Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-12405-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
e2YT-12405-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06901-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
S. B., A. I., R. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Advokatai
Vaitiekus Novikevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12405-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06901-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant pareiškėjams S. B., A. I., R. B., jų atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B., A. I., R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. B., A. I., R. B. po A. B. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą ir jį valdė. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-6):

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. B. sutuoktinė, pareiškėjų A. I. ir R. B. (toliau - pareiškėjai) motina A. B.;mirus A. B., po jos mirties liko turtas – nekilnojamieji daiktai: butas 66,86 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini);Po A. B. mirties, pareiškėjai įstatymo nustatytais terminais nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pareiškėjai, dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su jųdviejų tėvo sveikata, kuri mirus motinai pablogėjo (S. B. 2017-10-09 nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), o taip pat ir dėl savo teisinio neišprusimo nežinojo kad palikimą reikia priimti per atitinkamą terminą, kad reikėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pan. Pareiškėjai manė, jog palikimą reikia priimti per šešis mėnesius po motinos mirties ir į notarą kreipėsi 2017 m. lapkričio mėnesį;Pareiškėjai po motinos mirties likusiu turtu rūpinosi patys, mokėjo nustatytus mokesčius. Pareiškėjai pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Maža to, bute adresu S. (duomenys neskelbtini), ir toliau po savo sutuoktinės mirties gyvena, kuris savo suaugusių vaikų pagalba po sutuoktinės mirties likusį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), tvarko ir valdo kaip savo, moka mokesčius, augino žemės sklype daržoves, pjovė žolę ir kt. veiksmais prisidėjo prie turto išsaugojimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 64-65).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymui (b. l. 71-72).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad 2017 metais jo tėvui S. B. buvo insultas, dėl to ilgą laiką gulėjo ligoninėje, reikėjo prižiūrėti tėvą. Taip pat pareiškėjai buvo klaidingai informuoti, kad galima kreiptis į notarą ir po pusės metų nuo palikėjos mirties, o kreipusis į notarą sužinojo, kad terminus yra praleidę. Bute gyvena, moka mokesčius, sodą taip pat prižiūri. Butu rūpinasi visi trys pareiškėjai, tvarko buitinius dalykus, išlaiko turtą, moka komunalinius mokesčius. R. B. turi aukštąjį išsilavinimą. Be pareiškėjų, daugiau nėra įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į turtą (b. l. 75-77).

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. I. palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad po mamos mirties visi pareiškėjai bendrai prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodą. 2014-06-18 A. I. nutraukė santuoką su G. I., A. I. yra mirusios palikėjos dukra. Daugiau įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į palikimą, nėra (b. l. 75-77).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad po žmonos mirties toliau gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butu rūpinosi visi trys pareiškėjai. Daugiau įpėdinių, kurie pretenduotų į turtą, nėra (b. l. 75-77).

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus (b. l. 75-77).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 21-22). 1992-03-20 A. B., būdama santuokoje su pareiškėju S. B., pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-2355 pagrindu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Nuo 1995-03-22 A. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-18). Santuokos metu šeimoje gimė du vaikai – pareiškėjai A. I. ir R. B. ( b. l. 75-77). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, jog A. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 26). Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., paveldėjimo byla Vilniaus r. 7-ajame notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai neišduoti (b. l. 19). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai moka komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-10, 13-15, 24, 27). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad po A. B. mirties pareiškėjai iki šiol rūpinasi butu ir sodu, moka mokesčius (b. l. 75-77).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjai S. B., A. I., R. B. po A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (b. l. 1-6).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjai S. B., A. I. ir R. B. priėmė palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, faktiškai pradėdami paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992-03-20 A. B., būdama santuokoje su pareiškėju S. B., pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-2355 pagrindu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Nuo 1995-03-22 A. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-18). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, jog A. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 26). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai moka komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-10, 13-15, 24, 27). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad po A. B. mirties pareiškėjai iki šiol rūpinasi butu ir sodu, moka mokesčius (b. l. 75-77). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėję valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai priėmė A. B. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjos A. B. įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinių, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza