Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-374-1133/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
1-374-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26427-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
M. C.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-374-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26427-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam M. C. (M. C.) ir jo gynėjai Silvai Mardosaitei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ siuntų paskirstymo operatoriumi, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimą – konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio ,,Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 314 Eur;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei išieškoti konfiskuotino turto, automobilio ,,Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 2 760 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. C. 2020 m. liepos 4 d., apie 20.43 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,74 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Tokiu būdu M. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis M. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad:

2.1. įvykio dieną, lyg liepos 4 dienos rytą, apie 10 val. išėjo į lauką taisyti automobilį. Visą dieną bandė sutaisyti suportą (suportas (vok. Joch), toliau - stabdžių apkaba), išardė visą automobilį ir sėdėjo iki pat vėlumos, kažkur apie 19 val. Tada paskambino draugui K. K. ir paprašė, kad atvažiuotų išbandyti automobilį ir dar paprašė, kad paskolintų pinigų – 20 Eur. Iš pradžių nurodė, kad K. K. pas jį atvažiavo darbiniu automobiliu „VW Caddy“ apie 19.30 val., o vėliau, kad 19 val. Jis (kaltinamasis) paprašė, kad K. K. pasižiūrėtų kaip stabdžiai veikia. K. K. užkūrus automobilį išvažiavo ne iš karto, dar pastovėjo ir pašildė automobilį, nes akumuliatorius buvo labai silpnas, o tada, jie kaltinamojo automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės „IKI“, vairavo K. K.. K. K. jam pinigus davė prie parduotuvės. Jis (kaltinamasis) parduotuvėje užtruko apie 15-20 min., nes buvo eilė, dirbo viena kasa, nusipirko degtinės ir 1 litro plastmasinį butelį alaus. Grįžo atgal apie 19.45 val. į tą patį kiemą, pastatė automobilį į tą pačią vietą iš kur paėmė. Aikštelėje nedaug vietos, todėl ten sunku apsisukti ir važinėti. Išlipo iš automobilio, ištraukė butelius, padėjo ant dešinės keleivio pusės sėdynės. Tada jam į telefoną paskambino sesuo. Jis (kaltinamasis) atsisėdo į automobilį, kalbėjo su sese ir gėrė alkoholį. Iki atvykstat pareigūnams išgėrė pusę litro degtinės ir alaus išgėrinėjo, iki atvykstant pareigūnams ne viską buvo išgėręs. Gėrė iš tų butelių, kuriuos rado pareigūnai. Tie buteliai buvo automobilio priekyje, keleivio pusėje ant kilimėlio, maiše. Ant keleivio sėdynės buvo automobilio raktai. Gerdamas nevairavo. Taip pat nurodė, kad kaimynė nebuvo išėjusi su juo pabendrauti. Niekas su juo nebuvo išėjęs pabendrauti. Buvo tik su žmonos pusbroliu, bet jis po to išėjo ir jis (kaltinamasis) liko vienas, šnekėjo su sese telefonu, sėdėdamas automobilyje. Kai taisė automobilio stabdžius, nevairavo automobilio. Gal truputį ir nuriedėjo automobilis, kai atėjo. Sėdėjo, gėrė automobilyje, paskambino žmona ir pasakė, kad eitų namo. Jam kalbant telefonu su sese, žmona paėmė raktus iš mašinos ir išėjo, o jis pasakė, kad tuoj ateis. Kalbant telefonu su sese grojo muzika automobilyje, jam atrodo, kad ne garsiai. Telefoną vis bandė pastatyti ant vairo, kad patogiau būtų kalbėti ir galėtų gerti. Tas telefonas vis krisdavo jam nuo vairo, kadangi automobilio jautrus signalas, vos prisilieti ir iš karto pradeda „pypsėti“, keletą kartų „papypseno“ signalas. Jis toliau sėdėjo ir tada veidrodėlyje pamatė, kad atvažiavo policija. Padėjo butelius ant kilimėlio. Priėjęs pareigūnas paprašė išlipti ir viskas.

2.2. Nusipirkus alkoholio ir įsėdus į automobilį, išvažiavo ir grįžo prie namų, išlipo, išgėrė, parūkė, o tada K. K. išėjo į savo automobilį, kurį buvo pastatęs toliau, ne tame pačiame kieme. K. nevažinėjo pirmyn atgal. K. K. išvažiuojant iš kiemo bandė apsisukti, bet jam nepavyko ir atbulomis išvažiavo. Kai išvažiavo jis nesignalizavo. Jei aikštelėje trys automobiliai, tai apsisukti neįmanoma, nes nėra vietos. Kaip paėmė automobilį, tai taip ir pastatė, nes nebuvo kaip apsisukti.

2.3. (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau nei 5 metus, iki šito įvykio S. nepažinojo. Gal juos matė, bet nepažinojo. Įvykio dieną su S. nebendravo, tik matė, kaip jie prie policijos stovėjo. Jie gyvena toje pačioje laiptinėje, aukštu aukščiau, tačiau nežinojo kur. Dabar jau žino kur yra jų butas, S. buto langai yra į tą pusę, kur jie su žmonos pusbroliu buvo. Niekaip negali paaiškinti, kodėl jie davė tokius parodymus prieš jį. Įvykio dieną, apie 19.30 val. buvo dar šviesu. Alkoholį pradėjo vartoti gal nuo 20 metų. Nesigydė nuo alkoholizmo. Nežino, kaip jį veikia alkoholis, gal linksmas pasidaro, būna apsavaigęs ir viskas. Būna per mėnesį porą kartų išgeria alkoholio. Įvykio dieną neturėjo teisės vairuoti, nes ši teisė jam atimta. Įvykio dieną prie vairo buvo atsisėdęs, bet nevairavo, o tik sėdėjo. Be raktelių nėra galimybės užvesti automobilio.

2.4. Nurodė, kad pro langą liudytoja O. S. tikrai negalėjo matyti, kad jis sėdi prie automobilio vairo, nes nesimato. Iš 8 ir 4 butų langų nesimatytų kas sėdi automobilyje. Kai sėdėjo prie vairo, automobilio variklis nebuvo įjungtas, tada K. K. jau buvo išvykęs namo, be jo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Jo automobilio priekinis stiklas yra gamykliškai užtamsintas, iš išorės nesimato kas darosi mašinoje.

2.5. Pirmą kartą, kai buvo teisiamas, buvo lygiai tas pats automobilis ir toje pačioje vietoje. Tada kitas kaimynas atėmė iš jo raktelius. Antras kartas irgi buvo su tuo pačiu automobiliu.

2.6. Alkoholį pradėjo gerti, kai grįžo iš parduotuvės apie 20 val. Tą dieną buvo tik pusryčius suvalgęs ir viskas, daugiau dieną nebuvo valgęs. Įvykio dieną iki vakaro nevartojo alkoholio. Pokalbis su sese truko apie valandą. Žmona nematė jo geriančio alkoholį. Ji nematė alkoholio butelių automobilyje. Iš viso yra du automobilių rakteliai. Vieni rakteliai buvo namie, kiti automobilyje ant sėdynės. Žmona vienus raktelius paėmė nuo automobilio sėdynės, o kitus — iš namų. Gal žmona po to pastebėjo, kad jis buvo išgėręs ir paėmė raktelius. Žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji nevairuoja. Šiuo metu jis vienas dirbantis, žmona užregistruoda užimtumo tarnyboje. Gauna 750 Eur į rankas. Moka lizingą ir baudas už pirmus du įvykius. Jie savo buto neturi, jį nuomojasi už 150 Eur, taip pat moka už komunalines paslaugas, už automobilio lizingą — 133 Eurus su centais. Nuo atlyginimo jam lieka kokie 500 Eur. Visą kitą nuskaičiuoja už baudas. Žmona turi du vaikus, bet vienas vaikas bendras. Sūnus jau pilnametis. Dukrai 10 metų.

2.7. UAB „M“ sutartyje valdytoja nurodyta jo žmona, bet faktinis valdytojas yra jis. Žmona neturi vairuotojo teisių ir vairuoti nemoka. Ji buvo teista irgi už vairavimą būnant neblaivia. Ji tada vairavo tą patį lizingu pirktą automobilį. Žmona išgėrusi tą patį automobilį vairavo vieną kartą, o jis be šitos bylos dar du kartus tą patį automobilį vairavo išgėręs. Automobilis pirktas lizingu, todėl parduoti negali. Automobilis yra juodos spalvos Tvarko automobilį, nes visada su K. K. važinėja. K. K. nuosavo automobilio neturi. Visada jis važinėja jo automobiliu. Automobilis pas jį kieme stovi, nes jis savaitgalį atvažiuoja ir jie savaitgaliais su vaikais važiuoja pramogauti.

2.8. Žmona grįžo gal apie 20.15 val., nes ji dirba iki 20 val. Kai žmona pasiėmė automobilio užvedimo raktelį iš automobilio buvo apie 20.15 val., o policija atvažiavo po kokio pusvalandžio. Tą pusvalandį kalbėjo su sese ir gėrė alkoholį.

2.9. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 2020_0704_205100_004, nurodė, kad nežino, kodėl alkoholio buteliai ant sėdynės gulėjo, o ne ant kilimėlio. Gal policijos pareigūnai padėjo. Žmona sakė, kad policininkai padėjo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 2020_0704_205601_005, nurodė, jog neatsimena su kuo kalbėjo telefonu, gal dar su sese kalbėjo, o gal su K. kalbėjo. Peržiūrėjus kitus vaizdo įrašus nurodė, jog automobiliu važiuojant nuo mano namų (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės „IKI“ užtrunkama apie 3 – 5 min. į vieną pusę. Parduotuvės viduje jis užtruko 10 min. mažiausiai, nes ten buvo eilės, o dirbo tik viena kasa. Parduotuvėje atsiskaitė grynais pinigais. Atsiskaitė tais pinigais, kuriuos jam davė žmonos pusbrolis. Iki namų grįžo irgi per 5 min. Spėjo nusipirkti alkoholio iki 20 val. Iki alkoholio pardavimo termino buvo likęs kažkur pusvalandis. Jie iki parduotuvės atvažiavo kažkur 19.30 val. Kai grįžo iš parduotuvės buvo apie 20 val. Nežino kiek pabuvo grįžę su K., dar su juo parūkė, gal 5-10 min.; parūkė ir išsiskirstė. Nuo K. K. išvažiavimo iš mano kiemo iki jo žmonos grįžimo iš darbo praėjo apie 15 min. K. K. išėjo, jis (kaltinamasis) atsisėdo į automobilį ir žmona grįžo. Kai žmona pasiėmusi automobilio užvedimo raktelius nuėjo į namus, po kokio pusvalandžio atvažiavo policija. Neatsimena ką jis su policija kalbėjo, nes pusės neatsimena ką sakė. Neatsimena, kaip bendravo su policijos pareigūnais. Tik ką matė per vaizdo įrašus. Žmona sakė, kad jis labai daug rūkė, išgėręs buvo, visą dieną nevalgęs buvo, tai greitai apsvaigo. Jis atsimenu, kad gėrė alų. Nežino nuo ko apsvaigo, iki tol negėrė, nes neturėjo pinigų, todėl ir skambino K., kad jam paskolintų pinigų alkoholiui. Per tą laiką, kai išėjo K. iki tol, kai atvyko pareigūnai, išgėrė pusę butelio degtinės. Atsimena, kad gėrė alų.

2.10. Po liudytojo K. K. apklausos parodė, kad galėjo būti, kad buvo nupirkęs ne vieną, o daugiau alaus ir galėjo išgėręs išmesti tarą. Nematė, kad pareigūnai būtų apžiūrinėję teritoriją. Ten daug medžių ir krūmų, ten kaip sąvartynas ir daug ko yra.

3. Kaltinamasis M. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje gėrė degtinę, bendravo telefonu su seserimi, bet nevairavo. Prieš tris valandas iki jo sulaikymo keitė automobilio kaladėles, iš esmės automobilis buvo kaip ir nevažiouojantis. Tuo metu kieme kelis metrus gal ir pajudėjo, nuėjo į namus, nusiprausė. Buvo blaivus. Po to grįžo į automobilį, telefonu bendravo su seserimi ir gėrė degtinę. Mano, kad jį įskundė kaimynai, kurie ne taip suprato situaciją. Papildė, kad iš pradžių neplanavo, kad automobilyje gers degtinę, tačiau su seserimi pokalbis užtruko daugiau kaip valandą. Jo žmona nematė, kad jis automobilyje vartojo alkoholį, jeigu būtų mačiusi, būtų išvariusi iš automobilio ir atėmusi raktelius. Papildomai nurodė, kad su žmonos pusbroliu, kelios valandos iki to momento, kai policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, automobiliu „Opel“ važiavo į parduotuvę „Iki“. Šioje parduotuvėje jis nusipirko 2 litrus alaus ir 0,5 l degtinės. Tuo metu jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 65, 67, 68, 69).

4. Liudytoja, kaltinamojo sutuoktinė O. C., sutiko duoti parodymus byloje ir parodė, kad:

4.1. Įvykio dieną dirbo, išėjo į darbą 7 val. ryto. Dienos metu susiskambindavo su vyru, klausinėjo, kaip jo reikalai, jis sakė, kad eis keisti automobilyje stabdžių kaladėles. Buvo blaivus, kai susiskambindavo su juo. Paskui jis jai sakė, kad skambins jos pusbroliui K., nes norėjo pinigų pasiskolinti ir prašys, kad jis atvažiuotų. Darbą baigė 20 val. Apie 15 min. ėjo namo. Gal 20.20 val. sutiko vyrą. Eidama namo paskambino vyrui, pasirodė, kad yra neblaivus. Priėjus prie namų, pamatė jį stovintį prie automobilio ir šnekantį telefonu. Automobilis nebuvo užvestas. Tuo metu muzika sklido iš mašinos iš priekio, radijo. Radiją įjungti galima ir be automobilio užvedimo raktelio. Su vyru nešnekėjo, tik pasakė jam, kad eitų namo ir pasiėmusi automobilio raktelius nuo sėdynės nuėjo namo. Buvo atidarytas balkonas. Vieną kartą išėjusi į balkoną, maždaug po 10-15 min. nuo grįžimo namo, girdėjo grojant muziką ir „pypsenant“. Išėjusi į balkoną matė, kad vyras sėdėjo automobilyje. Paskui išgirdo, kad užvestas automobilio variklis, išėjusi į balkoną pamatė atvažiavusius pareigūnus. Paėmė automobilio užvedimo raktelius, automobilio dokumentus ir išėjo į lauką. Pareigūnai pasakė, kad kaimynai juos iškvietė, nes muzika groja ir signalizuoja. Išėjo tie kaimynai, policijos pareigūnai paklausė kaimynų ar rašys pareiškimą. Kaimynai pasakė, kad rašys. Tada vienas policininkas su kaimynu nuėjo į šoną prie tarnybinio automobilio ir jam diktavo ką rašyti. Kitas pareigūnas stovėjo prie jų ir pasakė, kad kvies tralą. Paklausė, kodėl paims mašiną, o jai atsakė, kad kaimynai pasakė, kad vairavo. Išėjo kaimynas ir parašė pareiškimą. Davė pareigūnams vieną porą raktų. O vyrą išsivežė į komisariatą.

4.2. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, b. l. 53, nurodė, kad einant namo, paskambinusi vyrui suprato, kad jis išgėręs.

4.3. Taip pat parodė, kad yra du automobilio užvedimo rakteliai, jie visad guli namie. Ji yra valdytoja kaltinime nurodyto automobilio. Raktelius pasiėmė nuo priekinės keleivio sėdynės. Daugiau nieko automobilyje nematė. Su kaltinamuoju turi bendrą dukrą. Įvykio metu dukra buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Savaitgaliais būna vyras išgeria, o darbo dienomis, kai dirba, neturi kada gerti. Kai geria, tai būna alaus 3 butelius išgeria 5 laipsnių stiprumo. Būna nusiperka ir 200 ml trauktinės ar ko nors su alumi. Išgėręs ir linksmas, būna, kad nori pastoviai su kažkuo pabendrauti. Būna kitą dieną, kad neprisimena. Neprisimena kas buvo, ką veikė. Kai būna nepavalgęs, tai tada jam mažai reikia. Tą dieną policijos pareigūnai sulaikė vyrą. Jis grįžo kitą dieną. Vyras pasakojo, kad mažai ką prisimena ir jos klausinėjo kas buvo. Jis sakė, kad sutvarkė kaladėles, norėjo išgerti, bet pinigų neturėjo, tad paskambino jos pusbroliui K.. Jis atvažiavo, nuvežė jį į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir grįžo, o pusbrolis išvažiavo namo. Pirkti alkoholio jie nuvažiavo jų automobiliu, nes norėjo patikrinti tas kaladėles. Neatsimena, ar atvažiavusiems pareigūnams minėjo apie savo pusbrolį. Nežino, ar vyras tada pareigūnams minėjo apie jos pusbrolį. Apie šį įvykį su pusbroliu nekalbėjo. Iš K. taip pat girdėjo, kad jis davė pinigų vyrui ir nuvežė į parduotuvę jį nupirkti alkoholio.

4.4. Jie nebendrauja su S.. Nesisveikina, jų nepažįsta. Su kitais sveikinasi, o tuos gal porą kartų tik matė. Tarp jų su S. pykčių nebuvo. Jai atrodo, kad negalima iš liudytojų S. langų matyti, kas sėdi automobilyje. Patį automobilį gali matyti, o kas sėdi automobilyje negalima pamatyti.

5. Liudytoja O. S. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nors ir gyvena viename name.

5.1. Įvykis buvo rodos šeštadienį. Atsigulė dėl aukšto spaudimo. Atsigulė, nors dar buvo gal 21 val., tačiau jai reikėjo anksti ryte keltis, 5 val. Po langais buvo labai triukšminga. Signalizavo, signalizavo. Pro 4 aukšte esantį svetainės langą pamatė po langais mašiną vietoje važinėjančią pirmyn atgal. Automobilis apačioje buvo, tiesiai po langais, pakankamai arti. Pakankamai greit išėjo iš namų po to važinėjimo. Paprašė kaltinamojo, kad jis apsiramintų. Kaltinamasis sėdėjo mašinoje, vairuotojo vietoje, durys buvo atidarytos ir paspaustas signalas. Neprisimena, ar automobilyje grojo muzika, jai atrodo, kad tik signalą spaudė. Jis su pirštu buvo paspaudęs signalą ir viskas, kodėl - nežino. Su kaltinamuoju kalbėjo rusų kalba. Jis nekreipė į ją dėmesio. Ji paprašė gražiai, kad nustotų, nes vėlu, o jis nieko nepasakė, pasižiūrėjo nusišypsojęs. Daugiau žmonių automobilyje nematė. Neatsimena, ar variklis buvo užvestas. Grįžo namo. Pasakė vyrui, o tas iš karto iškvietė policiją, nors ji prašė nekviesti policijos. Atvažiavo policija. Ji išėjo kelioms minutėms ir grįžo namo. Nepažįsta K. K. ir kaltinamojo sutuoktinės, nors name gyvena 30 metų. Laiko tarpas buvo trumpas, kai pro buto langą matė signalizuojantį ir važiuojantį pirmyn ir atgal automobilį iki momento, kai nuėjo, nes atsistojo ir nuėjo.

5.2. Automobilis, kurį matė, buvo juodos spalvos. Jų kiemas nedidelis. Įvažiuoti į kiemą galima normaliai, o jei daug automobilių, tai sunkiai galima išvažiuoti, bet tuo metu nebuvo automobilių. Medžiai toliau yra, po langais neauga medžiai. Pro langą nematė kas sėdi už vairo, bet matė kaip mašina važinėjo pirmyn ir atgal. Kai išėjo, M. C. sėdėjo automobilyje už vairo. Variklis buvo neužvestas. Tik signalizavo. Policija atvažiavo gal po 10-15 min., nuo jos išėjimo. Greitai atvažiavo.

5.3. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 47, nurodė, jog apie alkoholį nieko nesakė. Jis signalizavo. Vyras parašė pareiškimą, o ji sakė, kad nereikia nieko rašyti. Nesakė, kad kaltinamasis akivaizdžiai girtas. Ji apskritai sakė nenorinti duoti parodymų. Ji atsakinėjo į klausimus, bet ji nenorėjo nieko sakyti. Tyrėjas tiesiog norėjo, kad ji duotų parodymus, bet nenurodinėjo ką rašyti. Galimai automobilis buvo kelioms minutėms išvažiavęs, bet kieme tikrai važinėjo pirmyn ir atgal. Gal ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykius. Susipažino su savo apklausos protokolu. Lietuvių kalba buvo surašytas protokolas. Apklausoje nedalyvavo vertėjas, bet ji neprašė vertėjo, ji viską suprato. Ji ne viską gali teisingai pasakyti lietuviškai, bet supranta. Nurodė, kad po protokolo yra jos raštas, kad surašyta teisingai. Negalėjo paaiškinti, kodėl protokole nepataisė (neišbraukė) aplinkybės, kad akivaizdžiai girtas, nors kitas aplinkybes tikslino. Dabar negali pasakyti girtas ar ne, nes reikia šalia stovėti.

6. Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 11 d. parodė, kad išgirdo su vyru V. S., kad kieme gazuoja automobilis. Pažiūrėjus pro langą pastebėjo, kad automobilis važiavo tai pirmyn, tai atgal. Kas sėdėjo automobilyje tuo metu nepastebėjo. Po to minėtas automobilis išvažiavo, o po 15 min. grįžo į kiemą ir vėl gazavo ir „signalizavo“. Tada ji išėjo į lauką sudrausminti vairuotoją. Automobilyje „Opel“ vairuotojo vietoje sėdėjo jaunas vyras, gyvenantis jų name. Jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (duodama parodymus teisme, paneigė nurodžiusi šią aplinkybę). Ji minėtam vyrui pasakė, kad jis nebevažinėtų, „nesignalizuotų“. Kai ji priėjo prie automobilio, šis nebuvo užvestas. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Vyriškis, buvęs už vairo pasakė, kad nieko blogo nedaro. Tada ji grįžo į namus, o minėtas automobilis vėl važinėjo pirmyn ir atgal, tada jos vyras iškvietė policiją. Atvažiavo policija, ji su vyru taip pat išėjo į kiemą ir pareigūnams pasakė, kad minėtas vyras važinėjo po kiemą automobiliu. Vyras buvo tas pats, kurį ji buvo prieš tai įspėjusi, kad pastarasis nevažinėtų po kiemą automobiliu (t. 1, b. l. 47).

7. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad kaltinamasis jam nepažįstamas, nors ir kaimynas.

7.1. Įvykis buvo dienos metu, kažkur apie 14 val. Pro langą žiūri, kad automobilis važinėjo pirmyn atgal. Stumdo, stumdo, gal 10 minučių. Žmona išėjo pažiūrėti kas buvo. Atėjo ir sako, kad vyras buvo už vairo. Žmona paklausė kas vyksta, o jai atsakė „O kokia problema“. Atėjo žmona ir sakė, kad jis „gatavas“ ir vos sėdi už vairo. Žiūriu dar pro savo ketvirto aukšto langą jis bandė apsisukti – metras į priekį, metras atgal. Nesuprato ką jis bando čia padaryti, o jis norėjo apsisukti. Paskui žiūri, kad jis pradėjo mašiną statyti. Vos apsisuko kieme ir išvažiavo. Grįžo ir vėl atvažiavo į tą vietą ir pradėjo „signalinti“ per visą kiemą. Tada jam (liudytojui) nusibodo ir iškvietė policiją. Žmona išėjo į lauką pasižiūrėti, nes jai trukdė. Pas juos kieme, jei kas atvažiuoja, tai ir nueina, o tas po langais vis duoda ir duoda ir jai nusibodo. Ji nuėjo pasižiūrėti, grįžo ir pasakė, kad jis „gatavas“. Iš žmonos žodžių žino, kad jis labai girtas buvo. Negirdėjo pokalbio tarp žmonos ir kaltinamojo. Kai žmona nuėjo prie mašinos, jis žiūrėjau pro langą, jam gi irgi įdomu kas ten bus. Negirdėjo ko ji klausinėjo. Grįžo, pasakė, kad jis girtas, kad jai taip atrodo. Jis pasakė, kad negirtas taip nedarytų, nes čia ne poligonas. Tada žiūrėjo toliau pro langą ir žiūrėjo ką jis nori padaryti ir jam pavyko apsisukti ir išvažiavo. Grįžo ir vėl į tą vietą, pradėjo „signalint“. Žmona (kaltinamojo) su mažu vaiku išėjo. Jam atrodo, kad dukra maža ir pradėjo kviesti „Tėti einam, tėti einam“, o jis ne. Kai jis be perstojo „signalino ir signalino“, tada jau jam nusibodo ir paskambino policijai. Muzikos negirdėjo.

7.2. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 43, 45, parodė, kad sutinka su savo parodymais. Nurodė, kad protokolą perskaitė ir surašytas jis teisingai ir jo pasirašytas.

7.3. Taip pat parodė, kad išėjęs į kiemą matė kas sėdi už vairo. Iš ketvirto aukšto matė, kad už vairo sėdėjo vyras, o ne moteris; matė, kad automobilis važinėjo pirmyn ir atgal. Matėsi, kas sėdi už vairo, kai automobilis važiavo atbulomis, susidarė toks kampas, kai matėsi, kad vyras sėdi už vairo. Negali apibūdinti kaip tas vyras buvo apsirengęs. Automobilyje matė tik vieną asmenį sėdintį. Kiemas nedidelis. Per vieną kartą galima apsisukti. Tada per vidurį automobilis stovėjo, o kaltinamojo automobilis prie namo. Jam reikėjo važiuoti atbulomis ir išvažiuoti. Jis arti namo stovėjo, o per vidurį stovėjo dar dvi mašinos. Pasilenkęs žiūrėjo pro langą ką jis ten daro. Jis žiūrėjo iš savo kambario. Matė sėdintį vyrą automobilyje, veido bruožų nematė. Matė, kaip važiavo atbulomis, išvažiavo ir grįžo.

7.4. Kai atvyko policija, tai kaltinamojo mašina stovėjo prie sienos. Policininkas priėjo prie stiklo, o jis sėdėjo už vairo. Paprašė išlipti. Buvo M. C. žmona atėjus. Ji stovėjo iš priekio ir kažką vyrui sakė. Buvo namuose. Pareigūnai atvažiavo ir paklausė, ar rašys pareiškimą. Išėjo ir parašė pareiškimą. Pareigūnai nesakė ką jam sakyti. Nepažįsta K. K..

8. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. liepos 5 d parodė, kad apie 19.30 val. žmona pasakė, kad lauke (jų gyvenamojo namo vidiniame kieme) kažkoks asmuo tranko automobilio durelėmis, smarkiai gazuoja. Ji paprašė jo pažiūrėti kas vyksta. Jis pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad apačioje, juodos spalvos automobilis „Opel“ bando apsisukti kieme (važiuoja tai į priekį, tai atgal atbulomis), po to minėtas automobilis išvažiavo iš jų kiemo, o po kokių 15 min. grįžo, vėl keistai manevravo (tai važiavo į priekį, tai atgal atbulas), naudojo automobilio garsinį signalą. Jo žmonai tai nepatiko, ji nusileido į apačią bei bandė sudrausminti automobilio vairuotoją. Kai grįžo, papasakojo, kad už vairo sėdi vienas iš gyvenamojo namo kaimynų (liudytojas jo nepažįsta), jo kalba, pasak žmonos, buvo nerišli, kuris pasakė, kad nieko blogo nedaro. Po to žmona sugrįžo į jų butą ir apie tai papasakojo. Jis pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad automobilis „Opel“ toliau manevravo po kiemą (kiek suprato, jis bandė apsisukti) bei naudojo automobilio garso signalą. Tada jis nusprendė iškviesti policiją (t. 1, b. l. 43, 45).

9. Liudytojo V. S. 2020 m. liepos 4 d. rašytiniame pranešime nurodyta, kad apie 20.40 val. per buto langą matė, kad kaimynas važinėja automobiliu „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) po kiemą neblaivus, gazuodamas, „signalina“, apsisukinėja, išvažiavo iš kiemo ir po kurio laiko vėl grįžo ir vėl į kiemą. Jo žmona O. S. buvo išėjusi į kiemą sudrausminti vairuotoją, bet pasakė „tu čia prie manęs nelįsk, aš nieko nedarau. Grįžusi namo pasakė, kad vairuotojas visiškai girtas, nesiorientuoja. Tada jis iškvietė policiją.

10. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo pusseserės vyras. Jį pažįsta apie 10 metų. Jų santykiai paprasti, bendrauja tiek, kiek susitinka šeimomis. Jam atrodo, kad įvykis buvo praeitais metais vasarą, savaitės dienos nepamena. Jam prieš 19 val. paskambino M. C. ir paprašė paskolinti jam pinigų, atvažiuoti kol parduotuvė dirba. Jis tvarkė mašiną ir reikėjo ją pasitikrinti. Jis kaltinamajam automobilio remontuoti nepadėjo. Atvažiavo pas jį „WV Caddy“ automobiliu, jį pastatė ne kaltinamojo kieme, apačioje, prie tetos namo. Atėjo pas M. C., pastarojo automobilis nebuvo užvestas, M. C. pakeitė tik stabdžių kaladėles. Atvažiavus davė M. C. 20 Eurų. M. C. buvo blaivus, padavė jam automobilio raktus, jis (liudytojas) užvedė automobilį, nes automobilis ilgai stovėjo. Kieme stovėjo 3 ar 4 automobiliai, skaičiuojant su M. C. automobiliu. M. C. automobilis stovėjo prie pat namo. Jie parūkė lauke, atsisėdo į automobilį, du/tris kartus bandė apsisukti, nepavyko, todėl išvažiavo užpakaliu ir nuvažiavo iki parduotuvės „IKI“. Nesinervino dėl to, kad nepavyko apsisukti, nesignalizavo. Prie parduotuvės jis (liudytojas) liko automobilyje, o M. C. nuėjo į parduotuvę, buvo ten apie 10 min., iš parduotuvės parsinešė du litrinius butelius alaus ir degtinės. Po to grįžo atgal į kiemą, pastatė automobilį priekiu, taip kaip buvo prieš išvažiuojant, parūkė. Jam (kaltinamajam) kažkas paskambino ir tada jie atsisveikino. Jiems grįžus iš parduotuvės prie automobilio niekas nebuvo priėjęs. Čia buvo apie 20 val. tikslaus laiko nepasakys. Prie jo M. C. alkoholio nevartojo, nes išlipo ir jis pradėjo telefonu kalbėti. Kaltinamasis iki parduotuvės ir nuo jos nevairavo. Į parduotuvę važiavo kaltinamojo automobiliu, nes jis paprašė patikrinti kaip veikia stabdžiai. M. C. namo langai išeina į tą pusę, kur jis manevravo, bandydamas išvažiuoti. Manevravo apie 2 min., kol išvažiavo iš kiemo. Kai jis manevravo, M. C. buvo automobilyje keleivio priekinėje sėdynėje, neatsimena ar grojo muzika, jei grojo, tai ne garsiai, automobilio langai buvo uždaryti. Manevruodamas nebuvo nuspaudęs automobilio garsinio signalo, taip pat garsinio signalo nebuvo nuspaudęs šalia sėdintis M. C.. Kai su kaltinamuoju buvo automobilyje, negirdėjo, kad kas nors „pypsintų“ kažkokiame automobilyje. Buvo tylu. Radijas automobilyje įsijungia paspaudus mygtuką arba rakteliu. Liudytojų S. nepažįsta. Iki šios dienos apie šį įvykį nekalbėjo nei su pussesere, nei su M. C., nebent čia salėje. Kai grįžo iš parduotuvės, automobilio variklį paliko išjungtą, o raktelius, kiek pamena, paliko ant priekinės keleivio sėdynės. Jam išeinant, M. C. prie savo automobilio šnekėjo telefonu. Įvykio dieną techniškai galima buvo važiuoti su M. C. automobiliu. M. C. automobilio priekinis stiklas iš dalies tamsintas. Negalėjo atsakyti kodėl M. C. policijos pareigūnams sakė, kad automobilis nevažiuojantis. M. C. automobilį vairavo, kai jie su vaikais važiavo į vieną miestelį, kur namas aukštyn kojom. Kaltinamojo automobilį yra vairavęs 2-3 kartus. O. C. jam paskambino praėjus kelioms dienoms po įvykio, klausė ar jis paskolino M. C. pinigų.

11. Liudytojas, vyriausiasis patrulis V. V. apklaustas teisme parodė, kad patruliuojant su vyriausiu patruliu J. G. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme važinėja automobilis „Opel Signum“, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pranešėjas matė pro langą. Atvažiavus, stovėjo automobilis „Opel Signum“. Vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, buvo neblaivus – jautėsi stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Ant keleivio pusės sėdynės, atrodo buvo vienas plastikinis butelis alaus ir degtinės butelis, iš kurio buvo nugerta apie 100 – 150 ml, o alaus butelis nebuvo atidarytas. Su vairuotoju sunkiai gavosi bendrauti. Automobilio variklis buvo išjungtas. Buvo pranešimas, kad važinėja ir buksavo ratais ir jiems atvykus matėsi padangų žymės. Atvykus buvo tik vienas kaltinamojo automobilis. Jis stovėjo galu į įvažiavimą. Automobilio raktelio berods nebuvo. Po kurio laiko atėjo žmona ar sugyventinė ir pasakė, kad raktelius atėmė, kad girtas nevažinėtų. Atėjo pranešėjas, kuris matė pro langą ir iš jo priėmė pareiškimą. Kaltinamasis teigė, kad neseniai gėrė, todėl palaukė ilgesnį laiką, kad pasitikrinti blaivumą. Yra taisyklė, kad jei žmogus neseniai vartojo alkoholį, reikia palaukti, kad alkoholis išsivaikščiotų. Jei neišlauksi laiko, tai parodys netikslų neblaivumą. Kaltinamojo žmona sakė, kad jis ne kartą jau įkliuvo girtas, kad jis remontavo automobilį, kad sugalvojo į parduotuvę nuvykti, kad ji atėjusi pasiėmė raktelius iš jo ir paliko automobilyje. Automobilio saloną ir automobilių aikštelę apžiūrėjo, o už automobilių aikštelės esančio miškelio - ne. Ten buvo tik jo minėtas alkoholis, kuris buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Nepamena ką tiksliai aiškino M. C.. Berods, neigė, kad vairavo. Jau nepamena. Aiškino, kad tą dieną taisė automobilį, o kad važinėjo nenurodė ir kito vairuotojo neminėjo. Kalbėjo su visais šiek tiek lietuviškai ir šiek tiek rusiškai su kaltinamuoju ir su jo žmona. Rusiškai daugiau su liudytoju bendravo, bet jis puikiai suprato lietuviškai. Priekinis M. C. automobilio langas skaidrus. Jei neklysta, galiniai langai buvo užtamsinti. Kolega J. G. turėjo „Body“ kamerą. Fotografavo automobilį išduotu tarnybiniu telefonu, bet kas fotografavo — neatsimena. Neatsimena ar M. C. kalbėjo telefonu.

12. Liudytojas, vyriausiasis tyrėjas E. M. teisme parodė, kad atliko trijų liudytojų apklausą, jei neklysta. Apklausė įtariamojo žmoną, įtariamojo giminaitį ir O. S.. O. S. buvo sunku apklausti, nes kategoriškai sakė, kad užsiėmusi, kad pareigūnams viską pasisakė įvykio vietoje. Prokuroras sakė, kad reikia ją apklausti. Po to vėl jai skambino, ji vėl tą patį sakė. Po to dar kartą skambino. Informavo prokurorą. Prokuroras sakė jį paminėti. Paminėjo jai, tai tada sutiko būti apklausta, bet ji atsisakė atvažiuoti į policiją dėl viruso. Susitarė, kad ji telefonu papasakos, o jis surašys ir jai atveš. Ji telefonu pasakė kaip kas buvo, jis viską surašė ir nuvyko pas ją. Jai automobilyje davė susipažinti su jos pateiktais parodymais. Ji padarė kelis pataisymus. Vyras norėjo įsėsti į automobilį, bet pasakė jam, kad dabar negalima. Vyras vaikščiojo aplink automobilį. Ji pati skaitė parodymus. Jis prieš važiuojant jai telefonu perskaitė jos parodymus. Atvykęs, jai jau padavė ir ji pati skaitė. Su liudytoja bendravo lietuviškai ir rusiškai. O. klausė dėl vertėjo, ji sakė, kad ji viską supranta, ji vertėjos atsisakė. Kiek pamena, pataisė dėl automobilio, kad buvo užgesintas ir, kad kai grįžo namo, jis jau nebevažinėjo. Detaliai ką ji papasakojo, nepamena. Minėjo, kad ji buvo namuose, kur ji gyvena. Išgirdo, kad kieme gazuoja, važiuoja, pažiūrėjo pro langą ir pastebėjo tą automobilį. Po kiek laiko ji išėjo tą vairuotoją drausminti. Ji sakė, kad buvo tas pats vairuotojas. Smulkmenų nepamena.

13. Liudytojas J. G. teisme parodė, kad įvykis buvo liepos mėnesį, 2020 m. Tikslios dienos neprisimena. Įvykis buvo toks, kad pranešėja mato kieme automobilį, kuris gazuoja, važinėja pirmyn atgal ir signalizuoja. Atvykus pastebėjo požymius atitinkantį automobilį. Prie vairo sėdėjo, o gal net ir snaudė vyriškis. Pabeldė į langą, vyriškis išlipo. Pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdintis asmuo yra stipriai neblaivus. Atėjo pranešėjas, kuris paaiškino, kad matė kaip šis vyras vairavo. Atvažiavus į kiemą, galbūt, buvo tik vienas automobilis. Tiksliai nepasakys. Toje pusėje prie namo stovėjo vienas automobilis. Į mus užpakaliu stovėjo automobilis. Negalėjo pasakyti koks buvo automobilio priekinis stiklas. Neužkliuvo, greičiausia, paprastas stiklas. Rado taros alkoholio automobilyje. Vienas butelis buvo nepradarytas, o kitas šiek tiek nugertas. Jam atrodo, kad alaus butelis buvo nepradarytas, nugertas buvo stipresnis gėrimas. Kiek atsimena, nedaug buvo nugerta. Kaltinamasis neigė važiavęs arba sakė, kad jis tik sėdėjo. Neatsimena ką jis kalbėjo. Negalėjo pasakyti ar automobilyje grojo muzika. Kiek atsimena, pas vairuotoją raktelių nebuvo. Atėjo moteris, prisistatė kaip žmona, ji sakė, kad raktelis visą laiką pas ją buvo. Kai jai pasakė, kad yra liudytojas, tada ji pasakė, kad pasiėmė raktą, kai ėjo iš darbo. Ji sakė, kad jos vyras jau teistas už tokią veiką. Ji sakė, kad taip sakė, nes nenorėjo prarasti šio automobilio. Kiek M. C. žmona turėjo raktelių – nepamena. Prisimena, kad padavė raktelį ir pasakė, kad prieš 15 minučių paėmė raktelius iš jo, nes bijojo, kad neblaivus važiuos. Priėmė iš pranešėjo, kuris matė vairavimo faktą, paaiškinimą. Pranešėjas buvo išėjęs pas juos. Jis paaiškino, kad žmona buvo priėjus prie automobilio. Liudytoja O. S. buvo priėjusi prie vairuotojo to automobilio. Norėjo sudrausminti, nes važinėjo ir „signalino“; davė pastabas, kad nevažinėtų ir „nesignalintų“, pastebėjo, kad stipriai neblaivus ir grįžo namo, o pranešėjas paskambino policijai. Kiek atsimena, jiems atvažiavus M. C. nekalbėjo telefonu. Jam atrodo, kad jis miegojo. Kiemo vidury jokie medžiai ir krūmai neauga, už kiemo ribų gal ir galėjo būti medžių. Kiek atsimena, tas įvažiavimas ir kiemas nėra platus. Tiksliai neprisiminė kokia danga kiemo, gal smėlis, o pakraščiuose, tai vienoje pusėje stovėjo namas, o kitoje gal medžiai ir krūmai. Iki kiemo ribų apsižiūrėjo dėl tuščios taros, tai jos nerado.

14. Iš liudytojo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. G. 2020 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytojas patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu V. V.. Atvyko į į įvykio vietą 20.50 val. Priėjus prie „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo vietoje sėdėjo M. C., daugiaus asmenų automobilyje nebuvo. M. C. išlipo iš automobilio, bendraujant su juo, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. M. C. paaiškino, kad alų vartojo prieš 10 min., tačiau niekur nevažiavo. Bendraujant su vairuotoju, atėjo V. S., kuris paaiškino, jog matė, kaip kaimynas važinėjo po kiemą smarkiai gazuodamas ir naudodamas garso signalą; kad jo žmona buvo priėjusi prie vairuotojo, pastebėjusi, kad jis stipriai neblaivus – sudrausmino. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės gulėjo neatidarytas vieno litro alaus „Tauras“ butelis ir 32 laipsnių stiprumo „Bajorų“ degtinės 0,5 litro butelis, kuriame buvo nugerta apie 100 ml degtinės. Tuščios taros automobilyje ir (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo. M. C. pirmo pūtimo metu, 21.25 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas, o antru pūtimu 21.45 val. — 2,88 girtumas (t. 1, b. l. 5).

15. Bendrojo pagalbos centro duomenimis ir skambučio, bendrajam pagalbos centrui įrašu bei jo apžiūros protokolu, į bendrąjį pagalbos centrą pranešėjas V. S. paskambino 20.43 val. ir nurodė, kad po kiemą važinėja automobilis „Opel“, kurio vairuotojas neblaivus „gazuoja, išvažiuoja, vėl gazuoja, girtas visai nu žmogus. Ką su juo daryti ir dukra buvo išėjusi (t. 1, b. l. 7-8; 12; CD -15 l.).

16. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės duomenimis automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) stovi prie namo, kuriame gyvena kaltinamas asmuo, sienos, aikštelėje, užpakaliu į išvažiavimą iš kiemo. Ant priekinės keleivio sėdynės yra du buteliai: 1 litro alus „Tauras“ nepradarytas, 0,5 litro „Bajorų“ degtinės. Šalia stovi dar vienas automobilis, už jo – policijos automobilis (t. 1, b. l. 15-20).

17. Į bylą pateikti vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūno turima „Body“ kamera ir šių vaizdų apžiūros protokolu.

17.1 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_205100_004“ matyti, kad į kaltinime nurodytą vietą atvyksta pareigūnai, kieme stovi trys automobiliai, kaltinamojo automobilis stovi arčiausiai namo, kuriame gyvena kaltinamasis, sienos, užpakaliu į įvažiavimą į kiemą. Kaltinamasis teigia nevairavęs. Kaltinamajam kalbant su pareigūnais ateina O. C., teigia, kad automobilis stovėjo, atnešė raktus. Taip pat sako, kad buvo „pypsenama“. Pareigūnui vaikštant matosi priekinis „Opel Signum“ langas, kuris yra pakankamai perregimas. Pro jį aiškiai matosi automobilio salonas. O. C. nurodo, kad neseniai grįžo iš darbo, mašina stovėjo, M. C. muzikos klausėsi. Taip pat nurodė, kad atėjo iš darbo, raktus paėmė pas M. C., M. C. sėdėjo, o raktai gulėjo.

17.2 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_205601_005“ matyti, kad pareigūnui M. C. nurodo „Nežinau, kaip čia galima važiuoti, jeigu mašina be stabdžių“. Taip pat jis sako, jog būna, kad žmonės prisigalvoja. Atėjo V. S. ir O. S.. V. S. „Tai ko tu gazuoji pirmyn-atgal? Važinėji, išvažiuoji... Signalizuoji. Visas kiemas girdi.“. O. S. „Kam? Na priėjau prie tavęs, geruoju paprašiau. Ką man pasakei?“. Pareigūnas „Jūs buvote priėję?“. O. S. „Taip“. M. C. „Kažkaip nesupratau“. O. S. „Ko tu nesupranti?“. Pareigūnas „Ką jis jums atsakė?“. O. S. „Kokios problemos? Kas čia tokio? Jis nesuvokia, ką jis... Po to jis kažkur susiruošė, gazavo, gazavo ir nuvažiavo. Kur jis toks girtas nuvažiavo... Po kiek laiko...“. M. C. „Kur aš nuvažiavau?“. O. S. „Na, jis galėjo į avariją... galėjo žmones partrenkti. Argi taip galima?“ Toliau vyksta pokalbis. O. S. pareigūnų klausia, gal atleisti M. C.. M. C. sako „Tai jūs pagalvokite prieš sakydama.“, o O. S. atsako, kad ji tai galvoja, o jis turi pagalvoti ką daro. M. C. „Na tai gerai, niekur nevažiavome, nieko, mašina stovi, blin“. O. S. „Kaip tai niekur nevažiavote? Ką čia išdarinėjate?“. O. S. taip pat sako, kad ne tik signalizuoja, bet ir nežinia nuo kelintos gazavo ir gazavo, ko jis čia gazavo. Pareigūnas klausia prieš kiek laiko kaltinamas asmuo buvo iš kiemo išvažiavęs. O. S. „Na, gal neilgai, gal prieš 20 minučių tai tikrai. Pareigūnas „O kada grįžo?“. O. S. „Po 20 minučių. M. C. nurodo, kad niekur jis nevažiavo ir viskas. O. S. „Gerai... Nevažiavo jis... Tai gi aš priėjau, paprašiau geruoju. Ko tu čia, juokeisi, šaipeisi...“. Pareigūnui paklausus M. C. prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, M. C. atsako, kad prieš 10 min., tada pareigūnas nurodo, kad reikia palaukti 20 min. Automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės matosi alkoholio buteliai. Pareigūnas praneša kolegoms, kad liko neišgerta apie 400 ml degtinės, o alaus butelis nepradarytas. Pareigūnas klausia O. C., kiek dienų kaltinamas asmuo geria, O. C. atsako, jog pirmą ir, kad savaitę jau negėrė.

17.3 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_210100_006“ matyti, kad matosi pro priekinį stiklą automobilio salonas.

17.4 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_210559_007“ matyti, kad pareigūnas klausia M. C. kiek dienų geria. M. C. atsako, kad pirma diena. Pareigūnas klausia, kiek išgėrė čia. M. C. atsako, kad daug, teigia nevairavęs.

17.5 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_211557_009“ matyti, jog M. C. nurodo, kad vartojo alų. 21.20 M. C. pučia į alkotesterį. M. C. sako, kad 2075 bus mažiausiai. Pareigūnas sako, kad gal burnos alkoholį rodo, tad gali palaukti dar porą minučių, gal ne 10 min. buvo praėję.

17.6 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_212056_010“ matyti, kad M. C. įpučia 2,74 promiles 21.25 val.

17.7 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_2130553_013“matyti, kad pareigūnas klausia kito pareigūno per kiek laiko atvažiavo. Kitas pareigūnas atsako, kad per 6-7 minutes. Pareigūnas sako, kad M. C. nurodęs, jog paskutinį kartą alų gėrė 20.45 val.

17.8 Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0704_214052_014“ matyti, kad 21.44 M. C. pučia į alkotesterį, užfiksuotos 2,88 promilės (t. 2, b. l. 42-52, Kompaktinis diskas t. 1, b. l. 25).

18. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 28).

19. Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA0042 kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1217346 duomenų matyti, kad M. C. 21.25 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas, o 21.45 val. — 2,88 promilių girtumas. Alkotesterio patikra galiojo (b. l. 29-31).

20. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra UAB „M“, valdytoja O. C. (t. 1, b. l. 27).

21. Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Signum“, pasirinkti metai 2006 m., vertė su PVM 2020 m. spalio mėnesio duomenimis – 2 700 Eur (t. 1, b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

22. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. C. 2020 m. liepos 4 d., apie 20.43 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilių etilo alkoholio koncentracija.

24. Kaltinime nurodyta, kad įvykis buvo 2019 m., tačiau teismas laiko tai rašymo apsirikimu, nes iš byloje esančios medžiagos (bendrojo pagalbos centro duomenų, tarnybinio pranešimo, vaizdo įrašų ir kt.) matyti, kad įvykis buvo 2020 m. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčija. Esant šioms aplinkybėms, kaltinime padarytas rašymo apsirikimas nurodant metus taisytinas iš 2019 m. į 2020 m.

25. Byloje nustatyta, kad apie galimai girtą asmenį, vairuojantį automobilį V. S. bendrajam pagalbos centrui pranešė 20.43 val. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 20.51 val. Šias aplinkybes patvirtina bendrojo pagalbos centro duomenys (t. 1, b. l. 7) ir vaizdo įrašas „2020_0704_205100_004“, kuriame užfiksuota, kad pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas 20.52 val.

Žemesnės instancijos teismas

26. Byloje nustatyta, kad M. C. 21.25 val., t. y. po beveik pusvalandžio atvykus pareigūnams (atvyko į įvykio vietą 20.52 val.), nustatytas 2,74 promilių girtumas, o praėjus dar 20 min., 21.45 val. – 2.88 promilių girtumas. Ši faktinė aplinkybė neginčijama, ją patvirtina alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas ir vaizdo medžiaga.

27. Taip pat nustatyta, kad atvykus pareigūnams M. C. sėdėjo už kaltinime nurodyto automobilio vairo, automobilio variklis nebuvo užvestas, automobilio užvedimo raktelius atnešė M. C. sutuoktinė. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis, jo sutuoktinė O. C., įvykio vietoje buvę pareigūnai V. V. ir J. G., vaizdo įrašai.

28. Taip pat nustatyta, kad ant automobilio keleivio priekinės sėdynės gulėjo vienas, 1 litro talpos nepradarytas butelis alaus „Tauras“ ir 0,5 litro, 32 procentų alkoholio tūrio „Bajorų“ degtinės butelis, iš kurio buvo nugerta apie 100 – 150 ml degtinės. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas pareigūnas J. G., tai taip pat matyti iš vaizdo įrašo „2020_0704_205601_005“.

29. Kaltinamasis M. C. viso baudžiamojo proceso metu neigė vairavęs automobilį ir teigė, kad jame tik sėdėjo, kelis kartus nuspaudė garso signalą, nes jis jautrus, o tarp 19.30 val. iki 20 val. jį vairavo iki parduotuvės „Iki“ jo žmonos pusbrolis K. K.. Taip pat teigė, kad išvykus K. K., maždaug po 15 min., t. y. apie 20.15 val., raktus nuo automobilio priekinės sėdynės, kur juos paliko K. K., paėmė sutuoktinė O. C.. Tvirtino, kad kaimynė nebuvo išėjusi su juo pabendrauti. niekas su juo nebuvo išėjęs pabendrauti, buvo žmonos pusbrolis. Tačiau šiuos M. C. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai (Bendrojo pagalbos centro duomenys, V. S., O. S. parodymai, „Body“ kamera daryti vaizdo įrašai, liudytojo K. K. parodymai), kurie patvirtina, jog O. C. iš darbo grįžo ne po 20.15 val., o vėliau; kad po K. K. išvykimo automobilis buvo vairuojamas, važinėjama pirmyn ir atgal, taip tikrinant įvykio dieną taisytus stabdžius; kad K. K. nevažinėjo spausdamas automobilio signalą pirmyn ir atgal; kad M. C. vairavo būdamas neblaivus automobilį; kad liudytoja O. C. iš karto po vairavimo fakto nuėjo prie automobilio, kuriam vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, tačiau pastarasis į ją nekreipė dėmesio, kitų asmenų automobilyje nebuvo.

30. Nors O. C. teismui nurodė, kad grįžo po darbo 20.15 -20.20 val., nes darbą baigė 20 val. ir iki namų eidama užtrunka apie 15 min., tačiau iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir M. C. parodymų teisme, liudytojo V. S. parodymų matyti, kad ji grįžo su mažamete dukra. M. C. ir O. C. patvirtino, kad dukra visą dieną praleido su močiute, iš kur ją grįždama iš darbo pasiėmė O. C.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas O. C. parodymus vertina kritiškai ir vadovaujasi jais tiek, kiek juos pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas mano, kad O. C. yra suinteresuota, kad jos sutuoktinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. 2020 metais tiek pati O. C. (vieną kartą), tiek M. C. (du kartus) teisti už tapačias nusikalstamas veikas, jiems yra paskirtos ne mažos piniginės baudos, konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kas turi didžiulę įtaką jų šeimos biudžetui, M. C. šiuo metu vienas dirbantis šeimoje. Liudytojas J. G. nurodė atsimenantis, kad M. C. sutuoktinė, paduodama jam automobilio užvedimo raktelius pasakė, jog prieš 15 minučių paėmusi raktelius, nes bijojo, kad pastarasis nevairuotų. Taigi, įvertinus išdėstytą, bendrojo pagalbos centro duomenis, tai, kad grįždama iš darbo O. C. dar turėjo nueiti pas pasiimti dukros, liudytojo J. G. parodymus, teismas laiko, kad O. C. negalėjo grįžti apie 20.20 val. namo, kaip tai būna jai einant tiesiai iš darbo, o automobilio raktelius paėmė apie 20.35 val., tai yra prieš 15 min. iki atvyko policijos pareigūnai. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuo K. K. išėjimo iki kaltinamojo žmona paėmė iš automobilio raktelius, praėjo daugiau nei pusvalandis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apklausiama teisme O. C. faktą, jog eidama turėjo pasiimti dukrą ir su ja grįžo namo, nutylėjo.

31. Vairavimo faktą ir, kad važinėjant pirmyn ir atgal automobilyje buvo tik vienas vyriškos lyties asmuo, patvirtino liudytojas V. S., kuris nurodė, jog vairuotojas pirmyn ir atgal važiavo prieš žmonai išeinant į kiemą su vairuotoju pakalbėti, o po to, žmonai grįžus vėl važinėjo pirmyn ir atgal, nuolat spaudė garso signalą; jis (liudytojas) matė, kad automobilio priekyje sėdėjo tik vienas vyriškos lyties asmuo, tai matydavo per priekinį automobilio stiklą, kai automobilis važiuodamas atbulas, lyg bandydamas apsisukti, būdavo tam tikru kampu; sutuoktinė sakė, kad vairuotojas „gatavas“. Vėliau matė kaip priėjo M. C. žmona su dukra, prašė eiti M. C. namo, jis nėjo, po to tik spaudė automobilio garso signalą ir jis iškvietė policiją. Liudytojo parodymai atitinka liudytojos O. C. parodymus, kad ji grįžusi iš darbo paėmė automobilio užvedimo raktelius ir ji girdėjo kaip M. C. po to tik spaudė automobilio garso signalą. Šio liudytojo parodymus patvirtina liudytojo J. G. parodymai, kad O. C. jam sakė, jog raktelius paėmė prieš 15 minučių iki atvyko pareigūnai (atsižvelgus į bendrojo pagalbos centro duomenis – apie 20.35 val.), t. y. kelios minutės prieš tai, kai V. S. policijai pranešė apie įvykį (20.43 val.). Liudytojas (patrulis) V. V. teisme patvirtino, kad pagal pranešimą automobilis gazavo ir jis atvykęs matė kieme padangų žymes. Liudytojo V. S. parodymai neprieštarauja ir liudytojo K. K. parodymams, kuris nurodė, kad važiavo kaltinamojo automobiliu, kartu su kaltinamuoju į „Iki“ parduotuvę, apsisukti pavyko gal per tris kartus, tačiau jis nespaudė garso signalo ir negirdėjo, jokių automobilių signalų aplinkui, buvo tylu; grįžus iš parduotuvės išėjo apie 20 val. Taigi, aplinkybė, kad K. K. vežė M. C. į parduotuvę, nepaneigia fakto, kad M. C. galėjo vairuoti (važinėti pirmyn ir atgal) pastarajam išėjus, pats tikrindamas stabdžius, iki žmona paėmė raktelius apie 20.35 val. Taip pat liudytojo K. K. parodymai patvirtina, kad jam vairuojant automobilį, ne tik jis, bet ir M. C. nespaudė automobilio garso signalo, taip pat aplinkui niekas nespaudė automobilio garso signalo, buvo tylu. Kitų asmenų, vairavusių kaltinime nurodytą automobilį, M. C. nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

32. Nors M. C. teigė, kad pro jo automobilio langą negalėjo matytis kas sėdi automobilyje, tačiau vaizdo įrašai „2020_0704_210100_006“, „2020_0704_205100_004“ šį teiginį paneigia, nes iš vaizdo įrašų matyti, kad pro priekinį automobilio stiklą pakankamai aiškiai matosi automobilio salonas. Priekinio stiklo skaidrumas neužkliuvo ir pareigūnams, liudytojas K. K. nurodė, kad priekinio stiklo tik dalis tamsinta bei, kad jam vairuojant automobilį, M. C. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad V. S. pro priekinį automobilio stiklą, automobiliui važiuojant atbulomis (lyg bandant apsisukti), esant tam tikram kampui galėjo matyti automobilio priekyje sėdinčių asmenų skaičių, atskirti lytį.

33. Vairavimo faktą ir, kad vairavo būtent M. C. patvirtino teisme ir liudytoja O. S., kuri parodė, kad ji sudrausminti vairuotojo išėjo nedelsiant po to, kai matė automobilį važiuojantį pirmyn ir atgal ir už vairo matė M. C., kitų asmenų nebuvo. Nors duodama parodymus teisme ji jau teigė nežinanti, ar kaltinamas asmuo buvo neblaivus, tačiau iš jos elgesio, kai atvyko į įvykio vietą pareigūnai, bei elgesio baudžiamojo proceso metu, matyti, kad ji pergyveno dėl to, kad apie įvykį turi liudyti, liudyti nenorėjo, norėjo, kad policijos pareigūnai apsiribotų tik pokalbiu su M. C.. Tačiau vaizdo įrašai patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams O. S. nurodė, kad M. C. buvo neblaivus. Kad ši liudytoja jau pokalbio metu, nuėjusi sudrausminti vairuojančio asmens dėl keliamo triukšmo, matė, jog vairuotojas yra neblaivus, patvirtino ir liudytojas V. S., kuris nurodė, kad grįžusi po pokalbio žmona pasakė, kad vairuotojas „gatavas“, „čiut pasėdi“.

34. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai V. S. ir O. S. yra suinteresuoti apkalbėti M. C.. Šie liudytojai nurodė iki įvykio nepažinoję M. C.. M. C. patvirtino, kad ir jis nepažinojo iki įvykio liudytojų, nors yra kaimynai. Šių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Todėl teismas nemato pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti ir nesivadovauti.

35. Teismas sprendžia, kad ištirti ir aptarti įrodymai, kurie gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. C., būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, prie savo namų, vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

36. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

37. Kaltinamojo M. C. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

38. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BPK 1 straipsnius, BK 41, 54, 61, 63, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

39. M. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau jis teistas 2020 m. birželio 16 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.) bei 2020 m. liepos 7 d. (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 24 d.) už tapačius nusikaltimus, kurie padaryti vairuojant tą pačią transporto priemonę. Paskirtos piniginės bausmės nėra įvykdytos, taip pat nėra įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje (konfiskuotino turto vertės išieškojimas). Be to, M. C. vairavo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti kelių transporto priemones bei kardomajai priemonei – specialiosios teisės sutabdymui. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. C. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui, tačiau jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į arešto bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas šioje byloje nuo 2020 m. liepos 4 d. 20.50 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 12.38 val. (1 diena) (t. 1, b. l. 60).

41. Nagrinėjamą nusikaltimą M. C. padarė 2020 m. liepos 4 d., t. y. po 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio paskelbimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011). Esant šioms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 75 MGL (3 750 Eur) bauda, pridedant jos dalį – pusę paskirtos baudos (37 MGL). Po to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bendrinama su 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL (3 000 Eur) bauda, pridedant jos dalį, lygią pusei paskirtos baudos (30 MGL). Šiuo atveju taikytinas BK 63 straipsnis, nes nagrinėjamas nusikaltimas padarytas prieš priimant 2020 m. liepos 7 d. baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į baudos bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis, įskaitytas 2020 m. liepos 7 d. baudžiamajame įsakyme, t. y. laikinas sulaikymas nuo 2020 m. gegužės 30 d., 21 val. iki 2020 m. birželio 1 d., 14.38 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai (įskaitytini 4 MGL).

42. Teismas nusprendė subendrinant pirmesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą, vadovaudamasi teisingumo, humanizmo ir proporcingumo principais. M. C. pirmesniais nuosprendžiais paskirtos piniginės bausmės yra pakankamai griežtos, taip pat abiem atvejais taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kurios dydis kiekvienu atveju yra virš 2 000 Eur (iš viso 5 074 Eur). Kaltinamasis šiuo metu, dėl šalyje esančios pandeminės situacijos, yra vienintelis šeimos maitintojas, jo atlyginimas yra apie 750 Eur, todėl visiškas bausmių sudėjimas, išieškant ir konfiskuotino turto vertę pagal pirmesnius procesinius sprendimus (iš viso 5 074 Eur), atsižvelgiant ir į tai, kad nagrinėjamu atveju taikomas konfiskavimas turto, už kurį reikės mokėti įmokas lizingo bendrovei dar kelis metus, gali būti žlugdantis šeimai, kurioje auga mažametis vaikas. Todėl teismas mano, kad visiškas pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių sudėjimas, prieštarautų pirmiau paminėtiems principams.

43. Atsižvelgiant į tai, kad M. C. buvo pirmesniais procesiniais sprendimais nustatyti ilgesni paskirtų baudų mokėjimo terminai, šis terminas nustatytinas ir nagrinėjamu atveju, tačiau ne ilgesnis, nei paskirtas 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu (24 mėnesiai, skaičiuojami nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2020 m. liepos 24 d.).

44. Pirmesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai, tačiau dėl jų nurodoma nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–298/2006).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

45. Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti M. C. turi būti skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio konfiskavimas.

46. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad tai jau trečias kartas, kai M. C. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus. Visi nusikaltimai padaryti kelių mėnesių laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju vairavo jau po pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. M. C. nustatytas didelis neblaivumo laipsnis (2,74 promilės girtumo), be to jis vairavo galiojant specialiosios teisės sustabdymui ir esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise, taigi jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės. M. C. padarytas nusikaltimas itin pavojingas ir šiurkštus, nors ir nesukėlė padarinių kitų asmenų turtui ar sveikatai. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

47. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

48. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M. C., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius

49. Nustatyta, kad automobilis „Opel Signum“ priklauso UAB „M“. Šio automobilio valdytoja, pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 125-143) yra kaltinamojo sutuoktinė O. C., tačiau byloje nustatyta, kad faktinis valdytojas yra būtent kaltinamasis, jis tai pats nurodė teisme, be to, jo sutuoktinė niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti kelių transporto priemones, tai nurodė tiek ji, tiek kaltinamasis.

50. Taigi, kaip minėta, visų pirma turi būti įvertintos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, esant tam tikroms numatytoms sąlygoms leidžiančios konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

51. UAB „M“ pateikė prašymą, kuriame prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, nesunkinti UAB „M“ teisinės padėties, nes savininkė negalėjo teisės pažeidimui užkirsti kelio ir ji negali būti atsakinga už valdytojo, ar bet kokio trečiojo asmens padarytus pažeidimus. Su šiuo UAB „M“ pareiškimu teismas nesutinka, kaip minėta, M. C. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo atliekami trys baudžiamieji persekiojimai, pirmas dėl veikos, padarytos 2020 m. kovo 21 d., antras dėl veikos, padarytos 2020 m. gegužės 30 d., trečias dėl veikos, padarytos 2020 m. liepos 4 d. Taip pat sutartyje nurodyta transporto priemonės valdytoja O. C. buvo nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2020 m. vasario 1 d. Savininkui, šiuo atveju UAB „M“, visad pranešama apie pradėtus baudžiamuosius procesus, kuriuose gali būti konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Tačiau UAB „M“ nei vienu kartu nepasinaudojo teise nutraukti sutartį vienašališkai ir susigrąžinti savo transporto priemonę, taip pat neprašė ją grąžinti prokuratūros ar teismo (išskyrus nagrinėjamą atvejį) ir neleisti toliau ja naudotis bei daryti teisės pažeidimus (tiek administracinius, tiek baudžiamuosius), nors pagal sutartį šią teisę turėjo (sutarties 14.7.4 punktas). Teismo vertinimu, automobilio savininkė šiuo atveju turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai veikai, tačiau to nepadarė, todėl buvo sudarytos sąlygos jau ketvirtą kartą padaryti tapatų nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „M“ yra taip pat atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą nusikaltimo padarymo metu, todėl automobilis ne grąžinamas savininkei, o konfiskuojamas.

Kiti klausimai

52. Kaltinamajam M. C. paskirta kardomoji priemonė (t. 1, b. l. 71) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas, taikomas nuo 2020 m. liepos 5 d. (t. 1, b. l. 73) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

53. 2020 m. liepos 10 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „M“ priklausantį automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 34), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo vykdymo.

54. Kompaktinis diskas su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu (t. 1, b. l. 14) ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera (t. 1, b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. C. (M. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, M. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. C. turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda, pridedant jos dalį – 37 MGL (1 850 Eur) ir paskirti subendrintą bausmę – 50 parų areštą bei 37 MGL (1 850 Eur) dydžio baudą.

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, pridedant šios baudos dalį – 30 MGL (1 500 Eur) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 parų areštą bei 67 MGL (3 350 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į baudos bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020 m. gegužės 30 d., 21 val. iki 2020 m. birželio 1 d., 14.38 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai; į arešto bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020 m. liepos 4 d. 20.50 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 12.38 val. (1 diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad M. C. neatliktos bausmės dalis yra 63 MGL (3 150 Eur) dydžio bauda ir 49 parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, M. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. C. turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdyto atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti savanoriškai sumokėta iki 2022 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos — 2020 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę — UAB „M“ priklausančią, O. C. valdomą automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 72 straipsniuose: uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. kovo 21 d.; konfiskuotino turto, automobilio „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertės – 2 314 Eur išieškojimą valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 72 straipsniuose: uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 1 d.; konfiskuotino turto, automobilio „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertės – 2 760 Eur išieškojimą valstybės naudai.

M. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

M. C. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „M“ automobilį „Opel Signum“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymo, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikrasTeisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė