- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- TS-28-564/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00475-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl 2022 m. kovo 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-346 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo pakeisti 2022 m. kovo 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-346 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo. Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, pagal nusikalstamo elgesio riziką turi būti konstatuota, kad ji yra žema arba pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorė skunde pažymi, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, kuri mažėja nežymiai. Prokurorė vertina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių gausą, kas, vertinant bendrai su nuteistajam nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija, todėl akivaizdu, kad pataisos procesas dar nėra baigtas. Prokurorė pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, kad pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistojo pavojingumas jau išnykęs.
Atsiliepimas
Nuteistasis pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo prokurorės skundo netekinti. Nurodo, kad Komisija padarė teisingą išvadą, jog jis jau patyrė pakankamos trukmės bausme patiriamus suvaržymus. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, yra skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra užsitikrinęs galimybę dirbti ir paleidus jį lygtinai. Nuteistasis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, mažamečiu sūnumi, neturi priklausomybių, neturi įsiskolinimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. BVK 6 straipsnyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija..
Nustatyta, kad A. K. 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 6 mėnesiai 12 dienų.
Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu padariusi išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, išėjęs į laisvę taip pat turės kur dirbti ir gyventi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą. Neturi įsiskolinimų ar finansinių įsipareigojimų.
Aukščiau aptarto lygtinio paleidimo teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir prokurorės skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta prokurorės skunde, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokurorė išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui. Tokie prokurorės skundo argumentai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byl,a vertina, kad nuteistasis laikomas anksčiau teistu 1 kartą, šiuo metu jis atlieka bausmę už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su praeitais nuteistojo teistumais ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir pobūdžiu, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, nes nuteistasis atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Prokurorė, pažymi, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms, nes nusikaltimas padarytas dėl asmeninių tikslų bei iš nuteistojo kriminalinės istorijos spręstina, jog būdingas nusikaltimų modelis piniginių lėšų įgijimas nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad nuteistasis įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, šiuo metu yra užsitikrinęs darbo vietą, finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų neturi, todėl tikėtina, kad nuolatinis darbas ir gaunamos pajamos suteiks nuteistajam galimybę užsidirbti pragyvenimui bei lengviau siekti išsikeltų tikslų. Šie faktoriai taip pat didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę.
Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę reikšmės turi ir su nuteistojo mąstymu susiję pokyčiai, kurie atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo neteisėtą elgesį, juo sukeltas pasekmes. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadose nustatytų duomenų, nuteistasis yra linkęs apsvarstyti situacijas ir tik po to veikti, geba atpažinti nusikaltimų motyvus, siekia pozityvių asmenybės pokyčių, mąstymas gan konkretus. Stebima, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Be to, nuteistasis geba formuluoti savo ateities tikslus, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Neformalių nuteistųjų tradicijų nuteistasis nesilaiko, konfliktinėse situacijose nepastebėtas, supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę ir būtinybę siekiant sėkmingai integruotis į visuomenę. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu- Komisija jau antrą kartą nuosekliai pasisakė už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
Nesutinkant su prokurorės skundu pažymėtina ir tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (artima žemai) ir atitinka 44 balus (2022-03-02 vertinimas), ankstesniu 2021-07-28 vertinimu jam buvo nustatyta 58 balus sudaranti minėta rizika. Akivaizdžią nuteistojo pažangą pataisos įstaigoje rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus nuteistasis nebuvo baustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, skatintas. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Po ankstesnio lygtinio paleidimo taikymo klausimo svarstymo, nuteistasis nuosekliai vykdė Komisijos rekomendacijas, elgėsi nepriekaištingai. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtas 1 statinis kriminogeninis veiksnys, didinantis riziką ateityje vėl nusikalsti bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: naują nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistu; mąstymas ir elgesys; nuostatos; gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis geba įvardinti problemines savo elgesio sritis, jas sprendžia. Siekdamas teigiamų savo elgesio pokyčių ir suvaldyti nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistasis dalyvavo tikslinėse elgesio korekcijos programose, kuriose įgijo naudingų mąstymo ir elgesio įgūdžių, leidžiančių pažinti ir suprasti save, pagerinti kontrolę ir gebėjimus pasirinkti tinkamas savo elgesio strategijas. Nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas į priežiūrą, bendrauja mandagiai, duomenų, jog palaikytų ryšius su netinkamais asmenimis, nėra. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, sulaukia jų paramos bei palaikymo ir tai gali būti svarbus nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą galintis palengvinti veiksnys, neabejotinai veiksiantis kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Labai svarbu paminėti tai, kad nuteistajam nustatyti 4 apsauginiai veiksniai.
Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos programas bei lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas, dalyvauja elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir laisvalaikio užimtumo priemonėse (tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas 2021-03-10 Kauno apygardos teismo nutartyje, baudžiamoji byla Nr. 1S-141-926/2021).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Neabejotina, kad taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės Birutės Čekauskienės skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.