- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- eI3-3393-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04693-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą atsakovėms Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VĮ.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“; 2) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) papildymo naudojimo būdo nustatymo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“; 4) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4 punktą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės. Taip pat registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės. Elektrėnų savivaldybės taryba 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. VI.TS-156 pritarė Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise valdymų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose ir (duomenys neskelbtini), esamų žemės naudojimo būdų – rekreacinės teritorijos papildymui žemės naudojimo būdu – komercinės teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 03V-E-244 nustatė minėtų žemės sklypų prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais. Pagal Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano bei teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius atitinkamai ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines teritorijas, komercinės paskirties teritorijos tose vietose (ar jų dalyse) nenumatytos. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos pateikto detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, jog teritorija šalia (duomenys neskelbtini) brėžinyje pažymėta kaip teritorija, priskirta aktyvios rekreacijos teritorijai. Suformuoto 10 792 kv. m žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Iš detaliojo plano brėžinio bei aiškinamojo rašto taip pat matyti, jog žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini) patenka į aukščiau aptarto sklypo 1a dalį, kuri skirta rekreacinei teritorijai. Pažymėjo, kad minėtų detaliųjų planų aktualūs sprendiniai atitinka ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. Nr. TS-71, bei Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 03V-838, ginčo teritorijoms numatytus sprendinius, t. y. patenka į rekreacines zonas. Nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keisti ginčo sklypų naudojimo būdą, o žemės naudojimo būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. VI.TS-156 bei 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 03V-E-244, kaip pažeidžiantys Žemės įstatymo 24 straipsnio, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams ir naikintini. Nurodė, jog tuo atveju, jei žemės sklype gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, kartu su prašymu pakeisti žemės naudojimo būdą turi būti pateikiamas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiai pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Šiuo atveju planų, kuriuose būtų nurodytos ginčo sklypų dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės sklypo naudojimo būdais, nebuvo pateikta. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 20 d. su prašymu išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrių. Prašyme nurodė, kad sutikimą prašoma išduoti Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, statyti ir naudoti vandenlenčių parko įrangai – bokštams, lynų trasoms, figūroms, bangolaužiams įrengti. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėja 2021 m. gegužės 4 d. priėmė sutikimą, kuriuo neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad sutikimas išduotas neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Neįvertintos tos aplinkybės, jog Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano koncepcija ir sprendiniai numato, kad Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, leidžiama įrengti plūduriuojančias priemones bei plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir įrengti jos aptarnavimo objektus. Šioje Elektrėnų marių dalyje nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių. Be to, Žemės sklype Nr. 1 yra leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija, t. y. galima poilsio paskirties pastatų statyba bei eksploatacija. Pramogų (atrakcionų) bei sporto veikla ir su šiomis veiklomis susijusių statinių ir įrenginių statyba bei eksploatacija nėra numatyta. 2021 m. gegužės 4 d. sutikime nurodyta, kad neprieštaraujama dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje, tačiau iš teisinio reglamentavimo aišku, kad sutikimas gali būti išduotas tik konkrečiais požymiais apibrėžtam laikinam nesudėtingam statiniui statyti. Situacijos plane nurodyti tik vieno laikinojo nesudėtingo statinio duomenys, nors 2021 m. gegužės 4 d. sutikime šis statinys neįvardijamas. Be to, 2021 m. gegužės 4 d. sutikimas priimtas vadovaujantis negaliojančiais bei neaktualiais teisės aktais. Tokiu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjos 2021 m. gegužės 4 d. sutikimas nepagrįstas teisės aktų normomis, jame nenurodytos reikšmingos aplinkybės, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir naikintinas. Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. V.TS-86 nustatė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias vietas, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Šis administracinis aktas nėra pagrįstas ir teisėtas, nes teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ginčo žemės sklype vykdyti 2018 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. V.TS-86 numatytos veiklos. Rekreacinės teritorijos žemės sklypas yra skirtas ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, todėl minėto sprendimo 1.4 punktas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju, palikus galioti ginčo administracinius aktus valstybinės žemės sklypai bei valstybinės reikmės vandens telkinio dalis bus naudojami kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), be teisėto pagrindo vykdoma ir ateityje planuojama vykdyti veikla, prieštarauja nustatytam žemės sklypų naudojimo būdui, todėl prokurorui yra teisinis pagrindas šioje byloje ginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų savivaldybės administracija su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovės bendrame atsiliepime nurodė, jog 2017 m. liepos 28 d. Valstybinės žemės sklypo panaudos sutartimi Nacionalinė žemės tarnyba perdavė savivaldybei neatlygintinai naudotis 1,0792 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 11 d. savivaldybės administracija ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savivaldybės funkcijų įgyvendinimo. Savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė viešąją vietą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Šiuo sprendimu savivaldybės taryba pavedė administracijai nustatyti ir kontroliuoti šių prekybos vietų (išskyrus prekybos vietas, esančias viešųjų renginių teritorijoje šių renginių metu) užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis intensyvumą, lokalizaciją, vizualinį apipavidalinimą ir prekių bei paslaugų asortimento atitiktį prekybos vietos specifikai. Administracijos direktorius 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 03V-644 patvirtino Žemės sklypo užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis reikalavimus. 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise perdavė Elektrėnų savivaldybei ginčo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams statyti. 2021 m. gegužės 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5) dėl laikinojo nesudėtingo statinio valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje statybos ir naudojimo. 2021 m. birželio 30 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“. 2021 m. rugsėjo 1 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 03V-E-244, kuriuo buvo nustatytas papildomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas. Paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. VI.TS-156 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punktu. Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 03V-E-244 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgus į Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bei 2021 m. birželio 3 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. VI.TS-156. Pažymėjo, jog administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų. Atkreipė dėmesį, kad skundžiami sprendimai priimti siekiant sprendimuose nurodytose teritorijose, esančiose Elektrėnų marių pakrantėje, kuriose vyksta ir viešieji renginiai, atsižvelgiant į NŽT pastabas dėl šiose teritorijose vykstančios prekybos renginių metu, sudaryti galimybę vykdyti komercinę veiklą. Pažymėjo, jog skundžiamais sprendimais buvo tik papildytas žemės sklypų naudojimo būdas, o ne pakeista sklypų paskirtis. Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. V.TS-86 nustatė viešąją vietą, kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. Tarybos teisė nustatyti viešąją vietą apima ir teisę apibrėžti, kokio dydžio ta vieta ir kas toje vietoje gali būti vykdoma, t. y. kuo prekiaujama, koks statinys gali būti pastatytas, kokia paslauga gali būti teikiama. Atsakovės, priimdamos skundžiamus sprendimus, veikė savo kompetencijos ribose ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo šiuos sprendimus naikinti. Atkreipė dėmesį, jog anksčiau visuomenei nepatrauklūs, Elektrėnų marių pakrantės, esančios miesto teritorijoje, estetinį vaizdą darkantys sklypai šiuo metu yra Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių traukos vieta. Ginčo sklypas adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 metų buvo apleistas, jame augo menkaverčiai krūmai, Elektrėnų marių prieiga mieste buvo pradėjusi irti, kelti pavojų gyventojams. Administracija, sudarydama bendradarbiavimo sutartį, siekė sutvarkyti žemės sklypą, sukurti vietą bendruomenei leisti aktyvų laisvalaikį. Vykdant bendradarbiavimo sutartį, ginčo sklype (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose privačių juridinių asmenų lėšomis buvo investuota į poilsio ir vandenlenčių sporto veiklą, kuri yra itin mėgiama ir populiari tarp Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių. Žiniai apie pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama nutraukti vykdomą veiklą ir ginčo sklypą grąžinti į buvusią padėtį, pasklidus viešai, buvo sulaukta neigiamo Elektrėnų bendruomenės bei miesto svečių įvertinimo, pasirašant peticiją. Šiuo metu ginčo sklype vykdoma visuomenei naudinga sporto, sveikatingumo veikla, į miestą pritraukianti lankytojų, skatinantį turizmą, investicijas, sukurianti darbo vietas. Pareiškimu, neatsižvelgiant į visuomenei sukurtą gėrį ir naudą, gyventojų nuomonę, siekiama, kad viskas, kas yra sukurta Elektrėnų marių pakrantėje, būtų panaikinta. Šiuo atveju, pareiškėja nepagrindė, kuo ir kaip šiuo metu vystoma ir bendruomenės aktyviai palaikoma veikla prie Elektrėnų marių pažeidžia visuomenės interesą.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu – Elektrėnų mariomis, ir į tai, kad žemės sklypas perduotas Elektrėnų savivaldybei viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti, todėl sutikimas atitinka galiojančius teisės aktus. Skyriaus darbuotojai, rengdami 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo projektą, nepakeitė patvirtintoje sutikimo išdavimo formoje nurodytų negaliojančių teisės aktų nuostatų aktualiomis. Nauja taisyklių redakcija su prieduose nurodytais galiojančiais aktualiais teisės aktais įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Taigi, nors 2021 m. gegužės 4 d. sutikime nuorodos pateiktos į netinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau pats sutikimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja plačiai cituoja įvairius teisės aktus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimas pažeistų kokius nors teisės aktus. Šios politinės valios išraiška nesukuria jokių teisių ar pareigų, o yra orientuota į tai, kad konkrečiose vietovėse yra reikalinga atlikti pakeitimus, siekiant miesto gyventojų ir / ar svečių poreikių patenkinimo. Teigia, jog šio Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, jog savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, rengiant detalųjį planą. Nurodė, jog skundžiamas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas yra suderintas su 2014 m. aktualios teritorijos detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-823. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškime nenurodyta, kokiems teisės aktams prieštarauja Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. V.TS-86.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymo“, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) papildymo naudojimo būdo nustatymo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo Nr. 51ST-16-(14.51.5) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. V.TS-86 1.4 punktu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Minėto įsakymo 1.6 punktu nustatyta, jog analogiško pobūdžio prekyba gali būti vykdoma ir adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja šio punkto panaikinti neprašo.
2021 m. gegužės 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius sutikimu Nr. 51ST-16-(14.51.5) neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų mariose, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dalyje, besiribojančioje su Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise naudojamu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Elektrėnų savivaldybės taryba 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. VI.TS-156 pritarė Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) esamų žemės naudojimo būdų „rekreacinės teritorijos“ papildymui žemės naudojimo būdu „komercinės teritorijos“ teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 03V-E-244 nustatė žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos.
Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4 punktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-415/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams yra taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl byloje turi būti nustatyta, ar detaliajame plane patvirtintas teritorijos naudojimo tipas leidžia nustatyti kitus, nei yra detaliajame plane, žemės naudojimo būdus, o jei taip, vertintina, ar savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas papildomą žemės sklypų naudojimo būdą – komercinės teritorijos nepažeidė aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų sprendinių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Pažymėtina, jog viešasis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimą. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Tačiau tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. būtina įvertinti žalos viešajam interesui pobūdį ir mastą, identifikuoti subjektą, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Taip pat teismas turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiškėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tačiau kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).
Pareiškėja prašomų panaikinti sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, jog tiek Žemės sklypas Nr. 1, tiek Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios suplanuotos detaliaisiais planais, pagal kuriuos jie priskirti rekreacinėms teritorijoms, o komercinės paskirties teritorijos tose vietose (ar jų dalyse) nenumatytos, todėl savivaldybės administracijos direktorius ginčo teritorijose negalėjo papildomai nurodyti žemės sklypų naudojimo būdų.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).
Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai.
Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą be kitų numatytų žemės naudojimo būdų skirstomi į komercinės paskirties objektų teritorijas, rekreacines teritorijas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 papunkčiai).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas - teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai.
Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo tipas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, t. y. jis detalizuoja bendrajame plane nustatytą teritorijos naudojimo tipą.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, jog teritorijos naudojimo tipas - teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai.
Elektrėnų savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Bendrojo plano 8.7.1 papunktyje nurodyta, jog rekreacinėse teritorijose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (paplūdimiams, poilsio infrastruktūrai ir paslaugoms plėtoti), turizmo infrastruktūros, pramogų ir paslaugų plėtrai. Taigi be rekreacinei veiklai būdingos veiklos numatytoje teritorijoje numatyta ir pramogų bei paslaugų plėtra.
Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „mėlynas apskritimas“, kurioje numatyti viešojo naudojimo paplūdimiai, aprūpinti inžinerine įranga. Minėta teritorija taip pat nurodyta kaip aktyvios rekreacijos teritorija (golfo laukai, hipodromai, tirai, aikštynai).
2014 m. rugsėjo 9 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 03V-823 „Dėl rekreacinių teritorijų Elektrėnų miesto detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. detalųjį planą. Minėto įsakymo aiškinamojo rašto 7.1.6 punkte nurodyta, jog teritorijai šalia (duomenys neskelbtini) numatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas PA – paslaugų teritorija; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Be to, 2010 m. gruodžio 29 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-838 patvirtinto Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane matyti, jog Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 priskirti teritorijai R1.
Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog rekreacinės teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti: R1 ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (viešo naudojimo) statybos; žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, sveikatingumo kompleksus, motelius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt.
Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane numatyta, kad teritorijoje Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) galima tik negyvenamųjų pastatų (viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, kultūros, gydymo, poilsio (turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai), sporto paskirties) bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba. Minėtoje teritorijoje galimas plūduriuojančių priemonių (vasarnamių, kavinių, pirčių, viešbučių, maudyklų) įrengimas bei prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms vandens transporto priemonėms.
Analogiškai Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane numatyta, kad teritorijoje Nr. 2 šalia (duomenys neskelbtini) galima tik negyvenamųjų pastatų (viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, kultūros, gydymo, poilsio (turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai), sporto paskirties) bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba bei prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms vandens transporto priemonėms.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. kovo 26 d.) 20 punkte nurodyta, jog komercinės paskirties objektų teritorijos – žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams statyti.
Skundžiamu 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ nustačius Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 komercinės paskirties objektų teritorijas, nepagrįstai išplėstos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos galimos veiklos, taip nepagrįstai pažeidžiant visuomenės interesą minėtose teritorijose užsiimti veikla, kuri jose numatyta bei nepagrįstai leidžiant statyti statinius, kurie būtų nesuderinami su rekreacinės paskirties žemės būdo naudojimu.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, Elektrėnų savivaldybės bendrąjį, specialųjį bei detalųjį planus darytina išvada, jog Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 taikytini teritorijų planavimo dokumentai numato tik vieną žemės naudojimo būdą, t. y. rekreacinės paskirties teritoriją, todėl minėtuose dokumentuose nesant nustatytam papildomam žemės sklypų naudojimo būdui, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės papildyti žemės naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorija.
Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje NR. 3K-3-194/2006).
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucija, inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įvairius reikalavimus valstybės institucijų ir pareigūnų Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų įgyvendinimui. Šiame kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai); visi teisės aktai turi būti teisėti (1997 m. gegužės 29 d. nutarimas); Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad 14 poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja, be kita ko, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti (2008 m. sausio 22 d. nutarimas).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, jog Vilniaus apygardos prokuratūra, nustačiusi galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus aktus, turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl tokių aktų panaikinimo, t. y. ginti viešąjį interesą. Administraciniai aktai, priimti pažeidžiant įstatymus, laikytini pažeidžiantys ir viešąjį interesą, nes nepaisant siekiamo tikslo juos priimant, būtų pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe ir sudaromos nepagrįstos prielaidos įstatymų nesilaikymui ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo papildymui“, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“; Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4 punktas naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2021 m. gegužės 4 d. sutikimu Nr. 51ST-16-(14.51.5.) neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų mariose, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dalyje, besiribojančioje su Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise naudojamu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, Elektrėnų sav.
Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 20 d. prašymo Nr. 03.2-07-433 išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį Valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje matyti, jog buvo prašoma išduoti sutikimą vandenlenčių parko įrangos (bokštų, lynų trasų, figūros, bangolaužių) statybai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomame valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje – Elektrėnų mariose.
Iš sutikimo turinio matyti, jog jis duotas dėl vandenlenčių parko įrangos statybos Valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje ir nėra susijęs, su Elektrėnų savivaldybės tarybos bei Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtais sprendimais, papildant Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai – žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 30 d. 50 punktą numatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, pritarimą.
Prokuroras pareiškime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnį nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Paviršinio vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti paviršinį vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus patirtinti teritorijų planavimo dokumentai numatė, jog rekreacinės paskirties žemės sklypuose plėtojama rekreacinei veiklai būdinga veikla, kuri apima ir pramogų bei paslaugų sritis. Pareiškėja nenurodė, kokių imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikė Nacionalinė žemės tarnybą pateikdama 2021 m. gegužės 4 d. pritarimą.
Ta aplinkybė, jog vandenlenčių parko įrangos dalis galimai neteisėtai ir ne pagal žemės naudojimo būdą užima dalį Žemės sklypo Nr. 1, nėra susijusi su išduoto sutikimo pagrįstumu ir teisėtumu. Elektrėnų savivaldybės administracija, įrengdama vandenlenčių parko įrangą, privalėjo vadovautis sutikimu bei teritorijų planavimo dokumentais, tačiau galimas jų pažeidimas nėra šios bylos dalykas ir nėra susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus sutikimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2021 m. gegužės 4 d. sutikime vadovavosi teisės aktu, kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d., tačiau teismas tai laiko formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo naikinti priimtą administracinį aktą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, jog Nacionalinė žemės tarnyba, 2021 m. gegužės 4 d., neprieštaraudama dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų mariose, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dalyje, besiribojančioje su Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise naudojamus žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tinkamai įgyvendino jai nustatytas teises ir pareigas, todėl 2021 m. gegužės 4 d. sutikimas Nr. 51ST-16-(14.51.5.) yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymo“.
Panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“.
Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4 punktą.
Likusioje dalyje pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.