litrų talpos stiklinę tarą su 100 Eur vertės 10 litrų namų gamybos obuolių vynu (1 litro vertė 10 Eur).
3. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. liepos 9 d., apie 5.43 val., ties autobusų sustojimu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas mažiausias 1,73 ‰ girtumas).
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis U. N. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir vadovaujantis BK 75 straipsniu jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti; įpareigoti jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, o taip pat uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apeliantas cituoja BK 54 ir 75 straipsnius ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, individualizavo bausmę ir neįvertino visų galimybių atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, supranta padaręs žalą ir sukėlęs rūpesčių, dėl ko apgailestauja. Nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas sureikšmino ankstesnius jo teistumus, tačiau neįvertino to, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesmurtiniai ir jie nesukėlė pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, o taip pat, nors formaliai yra laikomas recidyvistu, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, todėl realus arešto bausmės vykdymas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kai jis stengiasi integruotis į visuomenę, yra neproporcinga priemonė. Kartu nuteistasis U. N. teigia, kad po bylos išnagrinėjimo jis įsidarbino (vykdo individualią veiklą), kas rodo jo norą keisti gyvenimo būdą, dirbti ir gauti oficialias pajamas. Todėl realus izoliavimas nuo visuomenės jo nepataisys, o priešingai – nutrauks jo socialinius ryšius ir atims galimybę dirbti, atlyginti žalą ir taip dar labiau apsunkins jo padėtį. Apeliantas pasižada laikytis visų įstatymų, nevartoti alkoholio ir sąžiningai dirbti. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes nuteistasis U. N. mano, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės, o leidžiant jam dirbti ir atlyginti žalą.
5. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad priekalo jis nevogė. Taip pat nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, turi darbo ir dirbdamas galėtų atlyginti padarytą žalą. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Mano, kad netinkamiems jo poelgiams įtaką daro ir jo psichinė būsena, kuri retkarčiais pasireiškia intensyviau (byloje yra duomenys apie jo ligą). Šiuo metu dirbdamas nevartoja alkoholio ir tiki, kad jam pavyks toliau gyventi dorai. Jis sutinka dėvėti apykoję ir laikytis nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo tvarkos. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis A. S. mano, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo.
6. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliaciniai skundai atmetami.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniais skundais nuteistieji U. N. ir A. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jiems paskirtų bausmių vykdymą atidėti. Taip pat nuteistasis A. S. prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir neigia pavogęs priekalą. Todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.
9. BK 75 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam arešto bausme, atidėti arešto bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų, o asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
10. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas sąrašas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Visi byloje esantys duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Ypatingai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai esmingai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
11.1. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nuteistasis U. N. neginčija nei už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės rūšių ir griežtumo.
11.2. Skirdamas bausmę nuteistajam U. N. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl 2025 m. kovo 5 d. vagystės) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nuteistasis U. N. padarė 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, veikos tyčinės, jos baigtos. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (be kita ko, 3 kartus už smulkų svetimo turto pagrobimą), registruotas Užimtumo tarnyboje ir vykdo individualią veiklą. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti nuteistajam U. N. paskirtą galutinę subendrintą arešto bausmę vykdant realiai.
11.3. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis U. N. baustas administracine tvarka (laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. liepos 6 d. jis padarė 6 administracinius nusižengimus). Po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo jis padarė 5 administracinius nusižengimus (iš jų 3 svetimo turto vagystes). Paskirtų baudų apeliantas savanoriškai nemoka. Nuteistasis U. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jis įsidarbino ir realus jo izoliavimas nuo visuomenės atims jam galimybę dirbti bei atlyginti žalą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų atlyginęs nors dalį padarytos žalos. Taip pat aptariamas nusikalstamas veikas nuteistasis U. N. padarė būdamas teistu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir neišnykus teistumui, o neužilgo po šių nusikalstamų veikų padarymo (praėjus vos 1 mėnesiui) jis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam U. N. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo esme yra panaši į bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, nes tiek laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistam asmeniui yra taikomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Tačiau Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam U. N. paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nemažiau svarbu įvertinti nuteistojo U. N. daromų teisės pažeidimų intensyvumą – laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. liepos 6 d. (4 mėnesių laikotarpiu) jis padarė 3 nusikalstamas veikas (už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu) bei 5 administracinius nusižengimus (iš jų 3 svetimo turto vagystes). Šios aplinkybės nuteistąjį U. N. charakterizuoja neigiamai. Todėl šįkart nuteistajam U. N. taikant poveikio priemonę, savo esme panašią į anksčiau jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę – šįkart atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskyrus jam tam tikrus įpareigojimus bei draudimus – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bausmių tikslai nebus pasiekti.
11.4. Atsižvelgus į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, ypatingai į nuteistojo U. N. daromų teisės pažeidimų intensyvumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atidėjus nuteistajam U. N. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio jam. Tik realus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymas padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai neatidėjo nuteistajam U. N. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymo. Tokiu būdu šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
12.1. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nuteistasis A. S. prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Taip pat jis neigia pavogęs priekalą.
12.2. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. neneigia pavogęs skundžiamame nuosprendyje nurodytą turtą, tačiau tvirtina, kad jis nepavogė priekalo. Natūralu, jog nuteistasis A. S., neigdamas pavogęs priekalą ir tokiu būdu siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį (žymiai sumažinti iš jo priteistą civilinį ieškinį (priekalas įvertintas 400 Eur)), aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visetu.
12.2.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji G. M. P. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog aptariamo įvykio metu priekalas buvo garaže ir jis buvo pavogtas aptariamo įvykio metu; priekalas nuo senų laikų buvo garaže ir juo naudojosi nukentėjusiosios sūnūs; per visą laiką sodyboje buvo įvykdyta tik viena vagystė (2015 metais), bet tąkart priekalas nebuvo pavogtas; priekalo ji pasigedo tik po aptariamo įvykio. Tokias aplinkybes nukentėjusioji iš pradžių patvirtino apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją (1 t., 114, 119–120, 122 b. l.), o vėliau visas šias aplinkybes nukentėjusioji G. M. P. iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji, kuri davė nuoseklius ir vieni kitus papildančius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą nuteistuosius apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti juos tuo, kad šie pavogė, be kita ko, priekalą. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. taip pat nenurodė. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. M. P. parodymais, kuriuos ji, be to, davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Tai, kad nukentėjusiosios parodymai buvo skirtingi nuo nuteistųjų parodymų, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų objektyvumo.
12.3. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima dar kartą atidėti bausmės vykdymą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.
12.3.1. Nuteistasis A. S. atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau tam, kad būtų galima atidėti paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, būtinas dar vienas kriterijus – pagrįstas manymas, kad bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
12.3.2. Spręsdamas, ar nuteistajam A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir stadiją (apeliantas padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, abi nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto asmenybę (jis recidyvistas (teisiamas 7 kartą, teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka, turi sveikatos sutrikimų, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo).
12.3.3. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog naujas nusikalstamas veikas nuteistasis A. S. padarė nepraėjus nė 9 mėnesiams nuo anksčiau jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Anksčiau jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, o taip pat tokia pati bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Taip pat anksčiau apeliantui ne kartą buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam buvo taikytas 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir jis buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo; Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 11 d. nutartimi jam buvo taikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir jam paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu ketvirtadaliu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartimi, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis netinkamai vykdė šią bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės nuteistąjį A. S. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pakankamai pavojinga visuomenei, kad jis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (bausmės, teisinę padėtį švelninančių teisės normų taikymas ir administracinės nuobaudos) nepadarė teigiamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, bet nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuteistojo nuostatų bei jo pasirinkto gyvenimo būdo. Šiuo metu apeliantui eilinį kartą atidėjus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia priemonė nebūtų pakankamai efektyvi ir tokios priemonės taikymas būtų neproporcingas nuteistojo asmenybės pavojingumui. Nuteistajam A. S. dar kartą pritaikius jo teisinę padėtį švelninančią teisės normą jam būtų formuojama per švelnios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, o taip pat nebūtų užtikrinamas prevencinis bausmių tikslas. Tai galėtų paskatinti nuteistąjį toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis švelnios teisinės atsakomybės ar visiško jos išvengimo.
12.3.4. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, turi darbo ir dirbdamas galėtų atlyginti padarytą žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų atlyginęs nors dalį padarytos žalos.
12.3.5. Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šįkart vėl atidėjus nuteistajam A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio jam. Tik realus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir šįkart pagrįstai neatidėjo nuteistajam A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
12.4. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam nuteistojo A. S. atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir paskyrė apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmes nuteistajam A. S. ir subendrindamas jas tarpusavyje pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė. Todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam A. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. sausio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančias, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis teikė teisinę pagalbą nuteistajam U. N., o gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius – nuteistajam A. S. ir teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam U. N. sudaro 206,25 Eur, o nuteistajam A. S. – 162,50 Eur, prašydama šias sumas išieškoti iš nuteistųjų. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Be to, skundžiamu nuosprendžiu iš abiejų nuteistųjų priteisti civiliniai ieškiniai ir jie turės vykdyti realias jiems paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Abiejų nuteistųjų turtinė padėtis nėra gera ir byloje nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu ji galėtų pagerėti. Todėl teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų išieškoti iš nuteistųjų išlaidas už jiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistųjų U. N. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.
Neišieškoti iš nuteistojo U. N. 206,25 Eur ir iš nuteistojo A. S. 162,50 Eur už jiems suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.