Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė

atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovui G. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 punktą, viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal minėto straipsnio 2 punktą, viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Straipsnio 3 punkte pažymėta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą - visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienašmenį valdymo organą - viešosios įstaigos vadovą.

VšĮ „Nacionalinis žiedas“ įstatų 22 punkte yra reglamentuoti Įstaigos organai, t. y. visuotinis dalininkų susirinkimas bei vienasmenis valdymo organas (direktorius). Įstaiga iš viso turi tris dalininkus: Kauno miesto savivaldybę, Kauno rajono savivaldybę bei Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Departamentas). Pagal Įstatų 28 punktą, visuotiniame dalininkų susirinkime Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės turi po 1 balsą, tuo tarpu Departamentas turi 3 balsus. Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimuose sprendimai yra priimami paprasta dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimus, kuriems priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai viešosios įstaigos dalininkas yra vienas - savivaldybė, kontrolės požymis sutampa su nuosavybės požymiu tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektais. Tokią viešąją įstaigą neabejotinai galima vadinti savivaldybės viešąją įstaiga sensu stricto. Tačiau kitais atvejais, t. y. kai savivaldybė tėra vienas iš viešosios įstaigos dalininkų, kontrolės ir nuosavybės požymiai pirmiau paminėtais aspektais nebūtinai sutampa, be to, viešosios įstaigos įvardijimas kaip savivaldybės viešosios įstaigos vien tokiu pagrindu, kad vienas iš viešosios įstaigos dalininkų yra savivaldybė, yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-01-28 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. R-502-1-10).

Taigi, VšĮ „Nacionalinis žiedas“ nėra Kauno rajono savivaldybės viešoji įstaiga, kadangi Kauno rajono savivaldybė turi tik 1/3 balsų Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime. Minėta aplinkybė reiškia, jog Įstaiga nėra Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama ir negali būti traktuojama kaip Kauno rajono savivaldybės viešoji įstaiga. Savivaldybė, būdama viena iš trijų Įstaigos dalininkų, negali savarankiškai priimti sprendimų, priskirtų Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, dar daugiau - tokie sprendimai gali būti priimami ir jai nedalyvaujant.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, Savivaldybė šioje civilinėje byloje yra nepagrįstai įtraukta Atsakovu ir galėtų turėti tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, kad atsakovų veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė ateityje, t. y., pagrįsti būsimus atsakovų neteisėtus veiksmus ir realų pavojų, kad tokiais neteisėtais veiksmais ateityje Ieškovei bus padaryta žala. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 str. minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Savo ieškinyje Ieškovė neįrodė nei realaus potencialios žalos grėsmės, nei neteisėtų atsakovų veiksmų. Vadovaujantis VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ įstatais, šios įstaigos steigimo sutartimi, Kauno miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama vieno iš dalininkų teises ir pareigas, neturėdama daugumos balsų Viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, jokių Viešąją įstaigą įpareigojančių sprendimų priimti neturi galimybės, todėl nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.

Atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovas palaikė kitų atsakovų argumentus, nurodė, kad Departamentas nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo atsakovus uždrausti VŠĮ "Nacionalinis Žiedas” vykdyti automobilių lenktynių ir treniruočių veiklą didžiojoje lenktynių trasoje, esančioje Kauno rajone, Ringaudų seniūnijoje, Gaižėnėlių kaime, nurodžiusi, kad nesant suformuotai pakankamai saugiai sanitarinei apsaugos zonai, pavojus kyla ieškovės turtui, jos bei ieškovės šeimos narių sveikatai.

LR CK 6.255 str. 1 d. nustatyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose teigiama, jog reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ( LAT civilinė byla 3K-3-147/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo ( el. b.l. 9-12) nustatyta, kad 60,9921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, panaudos sutarties pagrindu 2004-12-28 perduotas naudotis Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sklypo naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-675 ..Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas" steigimo" nusprendė kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės ir Kauno rajono savivaldybe steigti Viešąją įstaigą (1 p.), pritarė Viešosios įstaigos įstatų projektui (4 p.) ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės, kaip Viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas (5 p.) (el. b. l. 173-174). Viešosios įstaigos įstatų 1p. nurodyta, kad Viešoji įstaiga „Nacionalinis Žiedas“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas- tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir vykdant visuomenei naudingą veiklą, savo veikloje besivadovaujanti šiais įstatais, Lietuvos respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Įstatų 22p. nurodyta, jog įstaigos organai- visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas-Įstaigos vadovas-direktorius. Įstatų 26p. numato visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, o 28 p. nurodyta, kad visuotiniame dalininkų susirinkime Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės turi po 1 balsą, valstybė - 3 balsus (el. b. l. DOK 56735).

Teismas sutinka su atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentais, jog ieškovė neturi pagrindo reikšti jiems ieškinio reikalavimo uždrausti VŠĮ „Nacionalinis Žiedas” vykdyti automobilių lenktynių ir treniruočių veiklą didžiojoje lenktynių trasoje, nes VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ yra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. LR CK 2.50 str. 2 d. nurodyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens dokumentuose numatytus atvejus. LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. nurodyta, kad viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus ir negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Pagal šio įstatymo 9 str. 4 d., viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, o šio įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad dalininkų kompetencijai nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su viešosios įstaigos veiklos vykdymu.

Vadovaujantis šiais argumentais, darytina išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai bei Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atmestinas, kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris galėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimą.

Dėl ieškovės nurodytų argumentų, kad dėl VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ veiklos yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos jos turtui, sveikatai ir pnš.

Ieškovė teigia, kad VŠĮ „ Nacionalinis Žiedas“ vykdoma veikla pažeidžia LR Sveikatos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų taisyklių „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 29.4p., kuriame nurodyta sanitarinių zonų atstumus metrais - sporto arenų ir lenktynių trasų -500 -1000 metrų, nes lenktynių trasa įkurta nesilaikant šių atstumų. Šis ieškovės argumentas atmestinas, nes šių taisyklių ieškovės minimas punktas yra negaliojantis nuo 2009 metų gruodžio 25 d., kokius kitus normatyvinius aktus pažeidžia atsakovo VšĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdoma veikla, ieškovė nenurodo.

Ieškovė teigia, kad dėl VŠĮ“ Nacionalinis žiedas“ veiklos pavojus yra realus, nes jau yra įvykę du incidentai, kurių metu ieškovės turtui buvo padaryta 6000 eur žala, kitu atveju 1700eur žala. Šių aplinkybių patvirtinimui pateikė į bylą eismo įvykių fotonuotraukas (el. b. l. 23,24), piliečio V. B. 2009 metų prašymą Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai ( el.b.l. 33), kuriuo teigiama, kad ties senuoju apatiniu įvažiavimu į „Nemumo žiedo“ teritoriją įvyko avarija, kurios metu buvo apgadintas jo automobilis, 2010 metų Kauno Vyriausiojo policijos komisariato raštu A. D., iš kurio matyti, kad eismo įvykio, įvykusio „Nemuno žiede“ kaltininkas R. C. nubaustas administracine tvarka ( el.b.l. 38).

Šie ieškovės teigti įrodymai neatitinka LR CPK CPK 177 str. reikalavimų, nes fotonuotraukos be aprašymo, nematyti jų atlikimo data, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jos patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykių, kuriuos ji mini, ir kad dėl jų ieškovei buvo padaryta žala, taip pat negalima daryti išvados, kad VŠĮ „ Nacionalinio žiedo“ veikla kelia realų pavojų ieškovei, jos turtui iš 2010 metų Kauno Vyriausiojo policijos komisariato rašto A. D., arba 2009 metų V. B. prašymo LR draudimo priežiūros komisijai dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo.

Ieškovė teigia, kad VŠĮ "Nacionalinis Žiedas” yra iš išorės aptvėręs savo panaudos teise valdomą teritoriją, dėl ko ieškovei, jos giminėms, draugams kyla keblumų patekti į ieškovės sodybą. Šis ieškovės argumentas rodo, kad VŠĮ "Nacionalinis Žiedas” savo veiklos įgyvendinimui ėmėsi saugos priemonių, o argumentai, kad apribota asmenų teisė patekti į sodybą, kad pažeista ieškovės teisė į laisvą judėjimą ir teisę netrukdomai naudotis turtu, atmestini, kaip nepagrįsti, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( el. b. l. 9-12), matyti, kad į ieškovės sodybą vedančiam keliui per valstybinę žemę nustatytas servitutas, duomenų, kad ji negali naudotis šiuo keliu, ieškovė nepateikė. O be to, 2017-05-19 raštu ieškovė informuota, kad VšĮ „Nacionalinis žiedas“ atliks pylimo, kuriuo eina servitutinis kelias ir kuriuo patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, remonto darbus, po kurių ieškovės teisės patekti į aukščiau nurodytą žemės sklypą, nebus apribotos (el. b. l. 74), aplinkybę, kad patekimo į ieškovės sklypą saugaus eismo klausimas bus sprendžiamas projektuojant kelio remonto darbus, patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracija ( el. b. l. 76).

Byloje esantis 2018 metais atliktas techninių sporto šakų komplekso ir lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ ( Nemuno g.20, Gaižėnėlių kaimas, Kauno rajonas“ rekonstravimo ir eksploatavimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimas ( el.b.l. 82-103), kuriame yra atkreiptas dėmesys į galimą neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui. Pateiktuose pasiūlymuose numatytos šio poveikio mažinimo alternatyvos — akustinės užtvaros ir saugaus įvažiavimo įrengimas arba gyventojų iškeldinimas, išperkant iš jų statinius ir žemės sklypą. Taigi, atliekant trasos rekonstravimo darbus, kartu numatomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, šios aplinkybės taip pat paneigia potencialios žalos grėsmės kilimą ateityje.

Byloje esantis 2018-01-09 Ketinimų protokolas, kuriuo ieškovė ir VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ susitarė, kad ieškovės sodybą ketinama išpirkti ( el.b.l. 72-73), šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ vadovas.

Ieškovo teikti įrodymai - straipsnių ištraukos www Delfi.lt ( el.b.l. 121-122 ), http://kauno.diena.lt /naujienos (el. b. l. 123-126) nevertintini LR CPK 177 str. prasme, todėl dėl jų nepasisakoma.

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė nei realaus potencialios žalos grėsmės dėl vykdomos VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ veiklos, nei neteisėtų šio atsakovo veiksmų, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovai nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidš, todėl ieškovės atžvilgiu netaikytinos LR CPK 93 str. nuostatos.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 12,56 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš ieškovės valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. D. 12,56 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.