Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-901-460/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2A-901-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00008-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ribena“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Unipakas“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-901-460/2013

Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-00008-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorija 42.9; 42.11.1; 44.2.4.1; 50.5; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-53-904/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ribena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Unipakas“ dėl skolos už nuomą priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipakas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-01-02 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovės: 302,50 Lt nuompinigių skolą pagal 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį Nr. 01/2009SV (toliau – automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartis); 13 582,01 Lt nuompinigių skolą pagal 2010-02-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2010 (toliau – patalpų nuomos sutartis), 6 procentų metinių palūkanų nuo skolų sumos, kurių sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3 757,37 Lt delspinigių; 1 509,18 Lt nuostolių, pagal 2010 m. vasario 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2010 dėl išnuomotų patalpų sugadinimo, taip pat dėl negrąžintų pagal nuomos sutartį daiktų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovei vieną krovininio automobilio stovėjimo vietą. Ieškovė savo pareigą perduoti naudotis automobilio stovėjimo vieta įvykdė tinkamai, kartu perdavė ir apsaugos signalizacijos magnetines korteles. Nuo 2011-02-01 iki 2011-08-01 ieškovė pateikė atsakovei penkias sąskaitas faktūras, iš viso – 302,50 Lt sumai, tačiau atsakovė pagal šias sąskaitas faktūras neatsiskaitė. Atsakovei nevykdant automobilio stovėjimo vietos nuomos sutarties esminės sąlygos – mokėti nuompinigius, ieškovė 2011-08-01 nutraukė sutartį. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo naudojosi ir galėjo naudotis automobilio stovėjimo vieta, nes valdė ir disponavo apsaugos sistemų magnetinėmis kortelėmis, jos leido atsakovei patekti į nuomojamą automobilio stovėjimo vietą. Sutarties sąlygos numatė, kad ši sutartis gali būti nutraukta, informavus kitą šalį prieš 15 dienų (sutarties 2.2 p.) apie sutarties nutraukimą. Šios pareigos atsakovė neįvykdė. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad pagal 2010-02-18 patalpų nuomos sutartį ieškovė atsakovei išnuomojo 210 kv. m sandėlio patalpų bei 2,17 kv. m buitinių patalpų. Patalpų nuomos sutartis buvo terminuota, šalys susitarė, kad nuomos sutartis tęsis vienerius metus nuo patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, tai yra iki 2010-03-26. Šalys sutarė, jog atsakovė įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui perduoti ieškovei patalpas, įrangą bei kitą inventorių pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuris turi būti pasirašomas abiejų šalių. Atsakovė turėjo perduoti ieškovei tvarkingas patalpas ir ne blogesnės būklės nei jos buvo nuomos termino pradžioje, išskyrus normalų patalpų nusidėvėjimą. 2011-03-26 atsakovė nuomojamų patalpų neperdavė, taip pat neperdavė raktų, apsaugos sistemų magnetinių kortelių bei kito inventoriaus. Ieškovės atstovai tvirtino, kad pagal patalpų nuomos sutartį šalių teisės ir pareigos, susijusios su patalpų nuoma, baigiasi perdavus patalpas pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą nuomotojui ir visiškai atsiskaičius pagal sutartį. Atsakovė delsė perduoti ieškovei patalpas, nes atsakovė padarė žalą ieškovės patalpoms, todėl neatlyginusi žalos, negalėjo grąžinti patalpų ieškovei. Be to, atsakovė nuomojamose patalpose vykdydama veiklą sugadino pastato fasadą, tuo padarydama 4 907.74 Lt žalą, bei sugadino prie nuomojamo pastato esantį reklaminį stendą, padarydama 1 936,08 Lt žalą. Neatlyginusi nuostolių dėl patalpų sugadinimo, atsakovė negalėjo tinkamai perduoti patalpų. Ieškovė ragino ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Ieškovė nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011-08-01 atsakovei pateikė sąskaitas faktūras už 13 279,51 Lt sumą, tačiau atsakovė pagal šias sąskaitas faktūras nėra atsiskaičiusi. 2011-08-01 dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ieškovė nutraukė sutartį. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė savo valdomomis transporto priemonėmis, manevruodama prie išsinuomotų patalpų, apgadino ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpų fasadinę pusę su vartais, taip pat prie patalpų esantį reklaminį stendą. Atsakovė pagal patalpų nuomos sutartį yra atsakinga už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus, be to, atsakovė buvo įsipareigojusi atsakyti ieškovei ir už žalą, padarytą jos klientų, rangovų, svečių ir kitų su atsakove susijusių asmenų (sutarties 9.3 p.), tokie neteisėti veiksmai yra akivaizdus priežastinis ryšys su ieškovės nuostoliais, nes dėl patalpų fasado, vartų ir prie patalpų esančio stendo sugadinimo ieškovė patyrė iš viso 6 843,82 Lt nuostolių. Padarytus nuostolius prašo atlyginti visiškai, vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d. bei patalpų nuomos sutarties 9.2 p. Dalį nuostolių atsakovė atlygino pasinaudojusi savo civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovės civilinės atsakomybes draudikas atlygino ieškovei 2 958,38 Lt. 2011-08-01 ieškovei nutraukus patalpų nuomos sutartį, atsakovės sumokėto 2 396,26 Lt dydžio avanso suma buvo įskaityta į atsakovės ieškovei mokėtiną žalos dalį, tai yra įskaityta atsakovės prievolė atlyginti 1 936,08 Lt nuostolius už prie patalpų esančio stendo sugriovimą, ir likusi 460,18 Lt avanso dalis įskaityta į atsakovės prievolę atlyginti ieškovės nuostolius dėl apskardinto fasado remonto. Liko neatlyginta 1 489,18Lt nuotolių suma už nuomojamų patalpų fasado sugadinimą. Atsakovė po sutarties nutraukimo nuostolių ieškovei neatlygino. Be to, ieškovės atstovai tvirtino, kad atsakovė taip pat negrąžino iš ieškovės gautą inventorių, reikalingą patalpų eksploatacijai: raktų, apsaugos sistemų magnetinių kortelių. Šių daiktų vertė nustatyta priėmimo–perdavimo aktuose. Nuostolius dėl daiktų negrąžinimo atsakovė atlygino tik iš dalies, liko nesumokėta 20 Lt. Ši suma taip pat yra ieškovės nuostoliai pagal nuomos sutartį. Atsakovė yra praleidusi terminą prievolėms pagal sutartis įvykdyti. Pagal nuomos sutartis laiku nesumokėjus mokesčių, numatyta skaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (automobilio stovėjimo vietos nuomos sutarties 5.4 p.), (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 9.1 p.). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 3 757,37 Lt dydžio delspinigius. Detalų delspinigių skaičiavimą ieškovė pateikė ieškinyje (t. 1, b. l. 2–10).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per visą patalpų nuomos laikotarpį ieškovės atstovai nereiškė jokių pastabų ar nusiskundimų dėl nuomojamų patalpų bei dėl atsakovės vykdomos veiklos. Sutartis nebuvo pakeista, papildyta ar nutraukta abiejų šalių susitarimu ar vienos šalies pageidavimu. Patalpų nuomos sutartis nebuvo pratęsta. Patalpų nuomos sutartis nutrūko pasibaigus nuomos sutarčiai, t. y. 2011 m. kovo 26 d. (sutarties 4.1 p.). Pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus atsakovės atstovai perdavė patalpas ieškovei, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių UAB „Ribena“ direktorius per sutartyje numatytą laiką vengė pasirašyti su UAB „Unipakas“ anksčiau minėtų patalpų priėmimo–perdavimo aktą, nors ieškovei ir buvo pranešta, kad patalpos nebus nuomojamos. Šiomis patalpomis ieškovė nesinaudoja nuo 2011-03-26. Magnetinės kortelės 2011-03-25 asmeniškai buvo grąžintos UAB „Ribena“ direktoriui R. Bendikui. Tačiau direktorius atsisakė surašyti kortelių perdavimo–priėmimo aktą, jis žodžiu patvirtino, kad viskas gerai. Į sandėlio teritoriją atsakovės darbuotojai neturėjo jokios galimybės patekti nuo 2011-03-25, kai buvo grąžintos magnetinės kortelės ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti skolos pagal 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį. Patalpų nuomos sutartis yra pasibaigusi 2011-03-26. Nuo šios datos atsakovės darbuotojai nesinaudoja ieškovei priklausančiomis patalpomis. Šias aplinkybes įrodinėja antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad šiose patalpose jokia veikla nėra vykdoma, sandėlio patalpos yra tuščios, o UAB „Ribena“ darbuotojas patvirtino, kad sandėlio savininkai ieško naujų nuomininkų. Tačiau nepaisant to, ieškovė ir toliau siuntė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, reikalaudama mokėti už patalpų nuomą UAB „Unipakas“ 2011-05-18 bei 2011-06-10 grąžino ieškovei sąskaitas faktūras, nurodydama, kad sutartis yra pasibaigusi ir ieškovės reikalaujami nuompinigiai yra neteisėti. Atsakovės atstovas tvirtina, kad žalą už pastato apgadinimą atlygino draudimo kompanija „Seesam“, sumokėdama 2 958,38 Lt draudimo išmoką. Šios sumos ieškovė neginčijo. Po to UAB ,,Ribena“ direktorius pradėjo reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš atsakovės, reikšdamas pretenzijas dėl kažkokio sugadinto jų įmonės stendo. Įrodymų apie šį nurodytą įvykį nepateikė, kaltininkas nėra nustatytas. Atsakovės atstovai tirtina, kad šį stendą galėjo apgadinti ir kiti asmenys, nes šia teritorija naudojosi ir kitos įmonės. Įrodymų, kad nurodytus pastatų apgadinimus padarė UAB ,,Unipakas“, ieškovai nepateikė. Atsakovės atstovai tvirtina, jog pripažinus nepagrįstus ieškovės reikalavimus dėl nuompinigių bei nuostolių priteisimo, nepagrįsti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 106–109).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš atsakovės UAB ,,Unipakas“ 302,50 Lt nuompinigių skolą pagal 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį Nr. 01/2009SV, 13 582,01 Lt nuompinigių skolą pagal 2010-02-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2010, nuo 13 884,51 Lt sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 330,47 Lt delspinigių ir 3 460,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ribena“; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB ,,Unipakas“ priklausančio turto areštą palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog nepakanka įrodymų, jog būtų galima tvirtinti, kad reklaminį stendą apgadino atsakovės darbuotojai, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas įvertinęs visas aplinkybes pripažino, kad atsakovė neįrodė, kad fasado sienos sugadinimai prie sandėlio vartų, pažymėtų Nr. 1, buvo padaryti ne dėl jos kaltės, todėl ieškovės šią ieškinio dalį tenkino. Teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad perdavė ieškovei išsinuomotas patalpas nuo sutarties pasibaigimo dienos, tai yra nuo 2011-03-26 iki ieškovės ieškinyje nurodytos datos. Konstatavo, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui. Teigė, jog ieškovė įrodė perdavusi 6 vnt. raktų atsakovei. Šalys perdavimo metu sutiko, kad vieno rakto vertė – 20 Lt. Bylos nagrinėjimo metu šalys šios vertės neginčijo. Teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad pastaroji grąžino jai perduotą inventorių pagal nuomos sutartį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 20 Lt priteisimo kaip nuostolių atlyginimą, tenkino. Teismas pripažino, jog atsakovės atstovai neįrodė, kad pastarieji faktiškai perdavė ieškovės atstovams išsinuomotą automobilio stovėjimo vietą iki ieškovo ieškinyje nurodytos datos, tai yra iki 2011-08-01, bei perdavė inventorių, be kurio nuomos paslauga būtų negalima. Atsižvelgė į visas išdėstytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą dėl 302,50 Lt nuompinigių skolos priteisimo pagal 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį tenkino. Atsakovė nepateikė įrodymų ir netgi nenurodė, kad sutartyse nustatytas delspinigių dydis buvo jai primestas prieš jos valią. Taip pat, atsižvelgiant į priteisto nuomos mokesčio sumos ir delspinigių santykį, teismo nuomone, nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teise ir neproporcingai praturtėtų. Nurodė, jog teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl 1 936,08 Lt sumos dėl reklaminio stendo apgadinimo ir vadovaujantis Patalpų nuomos sutarties 9.6 p., atsakovės sumokėtą 2 396,26 Lt avansą įskaitė 1 949,36 Lt nuostoliams padengti už patalpos fasado apgadinimą bei 20 Lt už negrąžintą inventorių, perduotą atsakovei pagal Patalpų numos sutartį. Likusią 426,9 Lt sumą įskaitė delspinigių padengimui. Atsižvelgė į tai ir priteisė iš atsakovės delspinigių 3 330,47 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka: priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė UAB „Unipakas“ patalpomis nesinaudoja būtent nuo to laiko, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių UAB „Ribena“ direktorius per sutartyje numatytą laiką vengė pasirašyti su UAB „Unipakas“ anksčiau minėtų patalpų priėmimo–perdavimo aktą, nors ieškovei ir buvo pranešta, kad patalpos nebus nuomojamos. Magnetinės kortelės 2011-03-25 asmeniškai buvo grąžintos UAB „Ribena“ direktoriui R. Bendikui, tačiau direktorius atsisakė surašyti kortelių perdavimo–priėmimo aktą, tačiau žodžiu patvirtino, kad viskas gerai. Teigia, jog į sandėlio teritoriją atsakovės darbuotojai neturėjo jokios galimybės patekti nuo 2011-03-25, kai buvo grąžintos magnetinės kortelės ieškovei. Atsakovė nagrinėjant bylą teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, t. y. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad šiose patalpose jokia veikla nėra vykdoma, sandėlio patalpos yra tuščios, o UAB „Ribena“ darbuotojas patvirtino, kad sandėlio savininkai ieško naujų nuomininkų. Tokių veiksmų UAB „Unipakas“ ėmėsi siekdamas įrodyti, kad veikla nėra vykdoma, o UAB „Ribena“ ir toliau sąmoningai vilkina priėmimo–perdavimo dokumentų pasirašymą. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad ieškovė jau pasibaigus nuomos sutarties terminui, ir toliau siuntė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, reikalaudama mokėti už patalpų nuomą. UAB „Unipakas" 2011-05-18 bei 2011-06-10 raštais grąžino ieškovei šias sąskaitas faktūras, nurodydama, kad sutartis yra pasibaigusi ir ieškovės reikalaujami nuompinigiai yra neteisėti. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, kodėl ji nebandė patekti į išnuomotas patalpas kitą dieną po nuomos sutarties pasibaigimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovė tyčia nepriėmė patalpų, siekdama pasipelnyti iš atsakovės. Ieškovė ruošė visus dokumentus, susijusius su patalpų nuoma, tačiau pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, ieškovė šios pareigos lyg ir atsisako. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės reikalavimą dėl šių nuostolių atlyginimo atmetė, tačiau nevertino galimo ryšio tarp ieškovės reikalavimo bei vengimo pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo akto. Padarė išvadą, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės, neįvertinus ginčo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrus ir neįvertinus į bylą atsakovės pateiktų įrodymų, todėl mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos aplinkybių, nepateikia teisinių argumentų, kuriomis siektų pagrįsti ginčijamo sprendimo nurodytoje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog teismo išvados yra nepagrįstos, t. y. kelia civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo klausimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog nustatytu terminu tinkamai įvykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį ir perdavė nuomotas patalpas ieškovei, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė vengė patalpas priimti sutartyje nustatyta tvarka. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad jai patalpos būtų perduotos. Tokie argumentai prieštarauja tiek šalių susitarimui, tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-10-30 automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartis Nr. 01/2009SV patvirtina, kad lauko teritorijoje, adresu Šilutės pl. 51. Klaipėda, ieškovė išnuomojo atsakovei vieną krovininio automobilio stovėjimo vietą (sutarties 1.1 p.). Nuomos terminas numatytas nuo 2009-10-30 (sutarties 2.1 p.), numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, vienai iš šalių įspėjus kitą šalį raštu prieš 15 dienų (sutarties 2.2 p.). Atsakovė už nuomą įsipareigojo mokėti ieškovei 50 Lt nuompinigių, taip pat sumokėti 10,50 Lt dydžio PVM (sutarties 5.1 p.). Laiku nesumokėjus mokesčių skaičiuojami 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 5.4 p.). Sutarties sudarymo metu buvo numatyta, kad sutartis galioja iki 2010-11-01 (sutarties 7.1 p.). Jei nė viena iš šalių nepareiškė pageidavimo nutraukti sutartį prieš 30 dienų iki jos galiojimo termino pabaigos, ji laikoma pratęsta kitiems metams (sutarties 7.2 p.). (t. 1, b. l. 11–12). Perdavimo ir priėmimo aktais: UAB ,,Ribena“ direktorius Rinaldis Bendikas 2009-10-30 UAB ,,Unipakas“ direktoriui A. Martusevičiui perdavė dvi teritorijos apsaugos signalizacijos magnetines korteles, jų vienos vertė 100 Lt (t. 1, b. l. 13); UAB ,,Ribena“ direktorius Rinaldis Bendikas 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovės atstovui perdavė automatinės atitvaros valdymo pultelį, kurio vertė 100 Lt (t. 1, b. l. 14); UAB ,,Ribena“ direktorius Rinaldis Bendikas 2010-11-29 UAB ,,Unipakas“ direktoriui A. Martusevičiui perdavė teritorijos apsaugos signalizacijos magnetines korteles, kurios vertė 100 Lt (t. 1, b. l. 15). Ieškovės atstovai išrašė penkias sąskaitas faktūras atsakovei: 2011-02-01 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.024 – 60,50 Lt; 2011-04-01 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.068 – 60,50 Lt; 2011-05-31 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.113 – 60,50 Lt; 2011-06-30 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.135 – 60,50 Lt, 2011-07-29 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.164 – 60,50 Lt. Iš viso 302,50 Lt (t. 1, b. l. 32–36).

Negyvenamųjų patalpų nuomos 2010-02-18 sutartis Nr. 01/2010 patvirtina, kad ieškovė atsakovei išnuomojo 210 kv. m sandėlio patalpų bei 2,17 kv. m buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte, adresu Šilutės pl. 51, Klaipėdoje. Patalpų nuomos sutartis buvo terminuota, šalys susitarė, kad nuomos sutartis tęsis vienerius metus nuo patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (sutarties 4.1 p.). Nuomos termino pasibaigimo dieną nuomininkas privalo perduoti patalpas, įrangą bei kitą inventorių nuomotojui pagal perdavimo–priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, jame turi būti įvertinta išnuomotų patalpų bei jose nuomos termino pradžioje buvusių, nuomotojui priklausančių įrengimų bei inventoriaus būklė (sutarties 4.2 p.). Pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus šią sutartį, patalpos turi būti perduotos per 3 kalendorines dienas (sutarties 4.3 p.). Nuomininkas įsipareigoja, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, perduoti nuomotojui tvarkingas patalpas ir neblogesnės būklės nei jos buvo nuomos termino pradžioje, išskyrus normalų patalpų nusidėvėjimą (sutarties 4.4 p.). Nuomininkas, tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti šią sutartį papildomam terminui ar sudaryti kitą sutartį dėl šios sutarties 1.1 p. nurodytų patalpų nuomos abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Apie tokį savo ketinimą nuomininkas privalo raštu informuoti nuomotoją ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos termino pabaigos (sutarties 4.5 p.). Visa nuomojamų patalpų mėnesinė nuomos kaina – 1 980,38 Lt be PVM. Nuomininkas įsipareigoja per 2 kalendorines dienas sumokėti nuomotojui 2 396,26 Lt avansą. Sumokėtas piniginis avansas neįskaitomas į einamuosius nuompinigių mokėjimus ir lieka nuomotojui nuomininko įsipareigojimų vykdymo pagal šią sutartį užtikrinimui. Likus 1 mėnesiui iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos, nuomotojui neturint pretenzijų nuomininkui dėl sutarties vykdymo piniginis avansas įskaitomas į einamuosius mokėjimus. Piniginis avansas užtikrina šioje sutartyje numatytų nuomininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą (sutarties 5.3 p.). Laiku nesumokėjus mokesčių skaičiuojami delspinigiai 0,2 procentai už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 9.1 p.). Nuomininkas atsakingas už nuostolius, padarytus patalpoms ar/ir jose buvusiems, nuomotojui priklausantiems daiktams, savo kalta veika ar dėl nerūpestingumo. Nuomininkas įsipareigojo per 10 darbo dienų atlikti sugadinto turto remontą arba kompensuoti nuostolius. Neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę ne ginčo tvarka prieš 10 darbo dienų įspėjus nuomininką nutraukti šią nuomos sutartį (sutarties 9.2 p.). Nuomininkas atsako nuomotojui už žalą, padarytą nuomininko darbuotojų, klientų, rangovų, svečių ar panašių asmenų (sutarties 9.3 p). Šalys susitarė įmokas paskirstyti tokia tvarka: pirmąja eile – įmokos skiriamos atlyginti nuomotojo turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę, pareiškimu; antrąja eile mokėti delspinigiams; trečiąja eile netesyboms ir baudoms mokėti; ketvirtąja eile pagrindinei prievolei įvykdyti (sutarties 9.6 p). Šalių teisės ir pareigos, susijusios su patalpų nuoma, baigiasi, perdavus patalpas pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą nuomotojui ir visiškai atsiskaičius pagal šią sutartį (sutarties 11.1 p). Išnuomojamų patalpų nuoma pasibaigia, kai pasibaigia nuomos terminas. Nuomotojas turi teisę po raštiško įspėjimo nutraukti sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu nuomininkas vėluoja mokėti šioje sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 10 dienų (sutarties 11.5.3 p.) (t. 1, b. l. 16–22). 2010-03-26 buvo pasirašytas nuomojamų patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad nuomojamų patalpų vidaus ir išorės būklė perdavimo metu yra gera (t. 1, b. l. 25). Byloje pateiktas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties planas (t. 1, b. l. 23–24). Priedas Nr. 3 prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Įrangos bei inventoriaus priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad 2010-03-26 atsakovei buvo perduoti trys raktai, kurių vertė po 20 Lt. Vienas raktas perduotas nuo sandėlio vartų pažymėto Nr. 1 (t. 1, b. l. 26). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Mašinų stovėjimo vietos plane nurodyta mašinų stovėjimo aikštelėje vieta Nr. 45 (t. 1, b. l. 28–29). Priedas Nr. 7 prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Įrangos bei inventoriaus priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad 2010-10-19 atsakovei buvo perduoti du raktai, kurių kiekvieno vertė 20 Lt (t. 1, b. l. 30). Priedas Nr. 8 prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Įrangos bei inventoriaus priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad 2010-10-20 atsakovei buvo perduoti vienas raktas, kurio vertė 20 Lt (t. 1, b. l. 31).

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog UAB ,,Ribena“ 2011-01-13 pateikė pretenziją UAB ,,Unipakas“ dėl ieškovei priklausančių pastatų sienos bei teritorijoje prie pastato esančio reklaminio stendo apgadinimo (t. 1, b. l. 48). Pateiktas komercinis pasiūlymas reklaminio stendo atstatymui už 1 936,08 Lt (t. 1, b. l. 49; t. 2, b. l. 29–30). Pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios reklaminio stendo apgadinimus (t. 1, b. l. 50–54, 57, 58). Pateiktas komercinis pasiūlymas sienos (apskardinto fasado) remontui už 1 949,36 Lt (t. 1, b. l. 59; t, 2, b. l. 33–34). Pateiktas komercinis pasiūlymas vartų (apskardinto fasado) remontui už 2 958,38 Lt (t. 1, b. l. 60). Pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios apskardinto fasado apgadinimus (t. 1, b. l. 61–71). UAB,,Unipakas“ 2011-05-24 pateikė pranešimą įmonei UAB ,,Ribena“, jame nurodoma, kad UAB,,Unipakas“ iš išsinuomotų patalpų išsikraustė 2011-03-26, dėl to prašo nebesiųsti sąskaitų faktūrų bei nurodė, kad UAB ,,Unipakas“ atstovas per 3 dienų laikotarpį atvyks pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo akto (t. 1, b. l. 37). UAB ,,Ribena“ atstovas 2011-06-02 pateikė atsakymą į UAB ,,Unipakas“ pranešimą, kuriame nurodė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta perdavus patalpas bei atlyginus padarytą žalą. Šio ginčo sprendimui kviečia atvykti UAB,,Unipakas“ atstovus 2011-06-10 (t. 1, b. l. 40). UAB,,Unipakas“ 2011-06-10 pateikė pakartotinį pranešimą įmonei UAB ,,Ribena“, jame nurodė, kad UAB,,Unipakas“ iš nuomojamų patalpų išsikraustė 2011-03-26, dėl to prašo nebesiųsti sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 41). 2011-06-22, 2011-07-04 UAB ,,Ribena“ pateikė raginimus UAB ,,Unipakas“ dėl skolos sumokėjimo (t. 1, b. l. 42, 43). UAB ,,Ribena“ 2011-07-18 pateikė įspėjimą UAB ,,Unipakas“ dėl sutarčių nutraukimo (t. 1, b. l. 44). UAB ,,Ribena“ 2011-08-01 pateikė pranešimą UAB ,,Unipakas“ dėl sutarčių nutraukimo (t. 1, b. l. 44). UAB ,,Ribena“ 2011-08-09 pateikė pranešimą UAB ,,Unipakas“ dėl netinkamo nuomos sutarčių vykdymo ir skolos priteisimo, jame nurodoma, kad atsakovė yra skolinga už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2011-08-01 15 091,19 Lt (t. 1, b. l. 46–47). Ieškovė nuo 2011-04-01 iki 2011-08-01 išrašė sąskaitas faktūras atsakovei pagal nuomos sutartis: 2011-04-29 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.089 – 2 661,38 Lt sumai; 2011-05-31 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.114 – 2 660,79 Lt sumai; 2011-06-30 PVM sąskaita faktūra Rl1 Nr.136 – 2 660,79 Lt sumai, 2011-07-29 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.165 – 2 660,79 Lt sumai, 2011-01-31 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.008 – 2 759,24 Lt sumai; 2011-02-28 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.030 – 2 935,56 Lt sumai; 2011-03-31 PVM sąskaita faktūra R11 Nr.052 – 2 761 Lt sumai (t. 1, b. l. 72–79). UAB ,,Ribena“ 2011-12-15 pateikta pažyma apie skaičiuotus delspinigius – 3 757,37 Lt sumai (t. 1, b. l. 83). 2011-06-09 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad sandėlis Nr. 1 užrakintas. Atrakinus sandėlį asmeniui, kuris prisistatė UAB,,Ribena“ darbuotoju, buvo nustatyta, kad sandėlis tuščias (t. 1, b. l. 114–116). UAB ,,Unipakas“ bankinių operacijų išrašai laikotarpiu nuo 2010-01-07 iki 2011-01-14 patvirtina apie atliktus mokėjimus UAB ,,Ribena“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 130–131). UAB ,,Unipakas“ bankinių operacijų išrašai patvirtina, kad 2011-02-28 ir 2011-03-01 UAB ,,Unipakas“ atliko UAB ,,Ribena“ skolų užskaitymą 2 696,26 Lt (t. 1, b .l .134). Kasos pajamų orderių kvitai 2009-10-30 KPO Nr. 330/09 ir 2009-11-17 KPO Nr. 355/09 patvirtina, kad UAB ,,Unipakas“ sumokėjo 200 Lt garantą už 2 vnt. teritorijos apsaugos signalizacijos magnetines korteles ir 100 Lt garantą už automatinių atitvarų pultelį (t. 1, b. l. 135–137). UAB ,,Unipakas“ bankinių operacijų išrašai patvirtina, kad 2010-02-22 atsakovė pervedė ieškovei 2 396,26 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. 01/2010, 5.4 p. (t. 1, b. l. 131). UAB ,,Unipakas“ pateiktos sąskaitos faktūros, patvirtinančios nuomos mokesčio įmonei UAB ,,Ribena“ mokėjimą (t. 1, b. l. 138–166).

Dėl žodinio proceso

Apeliantė Klaipėdos apygardos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apeliantės prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.

Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apeliantės prašymas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija mano, jog apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš jų ir ta sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista skola pagal šalių sudarytą 2009 m. spalio 30 d. automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį Nr. 01/2009SV bei pripažinta ieškovės teise į 1 949,36 Lt nuostolių dėl fasado sugadinimo atlyginimą, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos aplinkybių, nepateikia teisinių argumentų, kuriomis siektų pagrįsti ginčijamo sprendimo nurodytoje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog apeliaciniame skunde apeliantas turi nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apeliantė dėl skolos, priteistos pagal 2009 m. spalio 30 d. automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį Nr. 01/2009SV, ir nuostolių skunde neargumentuoja ir šios sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo negrindžia, tai, vadovaujantis CPK 320 straipsniu, skolos pagal šalių sudarytą 2009 m. spalio 30 d. automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartį Nr. 01/2009SV priteisimo ir nuostolių dėl fasado sugadinimo pripažinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, todėl šiuo atveju apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką sudaro tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kurios susijusios su skolos pagal 2010 m. vasario 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2010 priteisimu.

Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog teismo išvados yra nepagrįstos, t. y. kelia civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo klausimą. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus svarbu tai, kad procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, o kartu ir teisingą ginčo išsprendimą lėmė ne apskritai vienoks ar kitoks įrodymų įvertinimas, bet įrodymų vertinimas, atliktas vadovaujantis įstatymu, t. y. įrodymų vertinimas atsižvelgiant į taikytinas materialinės teisės normas, reikalingas teisingam ginčo sureguliavimui. Byloje nekilo ginčas, koks buvo 2010 m. vasario 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01/2010 terminas, tačiau susitardamos dėl nuomos termino, šalys sutarė, jog atsakovė įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui perduoti ieškovei patalpas, įrangą bei kitą inventorių pagal priėmimo–perdavimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta išnuomotų patalpų bei jose nuomos termino pradžioje buvusių nuomotojui priklausančių įrengimų bei inventoriaus būklė (patalpų nuomos sutarties 4.2 dalis), taip pat nustatė, jog perduoti ieškovei tvarkingas patalpas ir ne blogesnės būklės, nei jos buvo nuomos termino pradžioje, išskyrus normalų patalpų nusidėvėjimą (patalpų nuomos sutarties 4.4 dalis). Iš bylos duomenų aišku ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad nustatytu terminu tinkamai įvykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį ir perdavė nuomotas patalpas ieškovei, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė vengė patalpas priimti sutartyje nustatyta tvarka (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Paminėtina, jog atsakovė 2011 m. gegužės 24 d. rašte jau tuo metu, kai sutarties terminas buvo suėjęs, pripažino, jog nėra perdavusi patalpų nustatyta tvarka, o tik ruošiasi tai padaryti (t. 1, b. l. 37). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog grąžino ieškovei magnetines korteles, reikalingas patekti į nuomojamas patalpas. Antstolės 2011 m. birželio 9 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog atsakovė perdavė patalpas, o ieškovė jas yra perėmusi. Pabrėžtina, jog atsakovė nekvietė ieškovės atstovų dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime, taip pašalindama bet kokias abejones dėl patalpų perdavimo. Aktualu pažymėti, jog byloje nėra nustatyta, kad į patalpas įleido ieškovė ar jos atstovas, asmuo, kuris atsakovės teigimu, atidarė duris, yra neidentifikuotas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodytas nei jo vardas, nei pavardė, be to, nenustatyta, kad jis būtų ieškovės darbuotojas ar atstovas, todėl atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina tų aplinkybių, kurias norėjo įrodyti atsakovė. Kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra fiksuotos tos aplinkybės, kuriomis vadovaujasi atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog neįrodžius, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo ieškovės atstovai, atsakovės patekimas į patalpas pagrindžia ieškovės tvirtinimą, jog atsakovė turėjo galimybę ir po sutarties termino pabaigos patekti į patalpas ir jomis naudotis (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Teismų praktikoje įrodinėjimo dalykas aiškinamas kaip juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B.; byla Nr. 3K-3-20/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia klausimą dėl gautų faktinių duomenų tikrumo, sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio. pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys", byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ..Penkių kontinentų" bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika" ir kt., byla Nr. 3K-3-355/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktas įrodymų vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Apeliacinio skundo motyvai labiau liudija, jog apeliantė nesutinka su teismo vidiniu įsitikinimu, susiformavusiu objektyviai ir visapusiškai įvertinus faktines aplinkybes, tačiau įrodymų įvertinimas pagal įstatymą yra teismo, o ne šalių prerogatyva galutinio teismo sprendimo priėmimo metu (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija mano, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad jai patalpos būtų perduotos. Tokie argumentai prieštarauja tiek šalių susitarimui, tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Visų pirma atsakovė patalpas perduoti ieškovei privalėjo per tris kalendorines dienas nuo nuomos sutarties pasibaigimo (patalpų nuomos sutarties 4.3. dalis). Pagal patalpų nuomos sutarties 11.1 dalį šalių teisės ir pareigos, susijusios su patalpų nuoma, atsiranda nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo momento, o baigiasi perdavus patalpas pagal patalpų perdavimo–priėmimo aklą nuomotojui, ir iki galo atsiskaičius pagal sutartį. Toks šalių susitarimas reiškė, kad nuomininkui – atsakovei, nevykdant įsipareigojimų su nuomoto turto perdavimu, yra pagrindas spręsti, jog atsakovė prisiima visą atsakomybę dėl daromo pažeidimo, kartu ir įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pažymėtina, jog ši nuostata atitinka ir CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, kai nuomininkas tinkamai negrąžina nuomoto daikto nuomotojui. Kaip anksčiau minėta, šioje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog atsakovė delsė perduoti patalpas, nes atsakovė padarė žalą ieškovės patalpoms, todėl neatlyginusi žalos atsakovė negalėjo grąžinti patalpų ieškovei ne blogesnės būklės nei jos buvo nuomos termino pradžioje, kaip tai nustato patalpų nuomos sutarties 4.4. dalis. Svarbu paminėti, jog, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuomojamose patalpose vykdydama veiklą sugadino nuomojamų patalpų fasadą, padarydama 4 907,74 Lt žalą. Ieškovės reikalavimas dėl fasado sugadinimo yra pripažintas, minėta, kad apeliantės skundo ribos neapima nuostolių priteisimo klausimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, todėl atsakovei neginčijant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, nuostolių ieškovės patalpoms padarymo faktas lemia, jog atsakovė, neatlyginusi nuostolių dėl patalpų sugadinimo, negalėjo tinkamai perduoti patalpų ieškovei ir tai vengė daryti, nors ieškovė ragino ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog ieškovės reikalavimas yra atmestas, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, patirtų atstatant sugadintą fasadą, atlyginimo patenkino (t. 2, b. l. 57–58), tik dėl skirtingo avanso lėšų įskaitymo būdo rezoliucinėje sprendimo dalyje priteistų nuostolių nenurodė, tačiau ieškovės nuostolių pripažinimo juridinis faktas buvo atliktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nagrinėjant bylą yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios yra būtinos taikant materialinės teisės normas konkrečiam ginčui reguliuoti (CK 6.499 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis, CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 1 815 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipakas“ priteisti 1 815 Lt ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ribena“ teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė