Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Z. jam žinomas tiek, kad buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pareigose. Jis pats yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, juo buvo iki 2022 m. Įmonės veikloje jis aktyviai nedalyvavo. Buvo ieškoma įmonės vadovo, kad būtų galima atleisti buvusį direktorių, kuris iš įmonės veiklos dingo be žinios bei vykdyti tam tikras procedūras, kurios reikalingos registrų centre pildant dokumentus. Dėl įmonės akcijų išleidimo ir vadovo paskyrimo buvo teirautasi per draugus. Į jį kreipėsi kažkokie asmenys, kurie norėjo tęsti tos įmonės veiklą, įsigyti akcijų. Taip ieškant vadovo atsirado A. Z.. Fiziškai su A. Z. susitikęs nebuvo, jis A. Z. nėra matęs. Vadovo paskyrimui nereikalingas fizinis kontaktas, taigi greičiausiai tas direktoriaus paskyrimas vyko telefonu. Jie iš savo pusės kaip įmonė susitvarkė savo dokumentus ir tada laukė kažkokio žmogaus atvykimo ir sutikimo būti įmonės vadovu. Tas sutikimas turėjo įvykti pas A. B.. Dėl dokumentų, jų paruošimo, jie visada kreipdavosi į A. B.. A. B. jis pažįsta jau seniai, šis teikia dokumentų tvarkymo, įmonių registravimo paslaugas. Akcininkų susirinkime, kuriame balsavo už A. Z. paskyrimą vadovu, balsavo tik jis vienas, nes tik jis vienas buvo tame susirinkime. Tokiu atveju A. Z. taip pat turėjo išreikšti savo valią ir kažkur patvirtinti tapimą įmonės vadovu. Su A. B. dokumentus rengiant viskas buvo daroma atstumu, reikėdavo tik atvažiuoti pasirašyti, o kokiu būdu viskas buvo daroma su A. Z., jis patikslinti negali, nežino. 2020 metų pabaigoj įmonės nemaža dokumentų dalis buvo pakliuvusi į specialiųjų tarnybų dispoziciją, jo žiniomis, įmonės turtui buvo uždėtas areštas. Negali nurodyti nei kas jam nurodė A. Z., nei kas šį pasiūlė būti direktoriumi. Negali nurodyti, kas kreipėsi telefonu, iš kokių žmonių jis sužinojo, kad A. Z. norėtų būti direktoriumi. Jo žiniomis įmonė turėjo turto – pastatų, magnetinį rezonansą Šilainių poliklinikoje.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonė užsiima konsultacinėmis paslaugomis. Jis registruoja, perregistruoja įmones, padeda sutvarkyti dokumentus. Su D. K. yra tvarkęs dokumentus nuo 2012 metų. Kuomet D. K. į jį kreipėsi dėl vadovo pakeitimo, jis surašė dokumentus, kad D. K. sušauktų susirinkimą. Susirinkime dalyvavo jis vienas ir paskyrė vadovu A. Z.. Kadangi su D. K. ne kartą bendravęs anksčiau, jis D. neklausė, kas tas A. Z., nes kiek prieš tai tekę su D. tvarkytis dokumentus, jokių problemų nebuvo. Jis nusiuntė D. K. dokumentus, kad šis pasirašytų, o D. K. juos pasirašė ir atnešė jam. Tada jis (A. B.) tuos dokumentus – protokolą su priedais, įgaliojimą ir formas, reikalingas registrų centrui, nunešė į registrų centrą ir pridavė. Nežino, kas buvo pasirašęs įgaliojimą. Paprastai įgaliojimus pasirašo vadovas-direktorius. Kai nešami dokumentai priduoti, jei įgaliojimas pasirašytas iki atšaukimo, pasirašo senasis vadovas, jei po jo paskyrimo datos, įgaliojimas turi būti pasirašytas naujo vadovo. Jis elektroniniu būdu nusiuntė D. K., koks turi būti dokumentas, o D. K. tuos dokumentus pasirašytus jam atnešė fiziškai. Nešant dokumentus registrų centrui naujojo vadovo sutikimas būti vadovu neturi būti išreikštas, nunešus dokumentus registrų centras užregistruoja naują vadovą.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati mokestinė nepriemoka susidarė 2019 m. Buvo pateiktos PVM deklaracijos už ankstesnius laikotarpius (2013 m.) ir buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai, pirmiausia iš bendrovės sąskaitų, taip pat buvo perduota antstoliams išieškojimui iš turto. Išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti 2020 metų kovo mėnesį paskelbus karantiną, todėl ir atsakomybės klausimas tuo metu nebuvo sprendžiamas. Kai jau po karantino užbaigimo buvo atnaujinti išieškojimo veiksmai, buvo padaryta išvada, kad iš bendrovės jau nebebus galima išieškoti susidariusios nepriemokos, kad įmonė yra galimai nemoki, buvo priimtas sprendimas inicijuoti bendrovei bankroto bylą ir vėliau buvo pateiktas pareiškimas teismui dėl administracinės atsakomybės pritaikymo bendrovės vadovui. Šiuo metu įmonės bankroto procesas vis dar vyksta, ji nėra išregistruota.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 424 027,91 Eur, kurį sudaro: 266 776,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. sausio mėn. ir 2019 m. sausio ir vasario mėn. mokestinius laikotarpius ir 127 240,77 Eur šio mokesčio delspinigių, 23 089,97 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2018-2020 m. ir 669,95 Eur šio mokesčio delspinigių, 6 210,00 Eur pelno mokesčio už 2019 m., taip pat 38,00 žemės mokesčio už 2020 ir 2021 m. ir 2,56 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. vasario 26 d. (amnestinis mokėjimo terminas – 2019 m. liepos 21 d.) bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2019 m. vasario 16 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, nuo 2020 m. birželio 16 d. – pelno mokesčio, ir nuo 2020 m. lapkričio 17 d. laiku nesumokėjus žemės mokesčio. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2019 m. kovo 5 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. 2020 m. sausio 29 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto buvo perduotas vykdyti antstoliui M. P.. VMI 2021 m. kovo 24 d. ir 2022 m. sausio 21 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstolei R. S.. Mokestinės nepriemokos visa apimtimi išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. priverstinai išieškota 20,98 Eur iš bendrovės sąskaitų, 9 788,57 Eur pervedė antstolis. Kauno apygardos teismas (toliau – Teismas) 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 10 d. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 10 d. buvo A. Z., gim. 1992 m. liepos 6 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0123/20/00634 pagal VMI 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-13515 yra užbaigta antstoliui grąžinus iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą išieškotojui VMI su išieškojimo negalimumo aktu, vykdomosios bylos Nr. 0106/21/00505 ir Nr. 0106/22/00349 pagal VMI 2021 m. kovo 24 d. ir 2022 m. sausio 21 d. sprendimus Nr. (23.31-08) 467-8356 ir Nr. (23.31-08) 467-29063 yra užbaigtos persiuntus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu įregistruotas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 100 Eur. Transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jai taikomi apribojimai (VMI areštas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje iki 2022 m. birželio 10 d. nedirbo nė vienas darbuotojas (paskutinis atleistas 2020 m. gruodžio 24 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus vėliausiai yra pateikusi už 2015 metus, todėl nustatyti dabartinę realią bendrovės finansinę padėtį nėra galimybės. Bendrovės vadovas taip pat nevykdė savo pareigos ir Teismui nepateikė aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, todėl bendrovės turtinė padėtis priimant Teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį buvo vertinama pagal VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus duomenis apie bendrovę, taip pat kitais viešųjų registrų duomenimis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad „įmonė nevykdo ūkinės veiklos, darbuotojų nėra, negauna ir ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nemoka mokesčių valstybei. Yra pagrindas teigti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka JANį 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keliama bankroto byla (JANį 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis)“. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 28 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 2 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. Xlll-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. VMI prie FM 2021 m. kovo 18 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2021 m. kovo 18 d., t. y. VMI 2021 m. kovo 18 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2021 m. kovo 18 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, tačiau bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovės vadovas A. Z., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis ANK 39 straipsniu, 590 straipsnio 4 dalimi, 628 straipsnio 1 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, prašome iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės (duomenys neskelbtini), vadovui A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui ir paskirti A. Z. ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį (b. l. 2–6).

Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 424 027,33 Eur, bendrovė yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių ieškovei ir kitiems kreditoriams, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, bei nevykdo veiklos. Teismas nutartyje nurodė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą yra pateikusi už 2015 m. ataskaitinį laikotarpį. Atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, ir jai taikytas areštas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės vykdomi išieškojimai devyniose vykdomose bylose išieškotojams AB „Energijos skirstymo operatorius“ VMI, AB „Lietuvos draudimas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijai. VSDF duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, skola VSDF biudžetui 302,61 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-634/2022 yra pareikšti kaltinimai. Teismas padarė išvadą, kad įmonė nemoki, nes nevykdo ūkinės veiklos, darbuotojų nėra, negauna ir ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nemoka mokesčių valstybei (b. l. 38–40).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad registro tvarkytojui buvo pateiktas prašymas juridinių asmenų registre užregistruoti pakeistus duomenis – naują bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Kaip naujas bendrovės vadovas nurodomas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paskyrimo data – 2020 m. gruodžio 22 d. Prašymo užpildymo data – 2020 m. gruodžio 29 d., prašymą užpildė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – A. B.. Prie prašymo pridedamas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas su priedais (b. l. 102–106).

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. įgaliojo A. B. pasirašyti ir pateikti Valstybės įmonei Registrų centrui prašymą dėl registro duomenų pakeitimo įregistravimo, KD-1 formą bei prašymą dėl ESI išdavimo (b. l. 109).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavęs vienas iš dviejų įmonės akcininkų – akcininkas turintis 75,5 proc. įmonės visų išleistų akcijų ir susirinkimo primininkas D. K., susirinkimo metu nusprendė nuo 2020 m. gruodžio 22 d. atšaukti bendrovės direktorių D. K. iš užimamų pareigų ir bendrovės direktoriumi paskirti A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. K. 2021 m. sausio 8 d. pardavė A. Z. 98 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos vertė 29,96 Eur (b. l. 129).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Ši veika padaroma tik tyčia.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusi jau nuo 2013 m. vasario 26 d., kai įmonei 2013 m. vasario 26 d. deklaravus mokesčius susidarė mokestinė nepriemoka. Byloje nustatyta, jog siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2019 m. kovo 5 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau priverstinai išieškota 20,98 Eur iš bendrovės sąskaitų, 9 788,57 Eur pervedė antstolis. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 424 027,91 Eur.

Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2022 m. gegužės 13 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, byloje nebuvo gauta, todėl pareigą, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo įmonės direktorius. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Tai patvirtina, jog daromas įmonės vadovo pažeidimas iki to laiko nebuvo nutrauktas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Taip pat, kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2013 m. ir įmonės vadovas neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu įmonės vadovu buvo A. Z.. Tačiau, vertinant ar A. Z. atliko, ar galėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, svarbu atsižvelgti ir į kitus byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad A. Z. turi tik pradinį išsilavinimą, yra baigęs devynias klases. Anksčiau asmuo teistas 16 kartų, iš kurių dauguma už vagystę, plėšimus, nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip pats nurodė teismo posėdžio metu – nemoka naudotis nei mokesčių inspekcijos sistema, nei pačiu kompiuteriu. Nors byloje pateiktas įgaliojimas, kuriuo A. Z. įgaliojo A. B. pateikti prašymą Registrų centrui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovo pakeitimo, juo skiriant A. Z., tačiau A. Z. neigė pasirašęs bet kokius su įmone susijusius dokumentus, nurodė, kad įgaliojime esantis parašas nėra jo. A. Z. taip pat yra pametęs abu savo asmens dokumentus, todėl yra pagrindas manyti, kad dokumentų pasirašymui jo asmens duomenimis galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Tiek liudytojas D. K., kuris vienintelio akcininko sprendimu paskyrė A. Z. įmonės direktoriumi, tiek liudytojas A. B., kuris tvarkė dokumentus dėl naujo vadovo paskyrimo nurodė, kad A. Z. anksčiau nėra matę, negalėjo patvirtinti ar tai tas pats asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu dėl naujojo įmonės vadovo patvirtinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. Z. buvo perduoti kokie nors įmonės buhalteriniai dokumentai, iš kurių jam būtų buvę žinoma apie įmonės finansinę padėtį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad nemokumo administratoriui perduotuose dokumentuose nėra jokių dokumentų, susijusių su A. Z. paskyrimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (b. l. 90–91).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog A. Z. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. turėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas visus neaiškumus ir abejones vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, jog A. Z. gali būti pripažintas subjektu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir, kad nėra pakankami įrodymų išvadai, kad jis padarė jam inkriminuotą ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai neprieštarauja ir aukštesniųjų teismų formuojamai praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr. AN2-11-626/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

nutraukti pradėtą administracinę teiseną A. Z. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.