Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams V. S. (V. S.) ir D. D. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą, byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 19 d. ieškovei gimė sūnus A. S.. Tuo metu ieškovė palaikė artimus ryšiu su atsakovu D. D.. A. S. tėvas yra D. D.. Ieškovė nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas V. S. nėra jos vaiko tėvas, apie tai žinojo ir atsakovas V. S.. Siekiant išspręsti santuokos nutraukimo klausimą pirmiausia reikalinga išspręsti klausimą dėl tėvystės. Dėl šios priežasties ieškovė ir kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Atsakovas V. S. ieškovės sūnaus nėra matęs. Niekada su juo nebendravo. Jokio ryšio su juo nepalaiko. Atsakovas V. S. nelaiko A. S. savo sūnumi. 2018 m. sausio 19 d. ieškovei gimė sūnus, A. S.. Tuo metu ieškovė palaikė artimus santykius su atsakovu D. D.. Kadangi ieškovė vaiko gimimo metu buvo ir šiuo metu vis dar yra santuokoje su atsakovu V. S., vaiko tėvu ir buvo įrašytas V. S.. D. D. patvirtina, kad jis nuo pat vaiko gimimo laiko save A. S. tėvu, jokių abejonių dėl biologinės vaiko kilmės nėra, su vaiku jis bendrauja, yra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, todėl manytina, kad D. D. sutiks, jog būtent jis vaiko gimimo dokumentuose būtų nurodytas A. S. tėvu. Biologinis vaiko tėvas deda maksimalias pastangas bendrauti su vaiku ir palaikyti glaudų ryšį. Tarp biologinio vaiko tėvo ir vaiko yra susiklostęs artimas socialinis ryšys. Po vaiko gimimo tikrasis vaiko tėvas palaiko santykius su vaiko motina ieškove, rūpinasi vaiku. Nuginčijus atsakovo V. S. tėvystę, D. D. ketino pripažinti tėvystę paduodant pareiškimą notarui (CK 3.142 straipsnis), tačiau atsižvelgdama į teismo siūlymą ir vadovaudamasi vaiko interesais, ieškovė tikslina reikalavimus ir prašo teismo išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). D. D. dalyvauja sprendžiant vaiko auklėjimo klausimus, bendrauja su sūnumi, siekia palaikyti gerus santykius, laiko sūnų savo vaiku, o berniukas jį – tėvu, teikia išlaikymą sūnui. Darytina išvada, jog tarp vaiko ir biologinio tėvo yra susiklostęs emocinis vaiko ir tėvo ryšys. D. D. siekia įgyvendinti tėvystės teises ir palaikyti artimą ryšį su sūnumi, sūnus taip pat siekia šio ryšio su tėvu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, vaikas turi žinoti savo kilmę. Spręsdamas dėl tėvystės nuginčijimo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad yra vaiko biologinis tėvas, D. D. tėvystę pripažįsta, todėl, patenkinus ieškinį vaikui nekyla grėsmė likti be tėvo. Tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiks vaiko interesus. Nuginčijus atsakovo V. S. tėvystę, ieškovė prašo tuo pačiu procesiniu sprendimu ir nustatyti atsakovo D. D. tėvystę – pripažinti D. D. jos sūnaus A. S. tėvu, o A. S. D. D. vaiku.

Rašytinėje į bylą pateiktoje išvadoje institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad 2021 m. vasario 11 d. pokalbio su Skyriaus specialiste metu ieškovė paaiškino, kad V. S. pripažįsta, kad A. S. nėra jo sūnus, tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavusio socialinio ryšio. Ieškovė teigė, kad D. D. dalyvauja sprendžiant vaiko auklėjimo klausimus, bendrauja su sūnumi, siekia palaikyti gerus santykius, laiko sūnų savo vaiku, o berniukas jį – tėvu, teikia išlaikymą sūnui. D. D. siekia įgyvendinti tėvystės teises ir palaikyti artimą ryšį su sūnumi, sūnus taip pat siekia šio ryšio su tėvu. Neegzistuojant V. S. ir vaiko socialiniam ryšiui, Skyrius mano, kad tėvystės nuginčijimas A. S., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jo geriausių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. 2010 m. gegužės 18 d. ieškovė A. S. ir atsakovas V. S. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. 156.

2. 2018 m. sausio 19 d. ieškovei A. S. gimė sūnus A. S., kurio 2018 m. liepos 18 d. gimimo įraše Nr. 5966 vaiko tėvu yra nurodytas atsakovas V. S., vaikui suteikta pavardė – „S.“ (ieškinio CBP-7324 zip priedai).

Dėl bylos nagrinėjimo atsakovui V. S. nedalyvaujant

3. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, atsakovo (prašomo pripažinti tėvu asmens) dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis). Procesiniai dokumentai atsakovui V. S. buvo išsiųsti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko interesus ir prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, bylos nagrinėjame dalyvaujant atsakovui D. D., byla nagrinėtina atsakovui V. S. nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

4. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). A. S. gimė 2018 m. sausio 19 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

5. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nors ir žinojo, kad vaiko tėvas nėra atsakovas V. S., tačiau dėl teisinio neišprusimo nežinojo kaip šį klausimą išspręsti. Po vaiko gimimo, gimimo liudijime ji pamatė, kad vaiko tėvu įrašytas atsakovas V. S.. Atsakovas V. S., kaip buvo minėta anksčiau, iki 2019 m. lapkričio mėn. atlikinėjo bausmę. Ieškovė jau nuo V. S. įkalinimo pradžios jam atvirai pareiškė, kad nori nutraukti santuoką su juo. Ieškovė, sąžiningai klydo manydama, kad asmeniui esant įkalinimo įstaigoje nutraukti santuokos neįmanoma. Ieškovė 2020 m. sausio mėn. susitiko su atsakovu V. S. aptarti santuokos nutraukimo klausimų. Ieškovė prašo teismo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir laikyti, kad ieškovė nors ir žinojo, kas yra vaiko tėvas, tačiau apie teisę kreiptis su ieškiniu per 1 m. terminą sužinojo tiktai po pokalbio su atsakovu V. S. 2020 m. sausio mėn. Teismui sprendžiant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė prašo atsižvelgti į aukščiau nurodytas priežastis ir jas pripažinti svarbiomis bei atnaujinti ieškinio senaties terminą.

6. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, pripažįsta jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nuginčijimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

8. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovė 2010 m. gegužės 18 d. sudarė santuoką su atsakovu V. S., tačiau jos teigimu, sutuoktiniai santuokinio gyvenimo jau nebegyveno jau nuo 2010 m. ieškovei išvykus gyventi į Vokietiją, kadangi atsakovas buvo sulaikytas ir nuteistas bei nuo 2010 m. iki 2019 m. lapkričio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Kadangi ieškovės sūnus gimė jai būnant santuokoje su atsakovu V. S., todėl vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas ieškovės faktinis sutuoktinis atsakovas V. S.. D. D. patvirtina, kad jis nuo pat vaiko gimimo laiko save A. S. tėvu, jokių abejonių dėl biologinės vaiko kilmės nėra, su vaiku jis bendrauja, yra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai. Atsakovas deda maksimalias pastangas bendrauti su vaiku ir palaikyti glaudų ryšį. Tarp jo ir vaiko yra susiklostęs artimas socialinis ryšys. Po vaiko gimimo tikrasis vaiko tėvas atsakovas D. D. palaiko santykius su vaiko motina ieškove, rūpinasi vaiku.

9. Ieškovė bei atsakovas D. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikrasis A. S. tėvas yra atsakovas D. D.. Atsakovas tėvystę pripažįsta, ginčo nėra.

10. Pažymėtina, kad iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog 2020 m. liepos 29 d. ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S. civilinėje byloje Nr. 2-8552-998/2020 prašydamas: panaikinti duomenis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 18 d. gimimo įraše Nr. 5966 apie tėvą V. S., patvirtinti, kad ieškovas V. S. nėra biologinis tėvas ir panaikinti bet kokius tėvystės įsipareigojimus atsakovės A. S. nesantuokiniam vaikui A. S.. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti, kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šie duomenys pagrindžia, kad atsakovas V. S. pripažįsta aplinkybę, kad jis nėra A. S. biologinis tėvas (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

11. Ieškovė ir atsakovas D. D. pripažįsta, kad A. S. tėvas yra ne atsakovas V. S., o atsakovas D. D., nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčija. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas V. S. nėra A. S. biologinis tėvas, o D. D. yra nepilnamečio A. S., gimusio 2018 m. sausio 19 d., tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

12. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

13. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

14. Atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo D. D. paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad jis pripažįsta savo tėvystę, rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir laiko save juo tėvu, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas D. D., pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko A. S. tėvas, o atsakovas V. S. šios aplinkybes neginčijo, šie ieškovės ir atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas D. D. yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. S. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 178, 185, 389 straipsniai).

Dėl pavardės suteikimo/pakeitimo

15. Nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl vaiko pavardės nuginčijus jam tėvystę ir nustačius tikrąjį vaiko tėvą paaiškino, kad pavardės keisti vaikui nepageidauja, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Ieškovė, paduodant ieškinį, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, šių patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisti neprašo, todėl šios patirto išlaidos ieškovei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti nepilnamečio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2018 m. sausio 19 d., gimimo įraše Nr. 5966, išduotame 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.