- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1655-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01538-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- LBM Trade OU
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos LBM Trade OU atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria išspręstas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eA2-3898-852/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 patenkino ieškovės BUAB „Oil trade“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės BUAB ,,Voltlita” ieškovei 227 498,33 USD ir 50 620 Eur skolą, 4 059,93 USD ir 1 364,80 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (227 498,33 USD ir 50 620 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento SIA „West Oil“, BUAB „Oil trade“ ir UAB „Voltlita“ 2016 m. sausio 5 d. trišalį tarpusavio užskaitos aktą Nr. 1-05-01/16WO-OT-VO; taip pat priteisė iš BUAB „Voltlita“ bankroto administravimo lėšų 6 236,28 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „Oil trade“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja LBM Trade OU Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, prašė įtraukti ją į šią bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 9 punkte numatytais pagrindais.
3. Taip pat pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimuose iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėjos teigimu, byloje, kurioje ji prašo atnaujinti procesą, teismas nepagrįstai patenkino ieškovės BUAB „Oil trade“ reikalavimą ir priteisė jai 227 498,33 USD ir 50 620 Eur skolą, 4059,93 USD ir 1364,80 Eur palūkanų, o ieškovė nepagrįstai tapo didžiausia atsakovės BUAB „Voltlita“ kreditore, turinčia labai ženklią įtaką tam, koks sprendimas atsakovės kreditorių susirinkime bus priimtas. LBM Trade OU taip pat yra BUAB „Voltlita“ kreditorė ir dėl to jos interesai yra pažeidžiami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos LBM Trade OU prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu priėmė, bet pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Pažymėdamas, kad pati pareiškėja prašyme nurodžiusi, jog jai yra žinoma, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais (dėl to, kad teismas nusprendė dėl į bylą netrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), teismas prašymą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, atsisakė priimti.
6. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas uždrausti BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimuose yra pernelyg nutolęs nuo teisinių santykių, dėl kurių susiklostymo buvo sprendžiama Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019. Toje byloje teismas nepasisakė ir nesprendė dėl kreditorių tarpusavio santykių ir / ar jų teisių BUAB „Voltlita“ bankroto byloje. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti jokių reikalavimų, kuriuos, pareiškėjos teigimu, ji galėtų turėti atnaujinus procesą minėtoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja LBM Trade OU atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti ieškovei BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Votlita“ kreditorių susirinkimuose iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas byloje Nr. eA2-3898-852/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja yra atsakovės BUAB „Voltlita“ kreditorė. Nepaisant to, kad BUAB „Voltlita“ visą laiką (byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta du kartus) nesutiko su BUAB „Oil trade“ ieškiniu, įrodinėjo, kad nepažeidė jokių teisės aktų, visgi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo ji neskundė, o apie šią bylą savo kreditorių, įskaitant pareiškėją, kurie galimai įstotų į bylą, neinformavo.
7.2. Atnaujinus procesą ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, ieškovė BUAB „Oil trade“ vėl turės įrodinėti savo ieškinio pagrįstumą. Tik jį įrodžiusi (visiškai ar iš dalies) ieškovė įgis visas atsakovės kreditorės teises, įskaitant ir teisę balsuti atsakovės kreditorių susirinkime, gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą (jo dalį). Todėl tol, kol ieškovės reikalavimas ginčijamas, ji neturi teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir įgyvendinti kitas kreditoriaus teises.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu buvo pažeistos pareiškėjos materialinės teisės. Esant patvirtintam ieškovės reikalavimui, kuris yra pats didžiausias, ženkliai sumažėja galimybė, kad bus patenkintas (visiškai ar iš dalies) pareiškėjos reikalavimas bankroto byloje. Todėl pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra logiškas ir teisėtas, juolab kad egzistuoja labai didelė tikimybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimas yra neteisėtas.
7.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašymas uždrausti BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimuose yra pernelyg nutolęs nuo Vilniaus apygardos teismo sprendime išspręstų klausimų. Tačiau būtent šio teismo sprendimo pagrindu BUAB „Oil trade“ įgijo kreditorės teises, taigi atnaujinus procesą civilinėje byloje ir ieškovės ieškinį atmetus, tokias teises BUAB „Oil trade“ prarastų.
7.5. Kadangi teismas atnaujino procesą, jis turėjo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimuose iki galutinai bus nuspręsta, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovė turi (jeigu turi). Tokios laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų pareiškėjos ir kitų atsakovės kreditorių teises. Priešingai nei sprendė teismas, jos užtikrintų reikalavimus, kuriuos pareiškėja galėtų turėti atnaujinus procesą byloje ir panaikinus ginčo sprendimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Voltlita“ atsiliepime į pareiškėjos LBM Trade OU atskirąjį skundą nurodo visiškai palaikanti atskirojo skundo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ginčijamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies panaikinimo, todėl jų nekartojanti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino apeliantės, padavusios prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei dalyvauti atsakovės kreditorių susirinkimuose iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus (pirmoji sąlyga) ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (antroji sąlyga). Abi šios sąlygos turi būti nustatytos, antraip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje ieškovė BUAB „Oil trade“ ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės BUAB „Voltlita“: 227 498,33 USD ir 50 620 Eur, kuriuos sudaro nepagrįstai atsakovės gautos 126 000 USD ir 16 500 Eur sumos bei 101 498,33 USD ir 34 120 Eur negrąžintos skolos; 4 059,93 USD palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 101 498,33 USD skolos, 1 364,80 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 34 120 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nustačius, kad SIA „West Oil“, BUAB „Oil trade“ ir BUAB „Voltlita“ 2016 m. sausio 5 d. trišalis tarpusavio užskaitos aktas Nr. 1-05-01/16WO-OT-VO buvo sudarytas, pripažinti šį aktą negaliojančiu. Taigi, byloje buvo pareikšti ir išnagrinėti ieškovės BUAB „Oil trade“ reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo ir akto pripažinimo negaliojančiu.
12. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad pati apeliantė civilinėje byloje, kurioje proceso atnaujinimo ji siekia, nėra pareiškusi jokių materialiųjų reikalavimų, taigi ir jų užtikrinimo poreikis bet kuriuo atveju – tiek atnaujinus procesą, tiek ir jo neatnaujinus – objektyvai negali atsirasti. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo dėl būtent toje byloje pareikštų konkrečių reikalavimų įvykdymą, o ne užtikrinti kuriuos nors kitus asmenų interesus. Kitaip tariant, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
13. Prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, apeliantė prašė uždrausti išnagrinėtos bylos ieškovei BAUB „Oil trade“ dalyvauti ir balsuoti atsakovės BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimuose, t. y. ji siekė tam tikrų veiksmų šios bylos ieškovei uždraudimo visiškai kitame – bankroto bylos procese. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama ne garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o kitų tikslų, pavyzdžiui, sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495-407/2015; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-566-823/2018). Klausimai susiję, su bankroto procesu ir jo sureguliavimu, turėtų būti sprendžiami tik bankroto byloje.
14. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad tol, kol teismo patvirtintas ir galiojantis kreditoriaus reikalavimas nėra nuginčytas, uždrausti pagrindiniam kreditoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė ir nepagrįstai ribotų kreditoriaus teises skolininko bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016). Tokia laikinąja apsaugos priemone pažeidžiama kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais, todėl ši priemonė yra neadekvati ir neproporcinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495-407/2015). Situacija, jei ieškinys nebūtų patenkintas arba būtų patenkintas tik iš dalies, o visą bylos nagrinėjimo laiką kreditoriui būtų uždrausta balsuoti, t. y. įgyvendinti teises, kylančias iš teismo nutartimi patvirtinto atsakovo kreditorinio reikalavimo, yra ne mažiau ydinga nei ieškovo nurodoma situacija, kai ieškinys būtų patenkintas ir paaiškėtų, kad atsakovas nebeturi reikalavimo teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-566-823/2018).
15. Todėl vien dėl šios priežasties apeliantės prašymas uždrausti ieškovei BUAB „Oil trade“ balsuoti BUAB „Votlita“ kreditorių susirinkimuose iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-3898-852/2020 yra teisiškai nepagrįstas, tokie draudimai neatitiktų sąsajumo su byloje spręstais klausimais kriterijaus. Taigi, su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
16. Kita vertus, priešingai nei savo atskirajame skunde tvirtina apeliantė, Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) leidžia įsitikinti, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 nebuvo atnaujintas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3898-852/2020 procesą atsisakyta atnaujinti. Akivaizdu, kad apeliantė nepagrįstai sutapatina prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo (CPK 370 straipsnio 2 dalis) ir paties proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys) stadijas. Nors nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, dar nėra įsiteisėjusi (apeliantė dėl jos yra pateikusi atskirąjį skundą), tačiau ir toks nustatytas faktas leidžia padaryti išvadą, kad apeliantės teiginiai apie galimai nepagrįstą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 ir nepagrįstą ieškovės ieškinio šiuo sprendimu patenkinimą nebūtų pakankami net jos prašymo preliminaraus pagrįstumo sąlygai pripažinti (žr. šios nutarties 10 punktą).
17. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su prašomoje atnaujinti byloje pareikštais reikalavimais ir jų taikymas neatliktų joms keliamo tikslo – užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymą. Be to, tokios priemonės prieštarautų proporcingumo ir ekonomiškumo principams, kadangi neproporcingai suvaržytų ieškovės BUAB „Oil trade“ teises. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjos LBM Trade OU prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.