Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Laurai Stulgienei, dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovui A. P. ir atsakovo atstovui advokatui V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. patikslintą priešieškinį ieškovei J. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto atidalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje pareikštas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos išnagrinėtas ir 2015m. rugpjūčio 25d. priimtas Dalinis sprendimas (I t., b.l.120-122).

A. P. Patikslintame priešieškinyje ( I t., b. l. 130-131) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis, A. P., su J. K. pradėjo kartu gyventi 2002 metais. Gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Iki 2007 metų gyveno bute, esančiame Ladygos g. 33, Utenoje. Kadangi butas buvo tik vieno kambario, kurio bendras plotas buvo 27,35 kv. m., todėl namo palėpėje įsirengė dar vieną kambarį. Toks gyvenamasis būstas jų poreikių netenkino. 2007 metais jie pardavė šį butą ir bendram gyvenimui nusipirko žemės sklypą su namu, esantį (duomenys neskelbiami). Nors ieškovė J. K. teismui pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad visas turtas, nurodytas sutarties 1 punkte, parduodamas už 18000 Lt, tačiau jis prisimena, kad už namą su žemės sklypu pardavėjai J. T. sumokėjo 29000,00 Lt. Nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio pradėjo kartu su ieškove gyventi įsigytame name Š. Įsigytas namas buvo apleistas, todėl kartu su J. K. nusprendė padaryti šio namo rekonstrukciją. Pas architektą jie užsakė namo rekonstrukcijos projektą, gavo reikiamus leidimus ir savo jėgomis pradėjo namo remonto - rekonstrukcijos darbus. Darė pamatus, iš lauko pusės atliko apšiltinimo darbus, pastatą apkalė lentelėm, sudėjo naujus langus. Kiemą išgrindė trinkelėm, padarė akmeninę tvorą. Praktiškai šiuos darbus jis atliko vienas. Namo remonto - rekonstrukcijos darbus pabaigė 2010 metais.

Nurodo, kad ieškovė dirbo ir gavo pajamas iki 2008 m. gegužės mėnesio, o nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. negavo jokių pajamų. Tuo metu gyveno iš jo, A. P., gaunamos neįgaliojo 800 litų dydžio pensijos ir vasaros laikotarpiu iš pinigų, kuriuos gaudavo pardavę surinktas uogas bei grybus. Kadangi namo remontui šių pinigų neužteko, todėl 2008 m. kovo 31 d. iš AB DNB banko savo vardu jis paėmė 3100 litų paskolą. Paskola buvo panaudota stogui uždengti. Pirko statybines medžiagas – šiferį, medieną. Taip pat namo remontui naudojo pinigus, kurie liko nuo buto Ladygos g. pardavimo, taip pat tuos, kuriuos uždirbdavo uogaudami ir grybaudami.

Nors su ieškove J. K. nebuvo sudarę santuokos, tačiau planavo gyventi kartu iki gyvenimo pabaigos, bei negalvojo, kad jų bendro gyvenimo santykiai gali nutrūkti. Jis, būdamas ieškovės sugyventiniu, iš savo asmeninių lėšų ir savo darbu gerino ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą.

Nurodo, kad 2011 metais, kada buvo pabaigti namo remonto darbai, ieškovė nutarė parduoti šį namą ir persikraustyti gyventi į jai priklausantį namą, esantį Pakalnių k., Utenos r.

Ieškovė pateikė teismui 2011 m. kovo 31 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą Švenčionių rajono 1 -ojo notaro biuro notarės M. M., kurioje yra nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1. punkte nurodytą turtą už 35000,00 Lt. Tačiau sutartyje nurodyta pinigų suma yra neteisinga. Jis tiksliai prisimena, kad už parduotą namą ieškovė iš pirkėjo gavo 75000,00 Lt. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2011 m. kovo 31 d., kada buvo sudaryta žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovė padėjo 60000,00 Lt indėlį į AB bankas SNORAS, esantį Švenčionyse, o sau pasiliko 15000,00 Lt. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ir padedant pinigus į banką dalyvavo ir jo sūnus A. P.. Ieškovė jam už parduotą namą pinigų nedavė.

2011 metais pardavę namą Š, kartu su ieškove persikraustė gyventi į namą, esantį Pakalnių kaime, Utenos r. Kadangi ir šiam namui buvo reikalingas remontas, todėl jis iš savo asmeninių lėšų suremontavo namo stogą, apšiltino sienas ir sutvarkė namo vidų, išleisdamas remonto darbams apie 6000 Lt savo asmeninių lėšų.

Kartu su ieškove Pakalnių kaime gyveno iki 2013 m. pavasario. Tada ieškovė nusipirko butą Utenoje. Ji nusprendė palikti ji vieną gyventi Pakalnių kaime, kad jis prižiūrėtų jos namus, o ji nutarė gyventi Utenoje.

Kadangi jie su ieškove gyveno kaip sugyventiniai, todėl jai priklausančius namus Š ir ((duomenys neskelbtini) r. bei butą Utenoje, tvarkė kaip savo ir planavo juose kartu su ieškove gyventi. Ieškovei priklausančių pastatų remontui išleido visas turėtas savo santaupas ir dabar neturi galimybės įsigyti jokio gyvenamojo būsto.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 straipsniai).

Pažymi, kad su ieškove kartu kaip sugyventiniai gyveno ir vedė bendrą ūkį iš viso 12 metų.

Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008).

Jo duomenimis, ieškovė įsigydama namą, esantį ((duomenys neskelbtini), 2007 metais sumokėjo už jį 29000,00 Lt, o po atliktos namo rekonstrukcijos, 2011 metais jį pardavė už 75000,00 Lt. Kadangi po atlikto namo remonto jo vertė padidėjo ir ieškovė jį pardavusi gavo 46000,00 Lt daugiau, nei sumokėjo jį įsigydama, todėl savo darbu ir pinigais padidinęs ieškovei priklausančio namo vertę jis turi teisę reikalauti 13322,52 Eur (46000 Lt) pripažinti ieškovės J. K. ir jo, atsakovo A. P., bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo daugiau išlaidų įsigydama žemės sklypą su namu, esančiu ((duomenys neskelbtini), nei jis, todėl prašys pripažinti 1/3 dalį iš bendrąja jungtine nuosavybe pripažintinų pinigų, t. y. 4440,84 Eur jo asmenine nuosavybe ir jam juos priteisti.

Pripažinti 13322,52 Eur ieškovės J. K. ir atsakovo A. P. bendrąja jungtine nuosavybe;Pripažinti 1/3 dalį 13322,52 Eur atsakovo A. P. asmenine nuosavybe;Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui A. P. 4440,84 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų, 84 euro ct);Priteisti iš ieškovės J. K., atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas 50 proc. valstybei, 50 proc. A. P..

Teismo posėdžio metu J. K. skirtingai nei atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad kartu kaip sugyventiniai su A. P. pradėjo gyventi išsikėlę į Švenčionėlius – 2007m. rugsėjo mėn. Bendrai gyvendami sutarė pasidaryti projektą ir pastatą pasididinti. Pinigų ji turėjo užsidirbusi. Mėsos kombinate atlygis buvo 3000Lt. Be to, gaudavo neapmokestintas pajamas. Pajamų gaudavo grybaujant ir uogaujant, tačiau kiek iš to uždirbdavo, pasakyti negali. Turtas buvo pagerintas darbu, tačiau 50 proc. tikrai nebuvo pagerintas. Didžiausia pagerinimo dalis – pastatytas garažas. Ji neneigia, kad atsakovo darbu buvo pagerintas turtas. Manytų, kad ieškinys gali būti tenkinamas iš dalies, priteisiant A. P. 1000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys neginčija, kad laikotarpiu nuo 2007m. rugsėjo iki 2011m. jie kartu gyveno kaip sugyventiniai.

2007m. rugsėjo 10d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta notarės D. P., notaro registro Nr. ((duomenys neskelbtini), J. K. iš J. T. nupirko žemės sklypą, turintį 0,0272 ha bendro ploto, esantį ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini) :118 Švenčionių k.v., unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, susidedančius iš: gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 45,07 kv.m.; ūkio pastato 2I1m, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini). Už 18000Lt (I t., b.l.91-93).

Šalys nurodo, kad bendrai gyvendami sutarė pasidaryti projektą ir pastatą pasididinti.

Namo remonto darbai buvo atlikti iki 2011m.

Iš Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011m. kovo 31d. matyti, kad J. K. pardavė pirkėjams 0,0272 ha ploto žemės sklypą ( kadastrinis adresas: 8677/0003:118 Švenčionėlių m. k.v., unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), esantį Žemutinė g. 7A, Švenčionėlių mieste, Švenčionių r.sav., ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8695-9011-9015), turintį 90,85 kv.m. bendro ploto. (I t., b.l.96-97).

A. P. teigimu, žemės sklypas ir pastatai Š buvo įsigyti faktiškai už 29000Lt, o parduoti po rekonstrukcijos – už 75000Lt. Jo žiniomis, sutartyse nurodytos mažesnės turto pirkimo pardavimo kainos, siekiant mokėti mažesnius mokesčius.

A. P. prašo teismą pinigų sumą – 13322,52 Eur (46000Lt), gautą pardavus žemės sklypą su namu, kuriam jau buvo atlikta rekonstrukcija pagrinde jo darbu ir pinigais, pripažinti jo, A. P., ir ieškovės J. K. bendrąja jungtine nuosavybe. Pripažinti šios sumos 1/3 dalį jo asmenine nuosavybe ir priteisti jam iš ieškovės J. K. 4440,84 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnetystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro ūkio kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Civ.byla. Nr. ((duomenys neskelbtini) ir kt.).

A. P. savo reikalavimą grindžia liudytojų parodymais, bei rašytiniais įrodymais.

Liudytojas A. Z. nurodė, kad jo darbovietė Švenčionėliuose yra greta J. K. turėto namo. Namas buvo nedidelis. Šalys iš blokelių pastatė priestatą, pastatė garažą, tvartą. Pakeitė stogo dangą. Visus darbus atliko A. P.. Iškasant naują šulinį jam kažkas padėjo.

Liudytojas A. P. parodė, kad jo tėtis gyveno kartu su J. K.. Švenčionėliuose nusipirko namus – buvusią parduotuvę. Buvo vienas kambarys ir vienas kambariukas. Kai namą pardavė, jau buvo pastatytas priestatėlis, garažas, lietvamzdžiai, šulinys, kanalizacija. Kiek žino, remonto darbus atliko tėtis. Žino, kad dalį statybinių medžiagų pirko A. P. savais pinigais, tačiau sumų nežino.

Liudytoja J. P. nurodė, kad jos sutuoktinis A. P. 2001m. rudenį pradėjo gyventi pas J. K.. Nuo to laiko jie kaip sutuoktiniai nebegyvena. Žinojo, jog A. P. Švenčionėliuose remontavo namus. N. Š. remontui A. P. iš banko ėmė paskolą 3000Lt. Prašė, kad ji laiduotų.

Iš pateiktų 2007m. rugsėjo 10d. Pirkimo – pardavimo sutarties, notaro registro Nr. DP-3931, ir Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011m. kovo 31d. matyti, kad J. K. 2007m. nupirko gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas buvo 45,07 kv.m., o 2011m. pardavė pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8695-9011-9015), turintį jau 90,85 kv.m. bendro ploto. Taigi, atlikus namo rekonstrukciją (tai, kad atlikta namo rekonstrukcija, kaip juridinis faktas yra nurodyta ir 2011m. kovo 31d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties 2.3.7.1 punkte), namo bendras plotas padidėjo 45,78 kv.m., t.y. daugiau nei 50 proc. Savaime suprantama, atlikus namo rekonstrukciją, jo vertė atitinkamai padidėjo.

Liudytojas A. P. patvirtino šią aplinkybę – nurodė, kad jis buvo namo Š pardavimo momentu. Suma už namą buvo 75000Lt. Pirkėjai atsiskaitė grynais pinigais. J į Snoro banką Švenčionėliuose nuvežė 60000Lt. Banke jis matė, kaip suskaičiavo 60000Lt. Šią sumą atsimena.

Iš bankrutavusios akcinės bendrovės SNORAS gautos Terminuotojo indėlio sutarties Nr. ((duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad J. K. 2011m. kovo 31d., t.y. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos dieną, į terminuoto indėlio sąskaitą įnešė 60000Lt.

Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad realiai žemės sklypas su gyvenamuoju namu 2011m. buvo parduotas už 75000Lt, pirkimo pardavimo sutartyje nurodant mažesnę pardavimo kainą 480000Lt (galimai siekiant išvengti didesnių mokesčių už sandorio patvirtinimą).

Pati ieškovė pripažįsta, kad namo remonto darbus pagrinde atliko A. P., kad atsakovo darbu turtas buvo pagerintas.

A. P. savo teiginiui, kad jis remontuodamas J. K. nuosavybės teise įregistruotą namą Š , pirko savo lėšomis statybines medžiagas, pagrįsti, pateikė rašytinius įrodymus - prekių (statybinių medžiagų) įsigijimą patvirtinančius dokumentus: 2007-11-10 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 32) 43,98 Lt sumai už cementą; 2008-04-02 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 33) 275,40 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-04-23 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 34) 42,98 Lt sumai už cementą; 2008-04-01 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 35) 275,40 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; UAB „SIMPRAS“ 2008-06-13 PVM Sąskaitą – faktūrą Serija SIM Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 36) 180,01 Lt sumai už baltas silikatines plytas; AB „Dvarčionių keramika“ 2008-11-13 čekį (b.l. 37) 152,01 Lt sumai už statybines medžiagas; 2009-09-01 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 38) 13,99 Lt sumai už cementą; 2010-06-18 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 39) 258,77 Lt sumai už laminatą ir paklotą; 2010-06-29 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 40) 24,58 Lt sumai už cementą; 2010-07-12 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 41) 5,04 Lt sumai už putų polistirolą; 2008-03-12 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l.42) 261,47 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-07-14 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l.43) 370,91 Lt sumai už PVC apdailos lenteles; 2008-04-01 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 47) 275,40 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-04-01 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 48) 266,22 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-06-09 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 49) 19,99 Lt sumai už cementą; 2008-04-08 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 50) 43,98 Lt sumai už cementą; 2008-02-14 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 51) 261,47 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-04-02 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 52) 275,40 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-03-08 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 53) 271,15 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-03-08 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 54) 261,47 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-04-01 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 55) 275,40 Lt sumai už akytus betoninius blokelius; 2008-04-22 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 56) 42,98 Lt sumai už cementą; 2008-02-12 UAB „Makveža“ sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b.l. 57) 157,52 Lt sumai už cementą.

Iš minėtų sąskaitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-11-10 iki 2010-07-12 buvo įsigyta statybinių medžiagų už 4055,52 Lt (1174,56 Eur).

Atsakovas yra pateikęs Sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) (b. l. 44) 940,80 Lt sumai, tačiau joje nėra jokio įrašo apie tai, kokios prekės pirktos, tad teismas minėtos sąskaitos nelaiko tinkamu įrodymu galimai turėtoms atsakovo išlaidoms namo remontui pagrįsti.

Ieškovės teigimu, statybinės medžiagos buvo perkamos iš jos lėšų, nes A. P. iš gaunamos neįgalumo pensijos tokių lėšų turėti negalėjo.

Iš „Sodros“ duomenų bazės pažymų (b.l. 83-86) matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. atsakovo A. P. pajamas sudarė invalidumo/netekto darbingumo pensija, iš viso: 31649,35 Lt (9166,29 Eur).

Iš J. K. pateiktų pažymų (b.l. 98-99; 100-104) ir teismui gavus duomenis iš „Sodros“ duomenų bazės ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. ieškovė J. K. dirbo ir gavo pajamas: UAB „VELGA VILNIUS“ - laikotarpiu nuo 2010-09-14 iki 2010-09-30 gavo 236,36 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-10-29 – 444,03 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; UAB „INTERSURGICAL“ - laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2008-05-21 – 1228,25 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; UAB „UTENOS MĖSA“ - laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-09-30 – 5547,65 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 – 5851,37 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 – 5213,16 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-04-02 – 697,08 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-03-21 ligos pašalpą – 398,21 Lt.

Daugiau įrodymų apie aptariamu laikotarpiu gautas pajamas ieškovė nepateikė.

Iš viso, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. ieškovė J. K. gavo 19217,90 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių ir 398,21 Lt ligos pašalpos.

Iš nurodyto laikytina nustatytu, kad šalims gyvenant kaip sugyventiniams 2007m. rugsėjo mėn. – 2011m.sausio mėn., J. K. pajamas buvo aiškiai mažesnės nei A. P..

Iš teismui pateiktos AB DnB banko pažymos 2015-03-10, Nr. ((duomenys neskelbtini), matyti, kad 2008 m. kovo 31 d. bankas A. P. suteikė 3100 litų paskolą (I t., b.l.58). Kaip nurodė A. P., paskola buvo panaudota stogui uždengti. Pirko statybines medžiagas – šiferį, medieną. Tai, kad A. P. paskolą ėmė namo Š remontui, paliudijo teisme A. P. sutuoktinė J. P. ( gyvendamas A. P. su J. K. kaip sugyventiniai, A. P. santuokos su J. P. nenutraukė), kurios A. P. prašė būti laiduotoja imant minėtą paskolą.

Esant nurodytam, J. K. argumentas, kad A. P. negalėjo pirkti statybinių medžiagų už savas lėšas, už viską mokėjo jinai, nes A. P. neturėjo tam lėšų, laikytinas nepagrįstu.

Šalys nurodo, kad namo remontui buvo naudojami pinigai, kuriuos jie gaudavo už surinktus grybus ir uogas. J. K. teisme nurodė, kad būdavo į dieną gauna ir po 50 Lt, tačiau grybaudavo ir uogaudavo ne kiekvieną dieną, tad kiek iš to užsidirbo, nustatyti nebegalima.

Taip pat šalys pripažįsta, kad namo remontui buvo naudojami pinigai, likę už parduotą J. K. butą Utenoje, Ladygos g.33-6A.

Ieškovas prašo teismą pripažinti 13322,52 Eur jo ir J. K. bendrąja jungtine nuosavybe, nurodydamas, kad jiems gyvenant kaip sugyventiniams, atlikus ieškovės įsigyto namo, esančio ((duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir jį pardavus, buvo gauta 46000Lt daugiau, nei ieškovė sumokėjo jį įsigydama. Ieškovo teigimu, minimas namas buvo įsigytas už 29000Lt, o po rekonstrukcijos parduotas už 75000Lt. Iš nurodyto seka išvada, kad atsakovas siekia prisiteisti iš ieškovės savo nuosavybės dalį, sukurtą rekonstruojant kelilnojamąjį turtą – namą, savo darbu ir piniginėmis lėšomis. Kaip byloje nustatyta, žemės sklypas su jame esančiu namu, buvo parduotas 2011-06-31 (žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, I t.b.l.96-97).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad A. P. ir J. K., gyvendami nesusituokę, bendru sutarimu, savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, atliko namo, un. Nr. ((duomenys neskelbtini), esančio ((duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, tuo iš esmės pagerindami namą ir padidindami jo vertę, tad teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnetystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 str.).

Iš bylos duomenų – Pirkimo – pardavimo sutarties 2007-09-10 (I t., b.l.91-93) matyti, kad J. K. žemės sklypą su pastatais Švenčionėlių m., Žemutinė g. 7, įsigijo už 18000Lt. A. P. nurodo, kad už minėtą turtą J. K. sumokėjo 29000Lt. Apskaičiuojant nekilnojamojo turto pagerinimo vertę, būtent šią sumą minusuoja iš gautos sumos 75000Lt už parduotą turtą, jau atlikus namo rekonstrukciją.

Atsižvelgiant į atsakovo nurodytą nekilnojamojo turto įsigijimo kainą (29000Lt) ir vertinant tai, kad žemės sklypas su rekonstruotu namu buvo parduotas už 75000Lt(ką teismas laiko įrodytu), laikytina, kad namo pagerinimo jį rekonstravus vertė yra 13322,52 Eur (46000Lt). Ši namo pagerinimo vertė pripažintina J. K. ir A. P. bendrąja jungtine nuosavybe (CK4.73str.1d.).

Byloje nėra galimybės nustatyti, kokiomis piniginėmis lėšomis, darbu kiekvienas iš šalių prisidėjo prie minėto namo pagerinimo ir jo didesnės vertės sukūrimo, tad teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5str.) sprendžia, kad šalys prie namo pagerinimo prisidėjo lygiomis dalimis.

Iš to seka, kad kiekvienam iš bendraturčių tektų turto pagerinimo vertės po 6661,26 Eur.

Kadangi atsakovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe 1/3 dalį namo pagerinimo vertės, teismas, saistomas ieškinio reikalavimo ribų, sprendžia, kad atsakovo A. P. reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pripažintina, kad 13322,52Eur ( namo, atlikus rekonstrukciją, pagerinimo vertė), yra ieškovės J. K. ir atsakovo A. P. bendroji jungtinė nuosavybė. Pripažintina, kad 13322,52Eur 1/3 dalis yra A. P. asmeninė nuosavybė(CK 4.73, 4.80str.).

Kadangi, pardavus žemės sklypą su pastatais Š, visi gauti pinigai buvo perduoti J. K., iš jos priteistina A. P. 4440,84 Eur.

I. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2015-01-16, Nr. (1.2)-SP1-0106, suteikta antrinė teisinė pagalba, visiškai atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų( I t., b. l. 5), tad iš jokios išlaidos valstybei nepriteistiamos.

Atsakovui A. P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2015-03-02, Nr. ((duomenys neskelbtini), suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba (I t., b.l.24-25).

CPK 93str. 1d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas yra sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį, pateikdamas teismui priešieškinį ( kvitai b.l.46, 132).

Tenkinus priešieškinį, iš J. K. atsakovui A. P. priteistina 50 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR (duomenys neskelbtini)265 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį tenkinti.

Pripažinti 13322,52 Eur ( namo, un. Nr. ((duomenys neskelbtini) pagerinimo, atlikus rekonstrukciją, vertė) bendrąja J. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe.

Pripažinti 13322,52 Eur 1/3 dalį (4440,84 Eur) atsakovo A. P. nuosavybe.

Priteisti iš J. K., a.k(duomenys neskelbtini) A. P., a.k(duomenys neskelbtini) 4440,84 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų 84 ct).

Priteisti iš J. K. atsakovui A. P. penkiasdešimt (50) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.