Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesiai ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda, ir S. S. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistajam S. S. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikotarpis nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. bei nuspręsta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.

5. Prieš pateikdama argumentus bei motyvus, kuriais remiantis atmetamas S. S. skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Komisijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos iki nuteistojo S. S. skundo padavimo apygardos teismui ir jo nagrinėjimo šiame teisme dienos, įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Naujoje BVK redakcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas 82-87 straipsniuose. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, ir jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Tiek Komisijos nutarimas, tiek ir skundžiama nutartis buvo priimti galiojant senajai BVK redakcijai, todėl aukštesnysis teismas priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų kontekste.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalyje) nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Iš S. S. skundo galima daryti prielaidą, jog nuteistasis mano, kad jo atitikimas formaliajam kriterijui tuo pačiu reiškia, kad jis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Tačiau iš aukščiau nurodyto yra akivaizdu, kad aptarti formalusis ir materialusis pagrindai yra atskiri, apimantys visiškai skirtingo pobūdžio reikalavimus, kuriuos nuteistasis turi atitikti tam, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis teigdamas, kad formalaus kriterijaus atitikimas yra ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, nurodo, jog taip buvo konstatuota byloje Nr. 1S-69-485/2017. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtoje byloje 2017 m. sausio 26 d. priimta nutartimi, su nuteistuoju sutikti negali. Priešingai, paminėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje formalusis bei materialusis pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra aiškinami kaip visiškai skirtingi reikalavimai, kurių kiekvieno nustatymas yra būtinas, norint taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą konkrečiam nuteistajam.

9. Šiuo atveju nustatyta, kad S. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė norą įgyti profesiją. Taip pat S. S. išreiškė norą dalyvauti pataisos namuose vykdomose programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dėl ko 2022 m. IV ketvirtį. jis buvo įtrauktas į sąrašus pagal individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas programas „Sėkmingų asmeninių finansų valdymas“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Tik tu ir aš“, „Kitoks. Skundo autoriaus parodyta iniciatyva mokytis bei dalyvauti pataisos namuose organizuojamose programose neabejotinai yra vertinama teigiamai, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis iš tiesų daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertindama S. S. daromą pažangą šioje srityje, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje ir 7.1 bei 7.2 papunkčiuose nurodomą informaciją (b. l. 9-14).

11. Socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje pateikiama informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane S. S. numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, jo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai bei nuteistojo daromą pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu 7.1 papunktyje nurodomas S. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, o 7.2 papunktyje – jam nustatyti kriminogeniniai (t. y. riziką nusikalsti didinantys) bei apsauginiai (t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys) veiksniai. Iš juose pateiktų duomenų matyti, kad S. S. priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Socialinio tyrimo išvadoje ar Komisijos nutarime nėra konkrečiai nurodoma kiek taškų (balų) buvo nustatyta atlikus pirminį (2022 m. liepos 28 d.) ir vėlesnį (2022 m. spalio 6 d.) skundo autoriaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal OAS‘ys metodiką, tik pažymima, kad abiejų vertinimų metu jo jis buvo priskirtas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali nei atmesti, nei sutikti su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog jis yra sumažinęs savo riziką pakartotinai nusikalsti nuo 99 balų iki 79 balų. Kita vertus, nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbiausia tokiu atveju yra atsižvelgti į asmens pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju nustatyta, kad S. S. vis dar priskiriami net šeši tokio pobūdžio veiksniai: pirmas nusikaltimas padarytas ankstyvame amžiuje, būdingas nusikaltimų modelis; išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti; lėšos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Vos vienas iš šių veiksnių (pirmas nusikaltimas padarytas ankstyvame amžiuje, būdingas nusikaltimų modelis) yra konstatuotas išimtinai vertinant tik kriminogeninę nuteistojo praeitį ir yra nekintantis. Tuo tarpu visi kiti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, dalyvaudamas tikslingose intervencinėse ar prevencinėse priemonėse, galėjo ir turėjo suvaldyti. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados 7.1 papunkčio, dėl trumpo bausmės atlikimo laiko nuteistasis dar nėra įsitraukęs į resocializacijos procesą, nedalyvavo tikslinėse intervencinėse ar pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl kriminogeniniai veiksniai jam atliekant bausmę, nebuvo suvaldyti ir apskritai nėra valdomi. Esant tokiai 7.1 papunktyje padarytai išvadai, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistasis apskritai yra padaręs pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, tokią, kuri leistų jau šioje bausmės vykdymo stadijoje taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, vertindamas S. S. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė ir į jo kriminogeninę praeitį bei duomenis apie padarytus administracinius nusižengimus, pažymėdami, jog anksčiau nuteistasis teistas 3 kartus (vieną kartą už vagystę, kurią įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, tris kartus už kontrabandą), laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, paskutinį kartą nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, buvo 36 kartus baustas administracine tvarka. Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog į jas, sprendžiant šį klausimą, apskritai negalima atsižvelgti. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio, o vien tai, kad nuo 2022 m. birželio 20 d. atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, nebuvo baustas drausmine tvarka, nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos laikotarpiu, tačiau ne taip griežtai, kaip įkalinimo įstaigoje.

13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kaip teigiama S. S. skunde, kadangi svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

14. Pažymėtina ir tai, jog duomenys, apibūdinantys S. S. kriminogeninę praeitį bei baustumo administracine tvarka faktas, kaip ir nuteistojo neatliktos bausmės dalies dydis, nelėmė nei Komisijos sprendimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei apylinkės teismo sprendimo palikti tokį Komisijos nutarimą galioti. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, atsisakė taikyti lygtinio paleidimo institutą S. S. pirmiausia įvertinusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Tuo tarpu jo elgesį dar iki bausmės atlikimo charakterizuojantys duomenys, kaip ir neatliktos bausmės dalis, tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai, gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sutiktina su S. S., kad vertinant bendrai, bausmės tikslai gali būti pilnai įgyvendinti ne tik nuteistiesiems visiškai atlikus jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir vykdant probaciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, nors apylinkės teismas ir padarė išvadą, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau S. S. lygtinis paleidimas buvo netaikytas ne dėl šios aplinkybės, o dėl to, kad nebuvo nustatyta jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas yra viena iš privalomų sąlygų šio instituto taikymui.

15. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir dėl to naikinti jų priimtus sprendimus bei taikyti S. S. lygtinį paleidimą, nėra objektyvaus ir teisinio pagrindo. Iki Komisijos nutarimo priėmimo dienos skundo autorius dar nebuvo dalyvavęs tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimą orientuotose, intervencinėse programose (nors ir išreiškė tokį norą ir buvo įtrauktas į sąrašus), dėl ko nebuvo suvaldytas nei vienas jam priskirtas kriminogeninis veiksnys. Jis taip pat nesimokė ir nedirbo, nebuvo skatintas. Duomenų, kad S. S. dalyvavo kokiose nors kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra. Todėl Komisija, o vėliau ir apylinkės teismas, visiškai pagrįstai konstatavo, jog daryti išvadą, kad nuteistasis jau atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, negalima. Dėl to nuteistojo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.