- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- 1-3564-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29472-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- P. K.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. K. 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.27 val., Žirmūnų g., ties pastatu Nr. 70, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Išgėrė alkoholio, sėdo prie vairo išgėręs. Niekada anksčiau nevažiuodavo išgėręs. Alkoholį vartojo sode, (duomenys neskelbtini), su kaimynu – išgėrė apie 250 g viskio. Automobilis priklauso jam. Po pirmo eismo įvykio nesustojo ir toliau važiavo, matyt, nesuvokė, kad reikia sustoti. Po to įsuko į Žirmūnų g., į kairę pusę ir atsitrenkė į automobilį „Volkswagen“ (b. l. 163-164).
Kaip galima laiduotoja T. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Santykiai su vyru visada buvo geri, bet šiuo metu pikta dėl tokio įvykio. Pikta, nes niekada negalėjo patikėti, kad galėjo taip pasielgti, (duomenys neskelbtini) metai kartu, ir taip galėjo atsitikti. Jis dėl savo veiksmų gėdinasi, pergyvena, nenori žiūrėti į savo vaikus, anūkus, jam labai gėda dėl tokio savo poelgio. Niekada nebuvo problemų dėl alkoholio – gal savaitgaliais truputį alaus su žentu, su ja išgeria, ir viskas, bet kad atsisėstų neblaivus už vairo, to nebuvo. Savo vyrui ji autoritetas, ir jis jos paklausys. Dabar neleis vairuoti jam automobilio, pati vairuos ar vaikai (b. l. 164).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ajame skyriuje 2025 m. rugpjūčio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., 16.27 val., Vilniuje, O. Milašiaus g., ties Valakampių tiltu, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, P. K. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat asmuo sukėlė eismo įvykį (b. l. 6).
Įtariamojo apklausos metu P. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 11 val. ar 12 val. jis, savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su kaimynu, (duomenys neskelbtini) proga, vartojo alkoholį – viskį. Jis išgėrė apie 250 gramų viskio. Jam telefonu paskambino laikrodžių meistras, kad Žirmūnų mikrorajone esančioje laikrodžių parduotuvėje, jau gali atsiimti savo laikrodį. 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.00 val., jis iš savo sodybos išvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną pasiimti savo laikrodžio, jis suprato, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“ važiavo paimti savo laikrodžio, jis buvo skirtas jo kaimynui. Atsimena, kad važiuodamas tiltu, kuris šiuo metu yra remontuojamas, kliudė automobilį, gal automobilio šonu kliudė, tačiau neįsidėmėjo kokios markės automobilį jis kliudė. Taip pat kliudė du ar tris atitvarus, stulpelius, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nuvažiavo toliau, link Žirmūnų, sankryžoje pasuko į kairę pusę ir su savo automobilio priekiniu kairės pusės žibintu įvažiavo į kito automobilio „VW“ galinio bamperio dešinę pusę. Jis sustojo, nuėjo prie automobilio „VW“ vairuotojo, kuris iškvietė policiją. Kartu laukė policijos pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis jiems pasakė, kad vartojo alkoholį dienos metu. Pareigūnai su alkotesteriu du kartus patikrino jo blaivumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis vairuotojo pažymėjimą turi, gali jį pateikti. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Yra neteistas. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) išmoka yra apie 860 Eur, įsiskolinimų jokių neturi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas pagreitinto proceso tvarka, sutinka, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme (b. l. 81-84).
Bendrojo pagalbos centro garso įraše ID 92412454296 užfiksuota, kad skambinęs asmuo pranešė apie ką tik įvykusį eismo įvykį Vilniuje, Valakampių tilte. Sidabrinės/pilkos spalvos „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino atitvarus, kliudė jo automobilį „Opel Vivaro“ ((duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Žirmūnų. Sužeistų nėra. Skambintojas paprašė policijos pagalbos eismui sureguliuoti.
BPC skambučio įraše ID 92412454296 užfiksuota, kad M. G. pranešė, jog Vilniuje, Valakampių tilte, sidabrinė „Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į atitvarus, apgadino kelis automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis nuvažiavo Kareivių sankryžos link ir pasuko į Žirmūnų g. Pasak pranešėjo, transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, galėjo kilti techninių gedimų, vairuotojas galimai neblaivus ar sveikatos problemų. Skambintojas turėjo automobilio nuotraukas (b. l. 18-21).
Tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., 16.27 val., patruliuodami kartu su vyr. patruliu A. S. iš OVS radijo ryšiu gavo pranešimą, kad į pranešėjos a/m „VW“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė pilkas automobilis, kuris pasišalino link PC „Banginis“. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko G. D., kuri paaiškino, kad vairuojant savo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkė kitas vairuotojas ir bando šalintis. Pranešėjai bendraujant su BPC, asmuo savo automobilį pasistatė šiek toliau. Pranešėjai parodžius eismo įvykio kaltininką, paaiškėjo, kad tai P. K., kuris vairavo „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Pranešėja važiavo tiesiai, pasukus iš Kareivių g. į Žirmūnų g., jai, kaip dabar žinoma, P. K. įvažiavo į automobilio galą, ir taip apgadino jai automobilį. Paklausus P. K., kodėl nesustojo iš karto, šis į šį klausimą nieko neatsakė. Pradėjus pildyti priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, asmens P. K. buvo paklausta, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį ir atsakė, kad prieš savaitę. Paklausus antrą kartą, ar vartojo šiandien alkoholį, atsakė, kad ne, bet vartojo vakar. Pasitikrinus su alkoholio kiekio matuokliu 17.11 val., buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, antro pūtimo metu, 17.33 val., buvo nustatytas 2,04 prom. neblaivumas. Faktinis sulaikymo laikas 18.30 val. 30 min. ir pristatytas adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26. Asmuo taip pat dalyvavo kitame eismo įvykyje 2025 m. rugpjūčio 18 d., iš kurio pasišalino. Automobilis „Toyota Corolla“ priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 22).
Liudytoja G. D. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.25 val., važiavo automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Žirmūnų gatve, netoli pastato, adresu Žirmūnų g. 70, Vilniuje, ir į jos minėto automobilio galo kairę dalį įvažiavo pilkos spalvos automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas jos automobilio galinį bamperį ir kairės pusės galinį sparną. Atsitrenkęs į jos automobilį, minėtas automobilis „Toyota“ pradėjo šalintis. Kas vairavo tuo metu automobilį, nepastebėjo, nes viskas įvyko greitai, o jam atsitrenkus greitai nuvažiavo nuo jos. Toliau pastebėjo, kad minėtas „Toyota“ automobilis stovi stotelėje, netoli įvykio vietos, apie 300 metrų nuo įvykio vietos. Jau tuo metu telefonu kalbėjo ir pranešė apie įvykį. Kadangi prieš tai leido laiką su savo sesės vyru E. B., jis dar buvo netoliese ir pranešė jam apie įvykį. Tuomet E. B. nuėjo iki „Toyota“ automobilio vairuotojo ir jį išprašė iš automobilio. Matė, kaip E. B. kartu su minėto automobilio vairuotoju eina link jos, minėto automobilio vairuotojas ėjo linguodamas, sunkiai. Priėjęs prie automobilio, jis kalbėjo nerišliai, su juo buvo sunku susikalbėti, atrodė stipriai neblaivus. Išlaukė tuomet visi kartu, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kol laukė policijos pareigūnų, minėtas asmuo taip pat minėjo, kad vakar buvo savo sode ir vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykę policijos pareigūnai perėmė minėtą vairuotoją. Jos automobilis KASKO draudimu nedraustas (b. l. 37-40).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis atviroje vietovėje, adresu Žirmūnų g. 70, Vilnius, Vilniaus m. sav. Automobilis turi akivaizdžius apgadinimus: automobilio priekinės pusės sugadintas bamperis, bamperio dalies grotelės, abu priekiniai žibintai, kairysis sparnas, dešinysis sparnas, kairės pusės durelės, kairės pusės ratas, dešinės pusės ratas, automobilis turi tiek smulkių, tiek didesnių pabraižymų, automobilis purvinas. Automobilio viduje – bendrinė netvarka. Automobilio priekyje, ant priekinės keleivio pusės sėdynės, padėti akiniai, automobilio durelių vidiniame skyrelyje padėtos mėlyname įpakavime servetėlės, iš dešinės pusės porankyje – baltos spalvos dėžutė, kurioje yra kramtomoji guma. Ant galinių sėdynių padėta juodos spalvos kuprinė, taip pat ant sėdynės – dėžė nuo karšto oro gruzdintuvės „XIAOMI“. Iš keleivio pusės, ant guminio kilimėlio, guli tamsiai pilkai žalsva kepurė su snapeliu, už vairuotojo sėdynės, ant guminio kilimėlio – baltos spalvos parduotuvės „IKI“ medžiaginis maišelis. Bagažinėje guminės spalvos kilimėlis. Girtavimo pėdsakų ir alkoholinių gėrimų nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėtų fiksuoti eismo įvykį, nėra (b. l. 41-49).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. K. (b. l. 58-60).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 17.11 val. nustatyta 2,07 promilės, antruoju tikrinimu 17.33 val. – 2,04 promilės alkoholio (b. l. 62-65).
2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. K. turtui – keleiviniam automobiliui „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-88).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo P. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis P. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad sode gėrė viskį, būdamas neblaivus važiavo į miestą atsiimti sutaisyto laikrodžio, sukėlė eismo įvykį. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, liudytojos G. D. parodymai. P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas T. K. prašymas laidavimo už P. K. (b. l. 154). Prašyme nurodoma, kad ji su P. K. yra glaudžiuose santuokiniuose ryšiuose, juo pasitiki. Teisiamojo posėdžio metu T. K. paaiškino, kad P. K. dėl savo veiksmų gėdinasi, išgyvena, savo vyrui ji – autoritetas ir jis jos klausys, ji neleis vairuoti P. K. automobilio, pati vairuos.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl P. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
P. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, yra (duomenys neskelbtini). P. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad P. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
T. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip darbšti, atsakinga ir pareiginga darbuotoja, drausminių nuobaudų neturi. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka. Teismas, vertindamas T. K. asmenybę ir jos galimybę daryti teigiamą įtaką P. K., daro išvadą, kad P. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
P. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikalinga speciali teisė, jis sukėlė 2 eismo įvykius, pasišalino iš eismo įvykio vietos. P. K. praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas artimas tokios poveikio priemonės vidurkiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kaltinamajam P. K. neskirtina, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad praeityje jis būtų turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, išskyrus nagrinėjamą vairavimą esant neblaiviam.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso P. K., todėl šis automobilis iš P. K. turi būti konfiskuotas.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu P. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Prokuroro 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu P. K. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo P. K. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam P. K. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį P. K., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos T. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Prokuroro 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu P. K. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
P. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktinėmis plokštelėmis su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Išaiškinti P. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.