- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-325-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25165-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. D.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtos 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;
turto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. D. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 00.57 val., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo lengvąjį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1486718), jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir neatidėdamas bausmės vykdymo, nuteisė jį per griežtai. Nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę ir spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis buvo teisiamas už vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą, be to, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas.
2.2. Pasak nuteistojo, jam paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė yra per griežta, žymiai didesnė, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, netgi artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei, ir tai rodo, kad teismas vertino ne jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o tik jo padėtį sunkinančias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad savo veiksmais jis realios žalos niekam nepadarė, materialinių pasekmių nesukėlė. Aplinkybė, kad jam kartą jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, nėra kliūtis dar kartą jas taikyti. Pažymi, kad jis jau antrus metus yra probuojamas, jo elgesys kontroliuojamas, todėl taikyti jam realią laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Jam taip pat yra paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – turto konfiskacija, konfiskuojant didelę pinigų sumą, o kita – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – dar bus taikoma dvejus metus po bausmės atlikimo, taigi jis yra nubaustas itin griežtai. Be to, jis neteko automobilio, kuris jam yra labai brangus turtas. Mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.
2.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis stengiasi nevartoti alkoholio, jam reikalinga pagalba, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas jį palaužtų ir sugniuždytų. Kartu pažymi, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su tėčiu, kuris yra pensininkas, ligotas, jį reikia prižiūrėti (rūpintis namais, vežti pas gydytojus, aprūpinti produktais), o be jo nėra kam tėčiu rūpintis, jo mama mirusi. Jis pats ieškosi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visų paminėtų aplinkybių neįvertino, taip pat nevertino to, kad jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų nėra pradėta, jokių teisės pažeidimų jis nepadarė, visą šį laikotarpį po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo gyveno laikydamasis visuomenės normų ir nenusikalsdamas. Mano, kad šiuo atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės paskirtis bus pasiekta toliau taikant jam skirtas poveikio priemones. Ateityje pažada nebenusikalsti, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nebevartoti alkoholio. Atkreipia dėmesį, kad jis nustatytu laiku lankosi Probacijos tarnyboje, joje registruojasi, dalyvauja visose jam skirtose programose, bendradarbiauja su probacijos pareigūnais, suvokia, kad yra atsakingas už tinkamą probuojamojo pareigų vykdymą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. D. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.
Dėl nuteistajam A. D. paskirtos bausmės
6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6.1. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas 5 kartus (b. l. 72–81, 84–97; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o tai rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro. Be to, bylos duomenimis, A. D. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, net 13 administracinių nusižengimų padarė būdamas neblaivus (b. l. 107–120), nedirba (b. l. 125), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 126). Kadangi A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į ją atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nebėra teisinio pagrindo, o nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
6.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o ne tik į apelianto padėtį sunkinančias aplinkybes, kaip nepagrįstai teigiama jo skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. D. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba areštą – būtų netikslinga, nes jis nedirba, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskyrus A. D. švelnesnes bausmes – baudą, viešuosius darbus, taip pat ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams savo dydžiu yra truputį didesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją mažinti. Pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis savo veiksmais realios žalos niekam nepadarė, materialinių pasekmių nesukėlė. Pastebėtina, kad tai, jog savo neteisėtais veiksmais A. D. žalos niekam nepadarė tėra atsitiktinumas, nes jis automobilį vairavo mieste, be to, jam buvo nustatytas net 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 37). Kadangi naują nusikalstamą veiką A. D. padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais A. D. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas tik dalį – 3 mėnesius – iš nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. D. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams – yra per griežta.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
7.1. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
7.2. Nors skundžiamu nuosprendžiu A. D. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, tačiau, kaip pirmiau minėta, šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 5 kartus, neišnykus teismui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, net 13 administracinių nusižengimų padarė būdamas neblaivus. Tai rodo, kad A. D. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina, o pastarojo skundo argumentas, kad jis stengiasi nevartoti alkoholio, yra deklaratyvus. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jam reikalinga pagalba dėl alkoholio vartojimo, pažymima, kad būdamas laisvėje A. D. turėjo galimybę gydytis nuo alkoholizmo, tačiau akivaizdu, kad šia galimybe nepasinaudojo. Taigi, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad A. D. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis gailisi nusikaltęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėčiu, ieškosi darbo, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jau antrus metus jo elgesys kontroliuojamas Probacijos tarnybos pareigūnų, sprendžiama, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaks A. D. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė būtent probacijos laikotarpiu. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2021 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad A. D. priežiūrą Probacijos tarnyba vykdo nuo 2020 m. gegužės 26 d., priežiūros metu probuojamasis padarė 6 administracinius pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (b. l. 100–102, 105). Tai rodo, kad Probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma A. D. elgesio kontrolė nėra pakankamai veiksminga, jis savo netinkamo elgesio bei nusikalstamų polinkių ir toliau nekeičia. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis gyveno laikydamasis visuomenei priimtinų elgesio normų ir nebenusikalto.
7.3. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad A. D. apeliacinio skundo argumentų, jog jis prižiūri pensininką, ligotą savo tėvą, juo rūpinasi (veža pas gydytojus, aprūpina produktais), po nusikalstamos veikos padarymo neteko automobilio, kuris jam yra labai brangus turtas, bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis, kurį vairuodamas neblaivus A. D. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne jam, o jo tėvui L. D. (b. l. 21), automobilis pastarajam grąžintas 2021 m. liepos 30 d. (b. l. 30), o skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo konfiskuota šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 900 Eur. Be to, kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. D. tėvas L. D., be kita ko, nurodė, kad jam priklausantis automobilis, kurį neblaivus vairavo jo sūnus, labai reikalingas naudojimui, nes jis (L. D.) (duomenys neskelbtini) kaime, augina daržoves ir beveik kiekvieną dieną ten važiuoja, taip pat, esant reikalui, važiuoja pas gydytojus (b. l. 42–43). Taigi paties nuteistojo tėvo parodymai paneigia, kad jam reikalinga kito asmens pagalba ir A. D. juo rūpinasi. Esant visumai nurodytų aplinkybių, apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
8. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.
8.1. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-7529, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 144 Eur išlaidų, teismui pateikta 2021 m. spalio 28 d. 11.10 val., t. y. teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, nes proceso dalyviai neturėjo galimybės su šia pažyma susipažinti ir dėl jos nepasisakė, sprendžiama, kad šiuo atveju priteisti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.