Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. D. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2011 m. kovo 31 d. - balandžio 1 d. epizodas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2011 m. balandžio 16 d. epizodas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2011 m. kovo 31 d. - balandžio 1 d. epizodas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2011 m. balandžio 16 d. epizodas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Ž. D. ir M. V. solidariai G. B. priteista 2549,2 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš Ž. D. L. M. priteista 2500 Lt turtinei žalai atlyginti.

G. B. pareikštas 750 Lt civilinis ieškinys dėl 2011 m. kovo mėnesį paimtos paskolos paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. ir M. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. kovo 31 d., apie 17 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami prieš nukentėjusįjį G. B. fizinį smurtą – smūgiuodami jam į sprandą, veidą, petį, krūtinę, nugarą, surišdami jam kojas, taip sukeldami jam fizinį smurtą, bei psichinę prievartą – grasindami jam įvairiu fiziniu susidorojimu, liepdami bučiuoti batą, tai filmuodami mobilaus ryšio telefonu ir grasindami šį vaizdą patalpinti internete, atvirai, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti pinigus – 10000 litų, ir tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d., apie 13 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), privertę nukentėjusįjį paimti iš UAB „Credit 24“ 2000 litų dydžio paskolą, netrukus užvaldė dalį šios paskolos – 1700 litų.

Ž. D. ir M. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. balandžio 16 d., apie 9.30 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. B. – gumine lazda suduodami jam per šoną, kojas, nugarą, rankas, kumščiu suduodami į krūtinę, nugarą, spardydami į sėdmenis, taip jam nežymiai sutrikdydami sveikatą, atvirai, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo savo naudai perduoti 5000 litų ir tą pačią dieną apie 10 val. kartu nuvykus į (duomenys neskelbtini). garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini) esantį garažą, užvaldė bendros 600 litų vertės nukentėjusiojo turtą – magnetolą „Kenwood“ su garso kolonėle.

Ž. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, atsirakinęs duris neteisėtai įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė 2500 litų vertės nukentėjusiojo L. M. kompiuterį „Samsung NP-R510“.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. V. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų Ž. D. ir M. V. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Ž. D. ir M. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Nors nuteistasis Ž. D. apeliaciniu skundu prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis Ž. D. neigia 2011 m. balandžio 16 d. reikalavęs 5000 Lt iš nukentėjusiojo G. B. . Tačiau šiuos nuteistojo Ž. D. teiginius paneigia byloje surinki įrodymai - nukentėjusiojo G. B. nuoseklūs parodymai, taip pat nusikalstamos veikos bendrininko M. V. parodymai. Nukentėjusysis G. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog 2011 m. balandžio 16 d. nuteistieji reikalavo perduoti jiems 5000 Lt, o pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis teigė, jog, būtent, Ž. D. reikalavo šios pinigų sumos. Nuteistasis M. V. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad 2011 m. balandžio 16 d. buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo perduoti jiems 5000 Lt, tačiau, kuris iš jų – jis ar Ž. D. šį reikalavimą pareiškė, nuteistasis M. V. teigė neprisimenantis. Nėra pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo G. B. bei nuteistojo M. V. parodymais. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. D. ir M. V. 2011 m. balandžio 16 d. miške, panaudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį G. B. , atvirai, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo savo naudai perduoti 5000 Lt ir vėliau tą pačią dieną užvaldė nukentėjusiojo turtą – 600 Lt vertės magnetolą su garso kolonėle.

Nuteistieji Ž. D. ir M. V. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtų bausmių dydžiu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Ž. D. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. D. naujus savanaudiškus nusikaltimus padarė būdamas tris kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. M. V. du tyčinius, sunkius, savanaudiškus nusikaltimus taip pat padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, nepraėjus nei mėnesiui laiko po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja abu nuteistuosius ir rodo, kad tiek Ž. D. , tiek M. V. , būdami jauno amžiaus yra linkę pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. Byloje nustatyta nuteistųjų Ž. D. ir M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nukentėjusiojo G. B. turtą jie prievartavo veikdami bendrininkų grupe. Įvertinus Ž. D. ir M. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų tyčios formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius požymius, nelaikytina, kad nuteistiesiems Ž. D. ir M. V. paskirtos per griežtos bausmės. Ž. D. vaidmuo abiejuose nukentėjusiojo G. B. turto prievartavimo epizoduose buvo pagrindinis, Ž. D. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, kaip minėta, Ž. D. , būdamas jauno amžiaus, teisiamas jau ne pirmą kartą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymą nuteistajam paskyrė bausmes, artimas straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės medianai bei už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Nuteistajam M. V. už nukentėjusiojo G. B. turto prievartavimą 2011 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o už G. B. turto prievartavimą 2011 m. balandžio 16 d. – bausmę, nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems Ž. D. ir M. V. tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinės subendrintos bausmės paskirtos per griežtos, švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

Iš nuteistojo M. V. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinimo būdu. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatos. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. numatyti atvejai, kai taikomas bausmių apėmimas. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tokiu atveju viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų nusikalstamų veikų neapima. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro su ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. V. dvi nusikalstamas veikas – nukentėjusiojo G. B. turto prievartavimą 2011 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. bei 2011 m. balandžio 16 d., kurios labai nesiskiria pagal pavojingumą, kvalifikuojamos pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl pagrįstai už M. V. padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Nuteistasis Ž. D. savo apeliaciniame skunde prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis G. B. dėl nusikalstamų Ž. D. ir M. V. veiksmų patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.). Turtinė žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti pagrįstumo, nustatė, kad Ž. D. ir M. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam G. B. buvo padaryta 2549,2 Lt turtinė žala, todėl pagrįstai šią sumą priteisė nukentėjusiojo naudai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nors nukentėjusiajam G. B. nusikalstamais Ž. D. ir M. V. veiksmais nebuvo sutrikdyta sveikata, tačiau nukentėjusysis dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimą, baimę, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Ž. D. ir M. V. ne tik vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasino jam, bet ir pasityčiodami liepė G. B. bučiuoti batą, tai filmavo mobilaus ryšio telefonu grasindami šį vaizdą patalpinti internete. Po įvykių G. B. tapo jautrus, vengė bendrauti su žmonėmis, ėmė mažiau jais pasitikėti. Įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, taip pat į tai, jog nuteistieji Ž. D. ir M. V. yra jauno amžiaus, darbingi, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo G. B. naudai iš abiejų nuteistųjų solidariai priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, mažinti nukentėjusiajam G. B. priteisto civilinio ieškinio nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų Ž. D. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.