Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Sudintui, trečiajam asmeniui notarei Jurgai Prižgintienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stordeka“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Norstatus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir dalies nuostolių priteisimo ir atsakovės UAB „Norstatus“ priešieškinį ieškovei UAB „Stordeka“ dėl kompensacijos bei netesybų priteisimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, notarė Jurga Prižgintienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atmesti priešieškinį. Nurodė, kad protingo dydžio netesybas sudarytų 0,02 procento delspinigių per dieną. Atsakovės atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, priešieškinį prašė tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti. Suinteresuotas asmuo notarė Jurga Prižgintienė prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė 2010-06-22 nuosavybės teise iš UAB „Vanduja“ įgijo inžinerinius tinklus – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, esančius Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (t. 2, b. l. 6-26). AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste, objektas – 3 daugiabučiai namai, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas (užsakovas) - UAB „Euro kapitalo fondas“, nurodyta, kad vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, į kuriuos galimas sklypo tinklų prijungimas, nėra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybė. Prisijungimui į šiuos tinklus reikalingas tinklų savininko sutikimas (t. 1, b. l. 10). 2011-08-26 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktame rašte nurodė, kad negavus tinklų savininko sutikimo prisijungimui, AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su ieškovės siūlymu pagal pateiktą schemą su naujais prijungimo taškais prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančių tinklų su sąlyga, kad sprendiniai neprieštaraus teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 11). 2012-03-13 tarp ieškovės (buvęs pavadinimas UAB „Euro kapitalo fondas“) ir UAB „Savas kiemas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė, o UAB „Savas kiemas“ pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-17). 2013-01-28 tarp ieškovės ir UAB „Savas kiemas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Savas kiemas“ pardavė, o ieškovė pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-25). 2013-01-28 ieškovė ir KU „Memelio taupomoji kasa“ sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią KU „Memelio taupomoji kasa“ suteikė 3 000 000 Lt kredito liniją žemės sklypo pirkimui ir apyvartinėms lėšoms (statybinio projekto vykdymui (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 115-117). 2014-07-16 ieškovė ir atsakovė sudarė servituto sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės Jurgos Prižgintienės, pagal kurią atsakovė suteikė teisę prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, ieškovė įsipareigojo už servituto nustatymą ir teisę prisijungti sumokėti 82126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją (t. 1, b. l. 26-35). 2014-09-16 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-714-479/2014 priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad prie AB „Klaipėdos vanduo“ valdomų ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų galima pasijungti be savininko sutikimo, kadangi LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 6 d. nustatyta, kad geriamojo vandens vartotojai turi teisę prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros, o nauji tinklai prijungiami savivaldybės nustatyta tvarka sumokėjus vienkartinę įmoką. 2014-09-11 ieškovė sumokėjo atsakovei 7000 Lt (2027,34 Eur), 2014-10-23 sumokėjo 7970,66 Lt (2308,46 Eur), 2015-01-15 ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur pagal sutartį, 2015-03-18 sumokėjo 6442,13 Eur (t. 1, b. l. 36-37, 113-114). Atsakovė 2015-02-25 sudarė inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartį AB „Klaipėdos vanduo“, kuria pardavė juos už 40 546,80 Eur dydžio kainą.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-07-16 ieškovės ir atsakovės sudarytą servituto sutartį. Ieškovė įrodinėja, kad servituto sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai yra neįrodyti, nepagrįsti.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).

2014-07-16 ieškovė ir atsakovė sudarė servituto sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė teisę prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, ieškovė įsipareigojo už servituto nustatymą ir teisę prisijungti sumokėti 82126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją. Ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 20 777,93 Eur kompensacijos.

AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 Prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui 3 daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statytojui reikalingas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų savininko sutikimas, kurį reikia pateikti projekto sudėtyje (t. 3, b. l. 17). Ieškovė teigia, kad atsakovė sutikimo nedavė, todėl ji buvo priversta sudaryti servituto sutartį ir mokėti kompensaciją, kad galėtų užbaigti statybos darbus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2014-07-16 servituto sutarties sudarymo metu tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes, kad tuo metu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų vyko ginčas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir byloje jau 2013-12-31 buvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas, pagal kurį tinklų savininko sutikimas tokiu atveju nereikalingas, nes žinodama šias aplinkybes, ieškovė nebūtų sudariusi servituto sutarties. Liudytojas D. Č. 2015-12-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad servituto sutarties sudarymo metu buvo ieškovės direktoriumi. Nurodė, kad atsakovė nedavė sutikimo prisijungti prie jos tinklų, jie raštu dėl sutikimo nesikreipė, todėl sudarė servituto sutartį, kadangi kitu atveju būtų reikėję tiesti apylanką prijungti vandentiekio tinklams, o tai būtų atsiėję tris kartus brangiau nei mokėti kompensaciją už servituto nustatymą. Liudytojas E. V. 2015-12-01 posėdyje nurodė, kad jam nebuvo žinoma, ar atsakovas neduoda sutikimo ieškovui prisijungti prie tinklų, taip pat nežinojo, kad sutikimas iš savininko tiesti tinklus nereikalingas – to buvo reikalaujama pagal prisijungimo sąlygas. Atsakovė nurodė, kad 2014-07-16 servituto sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, kuri skubėjo su statybų pradžia, o ne atsakovės, ją sudaryti pageidavo pati ieškovė ir kadangi jai buvo priimtinos atsakovės pasiūlytos kompensacijos už servitutą sąlygos, šalys ją sudarė. Liudytojas V. T. 2016-03-07 teismo posėdyje paaiškino, kad jis ginčo sandorio metu buvo atsakovės direktorius, ieškovė dėl sutikimo prisijungti prie atsakovo tinklų nesikreipė, pati pasiūlė atsakovei sudaryti servituto sutartį, kurią parengė ir elektroniniu paštu atsiuntė ieškovės advokatas, ieškovės parengtas servituto sutarties 2014-07-11 projektas buvo ieškovės atstovo išsiųstas notarei. Liudytojas V. T. nurodė, kad jis informavo ieškovę, kad vyksta teisme ginčas, jis tikslino sutarties projekto sąlygas dėl atsiskaitymų ir nurodė išbraukti sąlygą dėl ginčų teismuose nebuvimo. Ieškovė labai skubėjo įteisinti statybos darbus, todėl buvo suinteresuota kuo greičiau pasirašyti servituto sutartį. Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl servituto sutarties rengimo nurodo ir ieškovės atstovas 2016-03-07 rašytiniuose paaiškinimuose, patikslindamas, kad buvo koreguojamos tik atsiskaitymo sąlygos ir servituto apimtis, o sąlyga dėl ginčų teismuose nebuvimo keista nebuvo – tik notarė, rengdama sutartį, parengė ją kitokia redakcija ir 2014-07-11 projekto 3.3 punkto sąlygos formuluotės 2014-07-16 sutartyje nebeliko. Notarė Jurga Prižgintienė 2016-03-15 posėdyje teikdama paaiškinimus nurodė, kad į ją dėl servituto sutarties sudarymo kreipėsi ieškovės direktorius, šalys tarpusavyje buvo susiderinusios sąlygas ir jai buvo atsiųstas ieškovės UAB „Stordeka“ advokato parengtas servituto sutarties projektas su pagrindinėmis sąlygomis, kurių esmę ji perkėlė į standartinį jos kontoroje anksčiau rengtos servituto sutarties projektą. Notarė nurodė, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl to, ar atsakovė nedavė sutikimo ieškovui prisijungti prie jo tinklų, šalys neaiškino servituto sutarties sudarymo motyvų. Notarė paaiškino, kad šalių atstovai – direktoriai, 2014-07-16 ateidami pasirašyti servituto sutarties, žinojo, ko nori, buvo sandorio sąlygas susiderinę iš anksto ir pastabų dėl galutinės sutarties varianto turinio neturėjo.

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė nedavė ieškovei sutikimo prisijungti prie jos tinklų pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 Prisijungimo sąlygas (CPK 178 str., 185 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vertė ieškovę sudaryti ginčo servituto sutartį ar darė jai ekonominį spaudimą – priešingai, servituto sutartis buvo pasiūlyta ir rengta ieškovės iniciatyva, byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad ji buvo ekonomiškai naudingesnė nei kitas prisijungimo variantas prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų.

Ieškovės elgesį šiuo atveju būtina vertinti atsižvelgiant į protingumo principą. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Ieškovė pati patvirtino, kad sudaryti servituto sutartį tuo metu jai buvo naudinga, jos interesus ikisutartiniuose santykiuose atstovavo advokatas, kuris rengė ir derino servituto sutarties sąlygas ir turėjo galimybę išsiaiškinti visas sandorio sudarymui reikšmingas aplinkybes.

Būtina įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijama servituto sutartis yra patvirtinta notarės. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad notarė išaiškino sandorio šalims sandorio esmę ir jo padarinius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovės veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorius, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriams informaciją ir kad būtent tai nulėmė ieškovės apsisprendimą bei ginčijamo sandorio sudarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą sutartį patvirtino, kad su sutarties nuostatomis yra supažindinta. Notarė nurodo, kad servituto sutartis buvo abiem šalims naudinga, ieškovė gavusi prisijungimą prie atsakovės vandentiekio tinklų išvengė kito alternatyvaus brangesnio, galbūt ilgesnio, prisijungimo projekto ir pradėjo vykdyti daugiabučio namo statybos darbus, o atsakovė gavo kompensaciją už servituto suteikimą. Abi šalys gavo tai, ko siekė servituto sutartimi – ieškovė gavo daiktinę teisę, atsakovė – kompensaciją už naudojimąsi jos daiktu, sutartis buvo įvykdyta, jos esmė įgyvendinta ir tikslas pasiektas (CK 4.111 str., 4.112 str. 1 d.). Galima daryti išvadą, kad sudaryta servituto sutartis atitiko tikrąją ieškovės ir valią. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad buvo apgauta, suklaidinta, ar pati suklydo – laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis byloje esančiais duomenimis (CPK 178 st.).

Įvertinus ieškovės pagrindinius motyvus dėl servituto sutarties pripažinimo negaliojančia, pažymėtina, kad pagrindinis argumentas iš esmės yra susijęs su tuo, kad ieškovė mano be pagrindo sumokėjusi atsakovei nemažą pinigų sumą – kompensaciją už servituto nustatymą. Šiuo atveju ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimanti statybų verslu, ir kai kurie sprendimai yra neatsiejami su ekonomine rizika ar išlaidomis, dėl kurių patirtus nuostolius yra galimybė kompensuoti kitais būdais (CK 1.5 str., CK 1.90 str. 5 d.). 2014-07-16 servituto sutartis nagrinėjamu atveju neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra duomenų, kad jos turinys sandorio sudarymo metu neatitiko tikrosios šalių valios.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų ir byloje nenustatyta pagrindų pripažinti negaliojančia 2014-07-16 ieškovės ir atsakovės sudarytą servituto sutartį, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CK 1.90 str., 1.91 str., 4.111 str., 4.112 str. 1 d., CPK 185 str.). Atmetus ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo svarstyti ir sandorio negaliojimo pasekmės – restitucijos taikymo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1037,65 Eur nuostolių ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad 2013-01-28 ieškovė ir KU „Memelio taupomoji kasa“ sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią KU „Memelio taupomoji kasa“ suteikė 3 000 000 Lt kredito liniją žemės sklypo pirkimui ir apyvartinėms lėšoms. Ieškovė teigia, kad 2014-07-16 servituto sutartį su atsakove, kredito linijos lėšas buvo priversta skirti įmokų pagal servituto sutartį mokėjimui, todėl nuo sumokėtos 20 777,93 Eur sumos ieškovė sumokėjo kredito unijai 1 037,65 Eur palūkanų (7 procentus metinių palūkanų) iki 2015-09-30, kurias laiko savo nuostoliais ir prašo priteisti iš atsakovės. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagrindė kredito limito sutartimi ir savo paskaičiavimais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo atsakovei kompensaciją iš kredito limito sutartyje nurodytos sąskaitos gautų lėšų ir dėl to patyrė nuostolius, be to, ieškovė turėjo įrodyti ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jos veiksmų bei atsiradusios žalos, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų taikyti atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovei 1037,65 Eur nuostolių ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str., 185 str., 6.245 str. 1 d., 6.248 str. 4 d., 6.249 str. 1 d.).

Išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 3 007,40 Eur nesumokėtos kompensacijos, 5212,80 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2014-07-16 ieškovė ir atsakovė sudarė servituto sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė teisę prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, ieškovė įsipareigojo už servituto nustatymą ir teisę prisijungti sumokėti 82126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją. Ieškovė prisijungė atsakovės prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, tačiau ieškovė netinkamai vykdė sutartį, sumokėjo 20 777,93 Eur kompensacijos. Byloje duomenų apie tai, kad likusi 3000,40 Eur kompensacija būtų sumokėta, nėra., todėl ieškovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 4.129 str.). Todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės priteistina 3000,40 Eur nesumokėtos kompensacijos skola (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., CK 4.129 str.).

Šalių 2014-07-16 servituto sutarties 3.3 punktas numato, kad servituto gavėjas, praleidęs prievolių mokėjimo terminus, įsipareigoja mokėti servituto davėjui po 28,96 Eur (100 Lt) už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė pradelsė mokėti 3000,40 Eur už 253 dienas, todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 5212,80 Eur netesybų už 180 dienų laikotarpį (CK 6.70, 6.71 str.). Atsakovė teigė, kad nesumokėjo šios sumos, nes šalys buvos susitarusios sudaryti daugiašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymo aktą, tačiau atsakovė nepripažino šios aplinkybės, o ieškovė jos neįrodė, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad netesybos yra nepagrįstai didelės – sudaro 315 procentų metinių palūkanų, todėl prašo jas sumažinti iki 0,02 procento per dieną dydžio. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalių 2014-07-16 sutartyje už servituto nustatymą buvo numatyta 23 785,33 Eur (82 126 Lt) kompensacija, kuri turėjo būti ieškovės sumokėta atsakovei trimis dalimis iki 2014-12-31, už pradelsimą ją sumokėti nustatytą netesybų dydį – 28,96 Eur už dieną, ir pradelstą sumokėti sumą – 3007,40 Eur (10 383,95 Lt), konstatuoja, kad prašomos priteisti netesybos – po 28,96 Eur už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti dalį piniginės prievolės yra nepagrįstai ir neprotingai didelės net juridiniams asmenims, juo labiau, kad atsakovė nenurodė, kokius nuostolius ji patyrė dėl dalies ieškovės pavėluoto atsiskaitymo (CPK 6.73 str. 2 d.). Įvertinus šalių sutartyje nustatytą visos piniginės kompensacijos už servituto nustatymą sumos ir netesybų dydžio santykį, proporcingai likusios sumokėti kompensacijos daliai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijumi, teismas mažina atsakovei iš ieškovės priteistinų netesybų dydį iki 658,80 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį (3007,40 Eur : 23785,33 Eur x 28,96 Eur = 3,66 Eur; 3,66 Eur x 180 d., CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 185 str.). Kita priešieškinio reikalavimų dalis dėl netesybų priteisimo atmestina.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi ieškovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė nepateikė duomenų apie išlaidas advokato teisinei pagalbai šioje byloje. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 184,95 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Pagal tenkintus reikalavimus jai iš ieškovės priteistina 82 Eur žyminio mokesčio atlyginimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Už atskiruosius skundus sumokėtus žyminius mokesčius atsakovei iš ieškovės priteisė apeliacinės instancijos teismas. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies 44,60 %, atsakovei iš ieškovės priteistina 72,30 % iš jos patirtų 2557,63 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą šioje byloje atlyginimo – 1849,17 Eur (t. 3, b. l. 169-173, CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Ieškovė atsakovės priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pagal 2015-09-30 nutartį sumokėjo 8220,20 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, todėl įsiteisėjus sprendimui, antstoliui leistina nukreipti išieškojimą į atsakovės tenkintų reikalavimų sumą, kita dalis grąžintina ieškovei (CPK 101 str. 1 d., 148 str. 1 d., 270 str. 5 d. 3-4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Tenkinti iš dalies priešieškinį.

Priteisti atsakovei UAB „Norstatus“ iš ieškovės UAB „Stordeka“ 3007,40 Eur kompensacijos skolos, 658,80 Eur netesybų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3666,20 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1931,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Leisti antstoliui nukreipti išieškojimą pagal šį teismo sprendimą atsakovei UAB „Norstatus“ išduotiną vykdomąjį dokumentą į 3666,20 Eur ieškovės UAB „Stordeka“ 2015-10-07 sumokėto užstato dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Grąžinti ieškovei UAB „Stordeka“ jos 2015-10-07 įmokėto užstato 4554 Eur dalį iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.