- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-8422-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02434-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- D. B.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. S. Kantauskaitė patikslintu ieškiniu prašė:
1) išduoti leidimą išsivežti nepilnametę dukterį M. B., gim. (duomenys neskelbtini) į Norvegiją be atsakovo D. B. sutikimo.
2) nustatyti atsakovo D. B. bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukters M. B. auklėjime tvarką:
Kai abu tėvai ar vienas iš tėvų gyvena užsienyje: D. B. bendrauja su M. B. naudojant „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ir pan., antradienį, šeštadienį nuo 19 iki 20 val.
2.1.1 D. B. kas antrą savaitgalį pasiima dukrą šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.
2.1.2. Švenčių metu bendravimas nustatomas taip: neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 31 d. (N. M.), D. B. pasiima dukrą 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Porinių metų gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos), D. B. pasiima dukrą 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
2.1.3. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Motinos dieną dukra praleidžia su motina S. K..
2.1.4 Dukters gimtadienį vienais metais (poriniais) dukra švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu. D. B. gimtadienio dieną pasiima dukrą pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne anksčiau kaip 15 val., o nedarbo dieną – ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
2.1.5 D. B. bendrauja su dukra 14 dienų per vasaros atostogas, iš kurių 7 dienos nepertraukiamos. D. B. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 9.30 iki 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi motina S. K., neporiniais – D. B..
2.1.6 D. B. be vaiko motinos S. K. išankstinio rašytinio sutikimo negali išsivežti dukros M. B. į užsienį.
2.1.7 Bet kuriuo nurodytu laiku, kai D. B. bendrauja su dukra, jis turi sudaryti sąlygas S. K. susisiekti su vaiku telefonu ir turi suteikti jai visą prašomą informaciją apie jų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.
2.1.8 Tiek motina, tiek tėvas privalo informuoti vienas kitą apie vaiko buvimą vietą atostogų metu bei kitas svarbias aplinkybes, apie kurias teiraujasi skyriumi esantis tėvas.
2.1.9 Jei D. B. nustatytu laiku negali bendrauti su dukra dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, jis informuoja apie tai S. K., išsiųsdamas pranešimą el. paštu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios.
2.1.10 Bendravimo metu D. B. privalo užtikrinti dukrai saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų ir užtikrinti telefoninį ryšį su S. K., ypač informuojant apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus.
2.1.11 Abu tėvai, raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes. Bet kokie pasikeitimai dėl telefono numerių ar gyvenamosios vietos turi būti nedelsiant pranešami kitam tėvui.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13229-632/2020 nustatyta nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta kartu su jos motina S. K.. Po taikos sutarties patvirtinimo teisme atsakovas tik retkarčiais lankydavo savo dukrą, nesidomi jos gyvenimu ir vengia mokėti sutartą išlaikymą vaikui. Atsakovas sukūrė naują šeimą ir, turimais duomenimis, gyvena Šiauliuose, tačiau dirba užsienyje. Paskutinį kartą su dukra atsakovas matėsi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas grįžo atostogauti į Lietuvą ir pareikalavo, kad norėtų pasiimti dukrą savaitgaliui. Ieškovė nesutiko, kad atsakovas vaiką pasiimtų tokiam ilgam laikui, nes dukra prisirišusi prie motinos ir ilgą laiką nemačiusi tėvo, todėl gali patirti stresą. Ieškovė pasiūlė atsakovui pirma pabendrauti su vaiku jos aplinkoje, kad vaikas palaipsniui apsiprastų prie tėvo. Toks bendravimo variantas atsakovui netiko, todėl tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku. Paprastai atsakovas bendrauja su vaiku tik tada, kai grįžta į Lietuvą, o tai įvyksta retai. Kai atsakovas būna užsienyje, bendravimas su vaiku nevyksta. Atsakovo neapibrėžtas bendravimas sukelia didelį sutrikimą vaiko ir motinos įprastame gyvenimo ritme. Ieškovė pasiūlė atsakovui susitarti dėl aiškios bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovas nesutiko, todėl mediacijos procesas baigėsi nesudarius susitarimo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipiasi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl tikslios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Be to ieškovė ketina išvykti dirbti į Švediją ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, todėl ieškovė nori vykti į užsienį kartu su vaiku. Tam būtinas atsakovo sutikimas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl rašytinio leidimo gavimo, tačiau šis nesutiko. Pagrindinė išvykimo priežastis - finansinė. Ji atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovas yra įsipareigojęs reguliariai teikti išlaikymą vaikui, to nedaro. Vaiko išlaikymas priverstinai išieškomas per antstolį, o paskutinį kartą išlaikymo lėšos pervestos šių metų kovo mėnesį. Ieškovė dirba, jos pajamos siekia tik minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau ji viena rūpinasi ir išlaiko vaiką. Gaunamų pajamų pakanka tik minimaliems šeimos poreikiams patenkinti.
3. A. D. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepimu į pirminį ieškinį
nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvena ir dirba Nyderlanduose, todėl su dukra matosi retai, mažą bendravimo laiką riboja jo darbas užsienyje bei ieškovės nenoras leisti bendrauti su vaiku. Pažymi, kad mažai matantis vaikui su tėvu ryšys bus prarastas, todėl ieškovės siūlytina bendravimo tvarka dar labiau apribos jo galimybes matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl ginčo reikalavimų, kurioje nurodė, kad ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, t. y. Skyrius mano, kad teismo leidimas leisti vaiką išsivežti į kitą šalį padės vaiko motinai finansiškai patenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, o ieškovės siūlytina bendravimo tvarka leis maksimaliai atsakovui bendrauti su savo nepilnamete dukra.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė S. K. paaiškino šiuo metu dirbanti Lietuvoje už minimalų atlygį, gyvena su tėvais, norinti geresnės finansinės gerovės, turinti darbo pasiūlymą Š. K., todėl norinti su vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui. Teigia, kad atsakovas paskutinį kartą su vaiku matėsi (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vaikas šiuo metu turi asmeninį telefoną, atsakovas jo kontaktų nežino, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas bandė grįžęs į Lietuvą tartis dėl bendravimo su vaiku, tačiau tinkamai nevykdė, t. y. sutartą šeštadienį susitikimą atšaukė iš anksto neinformavęs. Pabrėžė, kad vaikui būtinas pereinamasis laikotarpis iki tol, kol galės atsakovui palikti vaiką nakvynei. Sutinkanti, kad tuo atveju, jei abi šalys gyvena užsienyje ir šalys susitaria dėl vaiko atostogų pas atsakovą, kad vieną kartą per metus kelionės išlaidas šalys dengtų per pusę, arba, susiderinusios atostogas, abi šalys grįžtų į Lietuvą ir atsakovas turėtų galimybę susitikti su vaiku. Kartu paaiškino, kad sunku šioje stadijoje spręsti apie tai, kokia bendravimo tvarka būtų geriausia, jei abi šalys gyvena užsienyje.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas patikslintą ieškinį prašė tenkinti ir paaiškino, kad patikslintame ieškinyje įsivėlė techninė klaida ir prašoma leisti vaiką išvežti į Š. K..
Atsiliepimas
7. A. D. B. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Mano, kad leidimas išvežti vaiką į Švediją apribotų jo galimybes matytis su vaiku. Patvirtino, kad su vaiku paskutinį kartą matėsi ir bendravo (duomenys neskelbtini) ir nežino vaiko telefono kontaktų. Dėl nebendravimo su vaiku kaltina ieškovę, teigia, kad ji itin kontroliuoja, reikalauja pateikti detalią informaciją apie tai kur ir ką veikia vaikas. Pats dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesikreipė, nes neturėjęs pinigų teisinei pagalbai. Nurodė, kad šiuo metu nuolat su šeima gyvena Olandijoje ir grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoja. Šeimoje gyvena su žmona, žmonos vaiku ir vienu savo vaiku, dar vienas nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena J. K., su kuriuo taip pat ryšio nepalaiko, nes vaiko motina dėl bendravimo tvarkos nori spręsti teismo tvarka. Jei abi šalys gyventų užsienyje, atsakovas norėtų keletą savaičių per metus matytis su dukra, sutinka dukters vykimo išlaidas dengti per pusę.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovas prašė ieškovės reikalavimus tenkinti, leisti ieškovei išsivežti vaiką į Š. K., nustatyti bendravimo tvarką šalims gyvenant Lietuvoje ir papildomai spręsti dėl atsakovo ir vaiko realaus bendravimo per šalių atostogas, kadangi atsakovui pačiam gyvenant užsienyje, tokia teisė neturėtų būti ribojama ir ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13229-632/2020, teismas nustatė M. B. gyvenamąją vietą kartu su jos motina S. K.. Konkreti ir detali bendravimo su dukra tvarka nenustatyta.
Dėl teismo leidimo išvežti vaiką išdavimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę išvežti nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nuolat gyventi į užsienio valstybę turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį kito iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
11. Ieškovė prašo išduoti teismo leidimą išsivežti nepilnametę dukrą M. B. į kitą šalį be atsakovo leidimo. Nurodo, kad siekiant geresnės finansinės situacijos ji rado darbą ir nori kartu su nepilnamete dukra vykti į Š. K., išsivežant dukrą be atsakovo sutikimo. Pažymėjo, jog prašė atsakovo rašytinio sutikimo, tačiau jis jo nesuteikė.
12. Atsakovas su ieškovės reikalavimu išsivežti nepilnametę dukrą į kitą šalį nesutiko. Nurodė, kad dukros išvežimas į kitą šalį visai atims galimybes matytis su vaiku bei kurti ryšį su dukra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Nyderlanduose, atsakovas paskutinį kartą su dukra M. B. matėsi (duomenys neskelbtini), geranoriškai išlaikymo neteikia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, tačiau atsakovas ja nepasinaudojo – į susitikimą neatvyko, nėra duomenų, kad siektų aktyviai bendrauti su vaiku, nepateikė įrodymų, kad iki bylos nagrinėjimo jis geranoriškai siekė bendrauti su vaiku, tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaiku, tačiau byloje pateikt duomenys to nepatvirtina. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, ieškovė taip pat vyksta į užsienį siekiant geresnės finansinės gerovės, kurią kartu galėtų suteikti ir šalių vaikui M. B., todėl atimti šią galimybę iš ieškovės būtų nesąžininga. Išvadą teikiančios institucijos atstovas taip pat neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl teismo leidimo išdavimo išsivežti dukrą į kitą šalį be tėvo leidimo, pažymėjo, kad tokie ieškovės veiksmai geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir interesus, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl teismo leidimo išsivežti vaiką, M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), į Š. K. be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ir išduoda leidimą.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
13. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
14. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitame nei tėvas ar motina mieste ar net šalyje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sunkiau, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais ir pan.
15. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką abejoms esant šalims Lietuvoje ir užsienyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, todėl bendravimo tvarka šalims gyvenant Lietuvoje šiuo metu neaktuali. Visgi teismas mato pareigą patvirtinti nustatyti ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, tuo atveju, jei kuri nors šalis grįžtų gyventi į Lietuvą. Nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos šalims esant Lietuvoje, teismui matant, kad pateikta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesų, ir ši ieškinio dalis tenkintina. Vis dėl to teismas iš ieškovės prašomo 2.1.7 punkto eliminuoja atsakovo pareigą suteikti visą prašomą apie atsakovo ir vaiko užsiėmimus, vaikui esant su atsakovo. Toks ieškovės siekis vertintinas kaip perteklinis, nes vaikui leidžiant laiką su tėvu, motina neturi šio laiko kontroliuoti ir atsakovui sukurti pareigos pranešti apie detalius laisvalaikio su vaiku planus. Teismas palieka tik atsakovo pareigą motinai pranešti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus (ligą) ir buvimo vietą.
16. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovo ir nepilnametės dukters, jei abi šalys gyventų užsienyje, nurodant, kad nepilnametė dukra su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų nuotoliniu būdu keletą kartų per savaitę (antradieniais ir šeštadieniais). Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nurodant, jog taip bus dar labiau apribotos jo teisės matytis su dukra, todėl atsakovas prašo leisti keletą savaičių per metus matytis su dukra jo gyvenamojoje šalyje (šiuo metu Nyderlanduose) apmokant šalims kelionės išlaidas. Iš ieškovės nurodytos tvarkos matyti, kad ieškovė siekia, jog tėvas su vaiku bendrautų antradieniais ir šeštadieniais nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovas pageidavo matytis su nepilnamečiu vaiku kelias savaites per metus gyvai, apmokant abiem šalims kelionės išlaidas. tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas su vaiku paskutinį kartą matėsi praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, vaiko kontaktinių duomenų neturi, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepasinaudojo jam suteikta teise matytis ir bendrauti su vaiku. Į bylą pateiktos susirašinėjimo žinutės patvirtina, kad ieškovė suteikia galimybes matytis su vaiku, tačiau tokia teise atsakovas nesinaudoja, tad spręstina, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka nuotolinėmis ryšio priemonėmis būtų priimtina ir nepažeistų vaiko interesų, nes tiek vaikui, tiek atsakovui, jei jis to siektų, būtinas laikas atstatyti ir kurti ryšį su vaiku, ir pats atsakovas turi dėti didesnes pastangas bendrauti su vaiku, tam, kad ateityje galėtų su vaiku susitikti ir gyvai ilgesniam laiko tarpui, t. y. D. B. turi pilnai išnaudoti suteiktą teisę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.
17. Nustatydamas atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką teismas taip pat atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su procesinių dokumentų dalyku ir pagrindu.
18. Atsižvelgus į išsakomą tėvo siekį neprarasti ryšio su nepilnamečiu vaiku, nors šiai dienai atsakovo veiksmai tokio siekio ir neatspindi, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teisę nustatytomis aplinkybėmis bendrauti su vaiku su dalyvauti jo auklėjime, teismo posėdžio metu šalių aptartas aplinkybes bei reikalavimus, t. y. kad ieškovė sutiko leisti vaiko tėvui bendrauti su nepilnamete dukra keletą savaičių per metus gyvai bei į tai, kad abi šalys sutiko apmokėti kelionės išlaidas, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimi M. B. tvarka, abejoms šalims gyvenant užsienyje: D. B. bendrauja su Melita naudojant „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ir pan., antradienį, šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val.
19. Įvertinęs šalių išsakytą pritarimą, kad dukrai apsipratus bendrauti su tėčiu nuotoliniu būdu, būtų galimybė dukrai vykti pas atsakovą per vasaros atostogas, teismas, siekdamas detaliau apibrėžti tokį susitarimą, papildomai nustato tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra M. B.:
a) Ieškovė įpareigotina suteikti atsakovui vaiko telefono numerį.
b) 1 (vieną) nepertraukiamą savaitę (7 kalendorines dienas) per metus per vaiko kasmetines vasaros atostogas vaikas bendrauja su atsakovu atsakovo gyvenamojoje vietoje (šalyje). Atsakovas turi teisę tuo metu vaiką išsivežti į kitą užsienio šalį. Atsakovas savaitę iki planuojamo vaiko pasiėmimo ieškovei praneša apie planuojamą vaiko buvimo vietą (šalį ir adresą). Šalys gali susitarti dėl ilgesnio nepertraukiamo vaiko pasiėmimo laikotarpio.
c) Vaiko pristatymo (kelionės bilietų) į atsakovo gyvenamąją vietą (šalį) išlaidas dengia atsakovas, vaiko grąžinimo (kelionės bilietų) į motinos gyvenamąją vietą (šalį) išlaidas dengia ieškovė. Šalys dėl planuojamos vasaros savaitės pas atsakovą susiderina iki einamųjų metų gegužės 31 d. Atsakovui nepadengus vaiko kelionės išlaidų pas jį, ieškovė turi teisę vaiko atsakovui neperduoti.
d) Teisę į b punkte numatytą savaitę su vaiku atsakovas turi tik tuomet, jei atsakovas ne mažiau kaip keturis mėnesius iš eilės įgyvendina bendravimo su vaiku tvarką nuotoliniu būdu, bendraudamas su dukra tokiu būdu du kartus per savaitę. Atsakovui visiškai nebendraujant su vaiku, ar nesilaikant bendravimo tvarkos b punkte nustatyto reguliarumo ne mažiau kaip keturis mėnesius, atsakovas neturi teisės pasiimti vaiko pas save nepertraukiamam laikui atostogų metu.
20. Teismas papildomai paaiškina kad d punkte nustatytas keturių mėnesių laikotarpis, kuomet atsakovui tenka pareiga išlaikyti nuotolinio bendravimo su vaiku nuoseklumą yra būtinas atsakovo ryšio su dukra atkūrimui, nes su dukra atsakovas nėra bendravęs daugiau nei metus laiko. Keturių mėnesių nuoseklus atsakovo bendravimas su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis leis dukrai pamažu priprasti prie bendravimo su tėvu, leis aiškiau kurti vaizdinį apie šio asmens dalyvavimą vaiko gyvenime ir pačiam vaikui sukurs galimybes pasirengti galimam vienos savaitės vizitui pas tėvą atostogų metu. Ir priešingai, atsakovui neišlaikant tokio bendravimo su dukra, bendraujant tik epizodiškai ar tik žinutėmis, neskiriant laiko gyvam bendravimui per nuotolį, staigus vaiko išvykimas pas atsakovą nepertraukiamai savaitei į visai kitą aplinką būtų vertintinas kaip pernelyg radikalus pokytis vaiko gyvenime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nesutiko reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašė jų nepriteisti, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės bei sprendimo priėmimo stadijos šalys nepasinaudojo ginčą užbaigti taikiai, priešingai, matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, tad nėra pagrindo manyti, kad šalys būtų galėjusios rasti taikų sprendimo būdą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 920,00 Eur (220 Eur žyminis mokestis bei 700,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas). Ieškovė išlaidas pagrindė tinkamais rašytiniais įrodymais, išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atstovo darbo ir laiko sąnaudas, nėra didesnės nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė M. B. laikiną bendravimo tvarką su atsakovu iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį tenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Išduoti leidimą išsivežti nepilnametę dukterį M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Š. K. be atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
1. Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, kai abi šalys gyvena Lietuvoje:
1.1. D. B. kas antrą savaitgalį pasiima dukrą šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.
1.2. Švenčių metu bendravimas nustatomas taip: neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 31 d. (N. M.), D. B. pasiima dukrą 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Porinių metų gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos), D. B. pasiima dukrą 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.3. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Motinos dieną dukra praleidžia su motina S. K..
1.4. Dukters gimtadienį vienais metais (poriniais) dukra švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu. D. B. gimtadienio dieną pasiima dukrą pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne anksčiau kaip 15 val., o nedarbo dieną – ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
1.5. D. B. bendrauja su dukra 14 dienų per vasaros atostogas, iš kurių 7 dienos yra nepertraukiamos. D. B. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 9.30 iki 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi motina S. K., neporiniais – D. B..
1.6. D. B. be vaiko motinos S. K. išankstinio rašytinio sutikimo negali išsivežti dukros M. B. į užsienį.
1.7. Kai D. B. bendrauja su dukra, jis turi sudaryti sąlygas S. K. susisiekti su vaiku telefonu ir turi suteikti jai visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę (ligą) ir buvimo vietą.
1.8. Tiek motina, tiek tėvas privalo informuoti vienas kitą apie vaiko buvimą vietą atostogų metu bei kitas svarbias aplinkybes, apie kurias teiraujasi skyriumi esantis tėvas.
1.9. Jei D. B. nustatytu laiku negali bendrauti su dukra dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, jis informuoja apie tai S. K., išsiųsdamas pranešimą el. paštu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios.
1.10. Bendravimo metu D. B. privalo užtikrinti dukrai saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų ir užtikrinti telefoninį ryšį su S. K., ypač informuojant apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus.
1.11. Abu tėvai, raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes. Bet kokie pasikeitimai dėl telefono numerių ar gyvenamosios vietos turi būti nedelsiant pranešami kitam tėvui.
2. Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B. tvarką, kai šalys gyvena užsienio valstybėje:
2.1. D. B. bendrauja su M. B. naudojant „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ir pan., antradienį, šeštadienį nuo 19 iki 20 val.
2.2. S. K. įpareigotina per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suteikti D. B. vaiko telefono numerį.
2.3. 1 (vieną) nepertraukiamą savaitę (7 kalendorines dienas) per metus per vaiko kasmetines vasaros atostogas vaikas bendrauja su tėvu jo gyvenamojoje vietoje (šalyje). Tėvas turi teisę tuo metu vaiką išsivežti į kitą užsienio šalį. Tėvas savaitę iki planuojamo vaiko pasiėmimo motinai praneša apie planuojamą vaiko buvimo vietą (šalį ir adresą). Šalys turi teisę susitarti dėl ilgesnio nepertraukiamo vaiko pasiėmimo laikotarpio.
2.4. Dukters pristatymo (kelionės bilietų) į tėvo gyvenamąją vietą (šalį) išlaidas dengia tėvas, vaiko grąžinimo (kelionės bilietų) į motinos gyvenamąją vietą (šalį) išlaidas dengia motina. Šalys dėl planuojamos vasaros savaitės pas tėvą susiderina iki einamųjų metų gegužės 31 d. Tėvui nepadengus vaiko kelionės išlaidų pas jį, motina turi teisę vaiko tėvui neperduoti.
2.5. Teisę į 2.3 punkte numatytą savaitę su vaiku tėvas turi tik tuomet, jei D. B. ne mažiau kaip keturis mėnesius iš eilės įgyvendina bendravimo su vaiku tvarką nuotoliniu būdu, bendraudamas su dukra tokiu būdu du kartus per savaitę. Tėvui visiškai nebendraujant su vaiku, ar nesilaikant bendravimo tvarkos 2.1 punkte nustatyto reguliarumo ne mažiau kaip keturis mėnesius, tėvas neturi teisės pasiimti vaiko pas save nepertraukiamam laikui atostogų metu.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 920,00 Eur (devynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.