- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-702-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04646-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ 689,70 Eur skolą, 9,52 Eur mokėjimo palūkanas, 40 Eur išlaidas už ikiteisminį išieškojimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (739,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė teismui prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ pateikė teismui prašymą atidėti preliminaraus sprendimo įvykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ prašymo dėl preliminaraus sprendimo įvykdymo atidėjimo, ieškovės UAB „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė UAB „Juris LT“ vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą išieškoti iš UAB „Šiaulių plentas“ 689,70 Eur skolą, 9,52 Eur mokėjimo palūkanas, 40 Eur išlaidas už ikiteisminį išieškojimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (739,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas UAB „Šiaulių plentas“ (duomenys neskelbtini) J. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šiaulių plentas“. Šia nutartimi taip pat sustabdytas UAB „Šiaulių plentas“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, o atsakovei leista mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, kurių maksimali suma per vieną kalendorinį mėnesį ne didesnė nei 3240573,05 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog minėta nutartimi pritaikytas išieškojimo pagal teismų sprendimus iš atsakovės turto (lėšų) sustabdymas reiškia ir išieškojimo pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą sustabdymą, t. y. iš esmės reiškia sprendimo įvykdymo atidėjimą. Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi klausimas dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovės sustabdymo jau išspręstas, atsakovės prašymas atidėti preliminaraus sprendimo įvykdymą netenkintinas.
4. Teismas byloje konstatavo, kad atsakovė priteistos skolos neatlygino. Nenustatė, jog būtų pasibaigęs terminas, numatytas CPK 646 straipsnio 6 dalyje ir sprendė, kad vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamu atveju yra galimas, todėl ieškovės UAB „Juris LT“ prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą ir atidėti 2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminaraus sprendimo įvykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apygardos teismo priimta nutartis neužkerta kelio pavieniams kreditoriams pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui, dėl to, antstolis sustabdo vykdomąją bylą, tačiau imasi veiksmų surasti skolininkui priklausantį turtą (pinigines lėšas) ir jį areštuoja, uždrausdamas juo disponuoti (CPK 626, 627 straipsnis). Antstoliai priima patvarkymus areštuoti ne tik įmonės turtą (kilnojamą ir nekilnojamą), bet ir skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jas pervesti į atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ banko sąskaitą, iš kurios atsakovė galėtų vykdyti einamuosius mokėjimus ir įmokas, ir tokiu būdu tęsti ūkinę veiklą. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik draudimas nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos turto realizavimą ir/ar išieškojimą, tačiau nedraudžiama įmonės turtą areštuoti, keisti arešto mastą, apimtį ir pan. Taigi teismo motyvas, kad, jeigu ieškovė pateiks vykdomąjį dokumentą vykdymui, antstolis nepriims jo vykdymui yra visiškai nepagrįstas.
5.2. Šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tikslingumo klausimą, esant pradėtai civilinei bylai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių plentas“, turi atsižvelgti ne tik į ieškovės kaip vienos iš atsakovės kreditorių interesus, bet į pačios atsakovės kaip ūkio subjekto, siekiančio tęsti ūkinę veiklą, ir visų atsakovės kreditorių interesus atgauti savo skolas, ir kad tuo laikotarpiu iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, būtų užkirstas kelias pavieniams kreditoriams lenktyniauti dėl atsakovės turto ir, kad tokiu būdu būtų apsaugotas viešas interesas, nes ĮRĮ įtvirtintu reguliavimu siekiama visuomenei svarbių tikslų, inter alia (be kita ko), sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, užtikrinti visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesų pusiausvyrą ir apsaugą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju nesudarys nepagrįsto pranašumo atsakovei, ir ji niekaip nepažeis lygiateisiškumo principo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti teismo preliminaraus sprendimo įvykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių plentas“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
11. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
12. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
13. Apeliantė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iš esmės motyvuoja sunkia finansine padėtimi, kad kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kad Šiaulių apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šiaulių plentas“.
14. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas UAB „Šiaulių plentas“ (duomenys neskelbtini) J. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šiaulių plentas“. Šia nutartimi taip pat sustabdytas UAB „Šiaulių plentas“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, o atsakovei leista mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, kurių maksimali suma per vieną kalendorinį mėnesį ne didesnė nei 3240573,05 Eur.
15. LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą. Administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nustatė 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Šiaulių plentas“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Patvirtino restruktūrizavimo administratorės (restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpių) atlyginimą – 5 000 Eur plius PVM mėnesiui. ( civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 17 d.
16. Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ( toliau-ĮRĮ). Šis įstatymas taikomas tuomet, kai įmonė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis) ir siekia, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindu modifikuojami iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, nustatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis) (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą, į jį įtraukti kreditorių reikalavimai tenkinami plane nurodytais terminais ir apimtimi.
17. ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie neįsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas. Kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į restruktūrizavimo planą be paties kreditoriaus specialaus pareiškimo įtraukiami kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).
19. Šiuo atveju, atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ pateikė teismui prašymą atidėti preliminaraus sprendimo įvykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes, į tai, kad jau priimtas sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą, į ĮRĮ minėtas nuostatas, pirmosios instancijos teismo argumentus iš esmės, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo. Pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės pagrįsti. Kaip minėta šiuo metu jau yra priimtas sprendimas, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 4 d. iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Šiaulių plentas“. Nutartimi nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Šiaulių plentas“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
20. Pažymėtina, jog įsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, atsiskaitymas su visais kreditoriais iš esmės vyks tik pagal restruktūrizavimo plane numatytą tvarką, kuriai turės pritarti kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčui išspręsti taikytinas procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, taigi atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.