Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išrašiusi sąskaitas-faktūras, Bendrovė nesilaikė pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) numatytų 85 str. 1 d. pateikimo bei minėtojo įstatymo 85, 115³ str. mokėjimo terminų ir nesumokėjo sumos į biudžetą, taip pažeisdama PVMĮ 90 str. 1 d. numatytą mokėtinos į biudžetą PVM sumos sumokėjimo tvarką. PVM deklaracijas, kuriose deklaruotas mokėtinas PVM mokestis už mokestinius laikotarpius: 2021-11-01–2021-11-30; 2022-01-01– 2022-01-31; 2022-02-01–2022-02-28; 2022-03-01–2022-03-31; 2022-04-01–2022-04-30; 2022-05-01–2022-05-31; 2022-06-01–2022-06-30; 2022-07-01–2022-07-31; 2022-08-01–2022-08-31; 2022-10-01–2022-10-31, išvardintos deklaracijos patikslintos 2024-03-13, o už mokestinius laikotarpius 2022-11-01–2022-11-30; 2022-12-01–2022-12-31, kurios 2024-02-23 buvo patikslintos. Mano, kad Bendrovė, nesilaikydama PVMĮ numatytos prievolės deklaruoti mokesčius nustatytais terminais, galimai siekė tikslo, kad Inspekcija, būdama Bendrovės kreditore, neturėtų galimybės išieškoti Bendrovės įsiskolinimo iš jai priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad AB „SEB“ banko pateikti Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), išrašai, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas P. V. ir žinodamas apie turimą Bendrovės įsiskolinimą biudžetui, nedėjo pakankamai pastangų operatyviau padengti turimą skolą valstybės biudžetui, o toliau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams (duomenys neskelbtini). Dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti Inspekcijos interesai, pažeista imperatyvi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930' str. nuostata – įstatymu nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Pažymėjo, kad Bendrovė turėjo galimybe mokestinę nepriemoką sumažinti arba visai padengti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su Inspekcijos pareiškimu AB „SEB“ banko pateiktas Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs Inspekcijos 2024-06-17 pareiškimą Nr. RNA-21429 dėl bankroto bylos iškėlimo, nutartimi 2024-07-22 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Inspekcijos pareiškimą ir iškėlė Bendrovės bankroto bylą. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių, jeigu Bendrovės vadovas P. V. būtų laiku ir tinkamai vykdęs atsiskaitymus su biudžetu, Inspekcijos finansinis reikalavimas bankroto procese galėjo būti minimalus arba visai nebūti. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti P. V. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Padaryto administracinio nusižengimo vertinimo motyvai ir išvados

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš inspekcijos teismui pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių bei mokesčių administratoriaus atstovo teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų matyti, kad prašoma įvertinti Bendrovės vadovo P. V. veiksmus ANK 120 str. 1 d. atsakomybės taikymo prames už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus laikotarpiu nuo 2022-05-02 iki 2023-12-29, kai Bendrovei turint mokestinę nepriemoką buvo vykdomi atsiskaitymai ne su valstybės biudžetu, o su trečiaisiais asmenimis.

Čia pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 39 str., administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Kiekvienas Bendrovės nuo 2022-05-02 iki 2023-12-29 atliktas tretiesiems asmenims mokėjimas turint įsiskolinimą biudžetui gali būti vertinamas ANK 120 str. 1 d. atsakomybės taikymo prasme. Kita vertus, Inspekcija dėl administracinės bylos P. V. iškėlimo su pareiškimu į teismą kreipėsi 2024-08-22. Todėl vadovaujantis ANK 39 str. nuostatomis, ANK 120 str. 1 d. atsakomybės taikymo prasme vertintini tik nuo 2022-08-22 Bendrovės atlikti atsiskaitymai, kuriais buvo pažeista mokėjimo eiliškumo tvarka. Pastebėtina ir tai, kad iš Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad Bendrovė tikslino už 2021 m. lapkričio – 2022 m. gruodžio mėn. mokesčių administratoriui teiktas PVM deklaracijas 2024-03-13. Iš mokesčių administratoriaus atstovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad pagal patikslintas deklaracijas buvo priskaičiuota papildomai apie 20 300 Eur mokėtino PVM. Tačiau, vadovaujantis Mokesčių administravimo įst. 73 str. nuostatomis, mokėtini apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai, o 80 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Taigi, Bendrovės už 2021 m. lapkričio – 2022 m. gruodžio mėn. patikslintose PVM deklaracijose patikslintos šio mokesčio sumos (apie 20 300 Eur) nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29, nebuvo apskaičiuotos ir deklaruotos, todėl jų sumokėti pareiga aptartu laikotarpiu nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ANK 120 str. 1 d. numatytos atsakomybės už mokėjimų tvarkos eiliškumo pažeidimus taikymo prasme vertintini Bendrovės tik nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29 vykdyti mokėjimai, o teikiant 2024-03-13 patikslintas PVM deklaracijas patikslintos mokėtinos šio mokesčio nepriemokos P. V. atsakomybės taikymui nėra teisiškai reikšmingos.

P. V. nuo 2014-(duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29, atliktų mokėjimų metu.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina kad nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama mokestinį įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais. Šias aplinkybes patvirtina ir Inspekcijos pareiškime nurodyti duomenys (b. l. 3–16; lentelė).

Teisminio nagrinėjimo metu P. V. paaiškino, kad mokestinius mokėjimus vykdė ne Bendrovės apskaitą atlikusi buhalterė I. R., o jis pats. Visų einamųjų mokesčių laiku sumokėti nebuvo galimybės dėl lėšų trūkumo, todėl siekdamas Bendrovės veiklos nenutrūkstamumo, vykdė ir kitus atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad P. V., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2022-08-22 iki 2022-12-29, atsikaitydamas už Bendrovės perkamas prekes bei suteiktas paslaugas, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėtais mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad P. V. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda savo griežtumu atitiktų P. V. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes nagrinėjamu atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

ANK 34 str. 6 d. nustatytas, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

P. V. teismo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino, gailėjosi. Ši aplinkybė yra jo atsakomybę lengvinanti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.)

Mokesčių administratoriaus atstovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad Bendrovė valstybės biudžetui padengė iš esmės visas apskaitytas mokestines nepriemokos, susidariusias atskirais laikotarpiais nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29. Šias aplinkybes patvirtina ir Inspekcijos pareiškime (b. l. 3–16; lentelė) nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023-12-29, atsižvelgus į jos didelę apyvartą (apie (duomenys neskelbtini)), buvo labai neženklus – 288,57 Eur. Taip pat pastebėtina, kad Bendrovės mokestinis įsiskolinimas nuo 2022-08-22 iki 2023-01-12 taipogi buvo labai neženklus, neviršijo kelių šimtų eurų sumos. Ir tik nutraukus mokestinės paskolos sutartį, t. y. nuo 2023-01-12 mokestinėje sutartyje nurodytas sumas pripažinus mokėtina mokestine nepriemoka, Bendrovės einamasis mokestinis įsiskolinimas padidėjo iki 3 584,84 Eur, tačiau didžioji jo dalis kartu su kitais einamaisiais mokesčiais buvo padengta jau iki 2023-04-26. Vėliau mokestinis įsiskonimas laikotarpiais nuo 2023-05-03 iki 2023-05-30 (10 791,41 Eur), nuo 2023-08-28 iki 2023-10-26 ( 8 982 Eur) buvo padidėjęs, tačiau nedelsiant panaikintas.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė – Bendrovės nuo 2022-08-22 iki 2023-12-29 buvusių mokestinių nepriemokų iš esmės visiškas padengimas – pripažintina P. V. atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Be to, P. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Bendrovė vykdė veiklą, jos finansinė padėtis buvo sudėtinga, nes trūko apyvartinių lėšų vykdyti einamuosius mokėjimus, o taip pat ir mokėti einamuosius mokesčius. Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, taipogi pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.).

Byloje esančiais įrodymais administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau P. V. siekė užtikrinti Bendrovės sklandų veiklos tęstinumą, mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, o ginčo laikotarpiu susidariusi mokestinė nepriemoka pilnai sumokėta, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant sunkinančių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant ženkliai švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje minimali, t. y. 300 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., 635 str. 1 d. 1 p, teismas,

nutaria:

Pripažinti P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.