Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-1650-752/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
2-1650-752/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Simokų Šilas“
Advokatai
Saulius Majauskas, Ina Kurauskienė
Civilinė byla Nr. 2-1650-752/2012(Proceso Nr. 2-05-3-16316-2011-1)Procesinio sprendimo kategorijos 63; 63.1; 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Majauskui, atsakovui J. K., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, trečiojo asmens UAB „Simokų Šilas“ atstovei direktorei Astai Banevičiūtei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos ir atsakovo J. K. sudarytą sutartį dėl 5000 Lt paskolos, negaliojančia; priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tokias faktines aplinkybes: kad 2010-09-01 tarp jos ir UAB „Simokų šilas“ buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl 1/3 dalies namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). pardavimo. Tačiau bendrovės UAB „Simokų šilas“ direktorius J. K. 5.000 Lt (penkių tūkstančių litų) mokesčio pradėjo reikalauti dar neįvykdęs sutarties sąlygų. Kadangi ji minėtos pinigų sumos neturėjo, jis pareikalavo pasirašyti tariamą paskolos sutartį, pagal kurią jis atseit paskolino jai 5.000 Lt (penkis tūkstančius litų), tačiau minėtos pinigų sumos iš jo pagal paskolos sutartį ji negavo. Dėl tokio atsakovo elgesio yra apgauta. Atsakovas ją apgavo reikalaudamas 5.000 Lt už tarpininkavimo paslaugas, nors teisės į šį atlyginimą jis nėra įgijęs iki šiol. Šios apgaulės pasekoje ji pasirašė ginčijamą paskolos sutartį.

Be to, minėta paskolos sutartis neatitinka CK 6.870 str. 1 d., kurioje numatyta, kad viena iš paskolos sutarties sąlygų yra pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Tuo tarpu paskolos sutartyje nurodytos 5.000 Lt pinigų sumos ji negavo, todėl tokia paskolos sutartis yra negaliojanti. (b.l.4-5).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad ji ir dvi jos pusseserės paveldėjo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudarytos tarpininkavimo sutartys su UAB „Simokų šilas“. Siūlė kartu parduoti ir bendraturtei Pažėrienei, bet ji nesutiko. Tuomet ji nusprendė parduoti tik savo dalį, kurios nebuvo atsidalinusi. Pirmiausiai pasiskambino į UAB „Simokų šilas“. Atsiliepė atsakovas, sakė kad jai pasisekė, kad yra pirkėjas, kuris nori pirkti dalį namo netoli Kauno. Todėl tą pačią dieną kartu su liudytoja A. su juo susitiko. Apžiūrėjo namą, pastatus. Turėjo originalius nuosavybės dokumentus, kuriuos atidavė atsakovui. Namas buvo gerame stovyje, atsakovas sakė, jog visa vertė bus apie 300000 litų. Tą dieną tarpininkavimo sutarties su atsakovu nepasirašė. Visas keturias sutartis – trečdaliui namo ir sklypams surašė po kelių dienų. Visos sutartys buvo analogiškos, tik už tarpininkavimą buvo konkrečios sumos, 3 sutartys po 1000 Lt ir viena 5000 Lt. Sutartis pasirašė UAB „Simokų šilas“ patalpose, rugsėjo pradžioje, tačiau tai buvo ne rugsėjo 1 d., sutartyse įrašyta atgalinė data. Surašant tarpininkavimo sutartis, buvo jauna darbuotoja, kuri paruošė sutartis. Atsakovas jai buvo pasakęs važiuojant pasirašyti sutartis pasiimti pinigų. Ji pasiėmė 300 Lt. Pasirašius minėtas sutartis, atsakovas pasakė, kad dėl namo bus daugiau vargo, nes dokumentų sutvarkymui reikės nemažai pinigų. Ji kreipėsi dėl 1/3 namo pardavimo, o atsakovas norėjo parduoti visą namą, sakė, tuomet būtų galima gauti daugiau pinigų. Sakė, kad jis viską sutvarkys, kad jai atsidalinti nereikės. Paprašė jos sumokėti 5000 Lt už tarpininkavimą parduodant namą. Jai pasakius, kad tiek pinigų neturi, atsakovas pasiūlė parašyti skolos raštelį ir jai padavė paskolos raštelio formą. Ji surašė tai, ką jai padiktavo atsakovas. Datos nesakė įrašyti, o ji turbūt pamiršo.

Paskolinti pinigų jo neprašė ir jų iš atsakovo negavo. Pinigų jai nereikėjo, nes gyvena normaliai ir pinigų užtenka. Paskolos raštelį surašė tik todėl, kad atsakovas pareikalavo sumokėti už tarpininkavimo paslaugą parduodant namo dalį, pasisiūlė pasikalbėti su bendraturtėm. Ji parodė jam, kur gyvena P., bet abejojo, ar bendraturčiai sutiks parduoti visą turtą.

Po dviejų ar trijų savaičių paskambino atsakovas, sakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), į notarinę kontorą dėl vieno žemės sklypo dalies perrašymo. Kiek suprato, kalba ėjo apie sklypą po namu. Ji atsakė, kad nenori atskirai žemės parduoti. Atsakovas vis tiek jai liepė atvažiuoti. Paskambino sūnui, žentui, jie patarė būti atsargiai, sakė, kad kažkas negerai. Paskambino pažįstamam notarui, jis taip pat patarė neprasidėti. Tuomet pasakė atsakovui, jog sklypo atskirai ji nenori parduoti, kad nori pasitarti. Atsakovas užpykęs padėjo ragelį. Tuomet ji nusprendė iš viso atsisakyti jo paslaugų. Per notarą parašė raštą, kad nutraukia tarpininkavimo sutartis. Dar skambino atsakovui, siūlė 300 Lt už du atvažiavimus ir sakė, kad jis grąžintų fiktyvų paskolos raštelį. Atsakovas pareikalavo daugiau pinigų, ji nesutiko. Prieš teismą taip pat siūlė atsakovui pinigų, 500 Lt, nes norėjo išsiskirti gražiuoju. Bet atsakovas pasakė, kad byla jau užvesta ir jam nieko nereikia. Pagal paskolos sutartį 5000 Lt atsakovas iš jos nereikalavo. Tik klausė, ar žino, jog ji jam skolinga.

Atsiliepimas

Atsakovas J. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad jis dirbo UAB „Simokų šilas“, kuri užsiima tarpininkavimu parduodant nekilnojamąjį turtą. 2010-09-01 ieškovė kreipėsi į bendrovę dėl jai priklausančios namų valdos ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, taip pat dėl trijų žemės sklypų dalies pardavimo. Tarp ieškovės ir UAB „Simokų Šilas“ buvo sudarytos keturios tarpininkavimo paslaugų sutartys, pagal kurias ieškovė pavedė UAB „Simokų šilas“ vykdyti jos turto Klientų paiešką ir įsipareigojo atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovės nekilnojamųjų daiktų bendraturtė B. T. nesutinka, kad ieškovė parduotų šiuos žemės sklypus kitiems asmenims, kad tarp jų yra nesutarimas. Todėl įmonės darbuotojai, tame skaičiuje ir jis, pasiūlė ieškovei ieškoti galimų atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, patarė pasikonsultuoti su teisininkais. Tada ieškovė pasakė, kad šiuo metu neturi pinigų dokumentų tvarkymui, minėjo, kad turi sveikatos problemų, kad jai reikia pinigų vaistams, skoloms susimokėti. Sakė, kad jai reikėtų apie 15000 litų, prašė jį paskolinti pinigus, žadėdama, kad pardavus turtą su juo atsiskaitys, o taip pat ir su UAB „Simokų šilas". Pagrindas tikėtis, kad pardavimas praeis greitai ir sklandžiai tikrai buvo, todėl jis sutiko paskolinti ieškovei pinigus, tačiau paskolino 5000 litų ir pažadėjo, kad jeigu dokumentų tvarkymui pritruks pinigų, ateityje pasistengs padėti dar. Pati ieškovė pasisiūlė savo ranka surašyti paskolos raštelį, ką jį, gavusi pinigus (5000 Lt) ir padarė.

Po sutarties sudarymo bendrovė pradėjo reklamuoti parduodamus objektus, atsirado interesantai - potencialūs pirkėjai. Tačiau nepraėjus net mėnesiui nuo sutarties sudarymo ieškovė pradėjo slapstytis, su ja negalima buvo susisiekti dėl turto pardavimo klausimų. Vėliau jis ir UAB „Simokų šilas“ gavo 2010-10-06 ieškovės pareiškimą, patvirtintą Kauno m. 28-ojo notaro biuro notaro apie tai, kad ieškovė nutraukia sutartį su UAB „Simokų šilas“ ir neigė gavusi pagal paskolos sutartį 5000 litų. Nurodė, kad toks ieškovės elgesys yra netoleruotinas ir nesąžiningas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime, atsakovas paaiškino, ieškovė jam pasiskambino rugpjūčio viduryje, išdėstė situaciją, sakė nori parduoti sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Apie bendrasavininkius neužsiėmė. Susitiko rugpjūčio 24 d., prie parduotuvės Juragiuose. Ieškovė nuosavybės dokumentų neturėjo. Jis ieškovei tuomet sakė, kad be dokumentų negali imtis pardavimo. Ieškovė norėjo, kad jis apžiūrėtų objektą, sakė, kad pati nieko nesusigaudo. Namą jis apžiūrėjo tik iš išorės, nes ieškovė neturėjo raktų, taip pat ieškovė parodė kelis žemės sklypus. Neapžiūrėjęs vidaus jis taip pat negalėjo vykdyti užsakymo. Ieškovė jau tuomet sakė, kad turi daug rūpesčių, bloga sveikata, kad neturi pinigų vaistams, yra skolų.

2010 m. rugsėjo 01 d. ieškovė atvažiavo pas jį į darbovietę su dokumentais. Rašant tarpininkavimo sutartį paaiškėjo, kad yra bendraturčiai. Tuomet ieškovė teigė, kad ji viską sutvarkys, kad nebus jokių problemų, kad turi pažįstamą notarą, advokatą, tik reikia pinigų. Jau Juragiuose sakė, kad jei turėtų 15000 litų sutvarkytų viską pati ir paduotų sodybą.

Prieš surašant tarpininkavimo sutartis, sutarė dėl visų objektų pardavimo – trijų sklypų ir sodybos su namu. Tame tarpe ir dėl dalies, kuri nepriklausė ieškovei, nes ieškovė garantavo, kad bendraturčiai sutiks parduoti. Ieškovė tas sutartis pasiėmė, sakė gaus parašus, kad bendraturčiai sutinka.

Sutartys buvo analogiškos pateiktoms. Buvo keturios tarpininkavimo sutartys kiekvienam objektui. Pradėjo dirbti, paskelbė skelbimus. Jau buvo atsiradę potencialūs pirkėjai. Ieškojo pirkėjo 1/3, bet skelbimuose nurodė, kad galima pirkti ir visus objektus. Laukė, kol ieškovė atveš parašus. Tuomet ieškovė pranešė, kad bendraturčiai nesutiko. Tuomet su ieškove susitiko dar kartą ir sutartis perrašė, nurodant tą pačią rugsėjo 1 d. datą. Po naujų sutarčių pasirašymo, pradėjo pardavinėti tik 1/3 dalį. Jis važiavo tartis pas Pažerienę, bendraturtė sakė, kad ieškovei neparduos, bet su kitu pirkėju tartųsi. Todėl atsiradus norintiems pirkti, jis siūlė jiems važiuoti pas bendraturtę tartis dėl viso objekto pardavimo. Tuomet ieškovė išviso dingo.

Su ieškove iš viso matėsi keturis kartus. Ieškovė pastoviai prašė jo pinigų, 15 000 Lt. Jam konkrečiai neaiškino, kam jai reikia pinigų. Telefonu jis sutiko jai paskolinti 5000 Lt. Ieškovė atvažiavo pinigų rugsėjo 13 ar 14 dieną. Jis siūlė eiti pas notarę, kad pasirašyti paskolos sutartį. Ieškovė nesutiko, sakė, kad nebūtina dėl tokios mažos sumos. Skolino ieškovei, nes manė, kad atiduos, nes jis pardavinėjo jos turtą. Ieškovė pati rašė lapelį, jis jai nieko nediktavo. Paskolos raštelį ieškovė surašė kaip profesionalas. Parašė gražinti iki vasario 1 dienos, nes tikėjosi, jog iki lapkričio parduos. Kai jis ieškovei perdavė 5000 Lt, nieko daugiau nebuvo.

Paskolos sutartyje įrašo, kad jis perdavė pinigus ir kad ieškovė juos gavo nėra, nes ieškove jis patikėjo, atrodė gera moteris. Tik teisme sužinojo, kad ieškovė gudravo, kad paskolos sutartyje nėra datos. Savo paskolos sutarties egzemplioriaus jis neturi, mano, kad ieškovė galėjo išsinešė abu egzempliorius.

Jo darbo patirtis 4 metai. Tai ne pirma tarpininkavimo sutartis. Klientų turi, tokių nuskriaustų kaip ieškovė du – tai ji ir jos liudytojas.

Paskolos raštelis su tarpininkavimo sutartimi nesusijęs. Tarpininkavimo sutartyje nurodytas atlygis, numatytos netesybos. Tas sutartis vykdė iki notaro rašto gavimo, kad ieškovė nutraukia sutartis. Buvo suradę klientų, kurie būtų pirkę ir 1/3 dalį. Gal būtų susitarę ir su kitais bendraturčiais. Pas P. jį nuvežė pati ieškovė, po antros sutarties sudarymo, kai pinigus jau buvau paskolinęs. P. pasakė, kad gali su tais pinigais atsisveikinti. Po to gavo kvietimą į teismą.

Į teismą dėl paskolos grąžinimo nesikreipė, nes neturėjo paskolos raštelio ir nežinojo paskolos pabaigos datos. Paskolinęs pinigus jis parašo nepadėjo, nes ne jis skolinosi pinigus, jam parašo nereikia dėti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo atsakovo pusėje UAB „Simokų šilas“ atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsakovas savo atsiliepime. Taip pat išdėstė savo nuomonę, jog sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, tačiau mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes iš atsakovo žino, kad jis paskolino ieškovei pinigų dokumentų tvarkymui, po to, kai paaiškėjo, jog yra nesutarimas tarp bendraturčių ir kai UAB „Simokų šilas“ pasiūlė ieškovei tartis su bendraturčiais dėl bendro turto pardavimo arba pasikonsultuoti su teisininkais dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. (b.l.26-27).

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė direktorė Asta Banevičiūtė paaiškino, jog atsakovas jai apie paskolą papasakojo 2010 m. rugsėjo 10 ar 15 d., sakė, kad klientei paskolino pinigų. Dėl ko skolino – neaiškino, tik sakė, kad paskolino 5000 Lt. Sutarties jai nerodė. Jie apie tai kalbėjosi telefonu. Atsiliepime nurodytas aplinkybes žinojo tik iš atsakovo, nes ji su ieškove nebendravo, su ieškove sudarytų tarpininkavimo sutarčių nėra mačiusi. Atsakovo sudarytų sutarčių vykdymo nekontroliavo, tai buvo jo reikalas, jis dirbo UAB „Simokų šilas“ nekilnojamojo turto ekspertu, vienintelis galėjo sudaryti tarpininkavimo sutartis. Apie su ieškove sudarytas tarpininkavimo sutartis žino tik iš kalbos, žino, kad jas surašė administratorė, kuri jau nebedirba. Ieškovės atveju buvo parduodama 1/3 dalis nekilnojamojo turto su galimybe pirkti visą. Sutarčių registracijos bendrovėje nėra. Jai taip pat yra žinoma, kad atsakovas ne vienam yra padėjęs – paskolinęs pinigų. Kokiu tikslu skolindavo - negali tiksliai pasakyti.

Liudytojas R. Č. paaiškino, kad su ieškove susipažino per skelbimą atsiliepti dėl nuo atsakovo nukentėjusių asmenų. Atsakovą pažįsta gerai, nuo jo yra nukentėjęs, nes buvo sudaręs sutartį dėl buto pardavimo. Atsakovas nieko nepadarė, jo buto nepardavė, o pareikalavo 4200 Lt už paslaugas. Tuos pinigus sumokėjo jam grynais, o vėliau atsakovas išrašė sąskaitą, kad sumokėti pinigai. Jis buvo šmeižiamas, jam buvo grasinama. Sutartis buvo sudaryta rugpjūtį, o pinigų pareikalavo rugsėjį. Turi tą sutartį. Pripažįsta, kad norėjo parduoti areštuotą turtą. Pats buvo susiradęs klientą, pas notarę buvo užsakyta pažyma pardavimui. Atsakovo klientas buvo atėjęs tik pasižiūrėti, buto jis nepirko. Butui areštas buvo uždėtas teismo byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Jis toje byloje teikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo, įskaičiavo ir tarpininkavimo sutartis. Tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Liudytoja I. A. paaiškino, kad su ieškove yra senos draugės, gyvena viename name. Atsakovą yra mačiusi vieną kartą, kai ieškovė norėjo parduoti 1/3 paveldėto turto. Su atsakovu susitiko Juragiuose, apžiūrėjo objektą. Nepamena, ar turėjo nuosavybės dokumentus, tačiau atsakovui pasakė, kad ieškovei priklauso ne visas turtas, o 1/3 dalis. Atsakovas sakė, kad turi draugų, pažįstamų, kad viską sutvarkys. Po kelių dienų paskambino, kad ieškovė atvažiuotų į kontorą. Ji važiavo kartu, bet į kontorą nėjo. Ieškovė atėjusi pasakojo, kad pasirašė sutartį, kaip ji suprato, dėl turto pardavimo ar atskyrimo. Taip pat ieškovė sakė, kad už tarpininkavimą reikia sumokėti 5000 Lt., kad kai ji atsakovui pasakė, kad tiek pinigų neturinti, tuomet atsakovas sakė pasirašyti paskolos raštelį, o kai parduos, tada atsiskaitys. Ieškovė tikrai tų pinigų nesiskolino. Ji gauna pensiją, laiko gyvulius. Jeigu ieškovei būtų reikėję pinigų, pirmiausia būtų prašiusi paskolinti jos, tačiau neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad L. S. 2011-11-21 kreipėsi į teismą CK 1.91 str. pagrindu prašydama pripažinti negaliojančia paskolos sutartį (be datos), kurioje nurodyta, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), kuriuos privalo grąžinti iki 2011 m. vasario 1 d. (b.l. 10).

Paskolos sutartyje nėra atsakovo parašo, palūkanos nenumatytos, joje nėra įrašo, jog 5000 litų ieškovė gavo. Todėl tokia tik ieškovės pasirašyta paskolos sutartis laikytina paskolos rašteliu (CK 6.871 str. 3 d.).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos raštelio surašymo aplinkybių ir paskolos dalyko (5000 Lt ) perdavimo.

Ieškovės paaiškinimu, tą pačią tarpininkavimo paslaugų sutarčių pasirašymo dieną atsakovas, save įvardijęs UAB „Simokų šilas“ direktoriumi, pasakė, jog ji turi sumokėti 5000 Lt už namo dalies su žemės sklypu pardavimo tarpininkavimo paslaugas. Tokios pinigų sumos tuo metu ji neturėjo. Tuomet atsakovas pasiūlė jai pasirašyti paskolos raštelį ir pateikė užpildyti atspausdiną paskolos sutarties formą, nurodydamas, kad ji įrašytų jog pasiskolino iš jo penkis tūkstančius litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2011 m. vasario 1 d. Atsakovo pateiktą paskolos sutartį ji užpildė ir pasirašė, nors realiai jokie pinigai jai nebuvo paskolinti. Manė, kad tokiu būdu įforminama jos skola UAB „Simokų šilas“ už tarpininkavimo paslaugas, nes nurodydamas užpildyti paskolos sutartį atsakovas kalbėjo ir veikė kaip UAB „Simokų šilas“ atstovas. Tik vėliau suprato, kad atsakovas ją apgavo, nes reikalauti atlyginimo UAB „Simokų šilas“ galėjo tik suradęs pirkėją, o sutarčių pasirašymo dieną joks pirkėjas dar nebuvo surastas. Todėl minėtų sutarčių sudarymo dieną ji neturėjo mokėti už tarpininkavimo paslaugas ir nebuvo už jas skolinga, o atsakovas, veikdamas kaip UAB „Simokų šilas“ atstovas ir liepdamas pildyti paskolos sutartį dėl 5000 Lt, ją apgavo.

Atsakovas ieškovės nurodytų paskolos raštelio surašymo aplinkybių nepripažino, teigė, kad paskola nėra susijusi su jo, kaip UAB „Simokų šilas“ atstovo, su ieškove pasirašytomis tarpininkavimo paslaugų sutartimis. Teigė, kad ieškovei jis paskolino savo asmeninius pinigus, kad juos jai perdavė iki ieškovei užpildant jo pateiktą paskolos sutarties formą. Pinigų iš ieškovės grąžinti nereikalavo tik todėl, kad neišsaugojo paskolos sutarties jam skirto antro egzemplioriaus. Taip pat teigė, jog jau nuo pirmo jų susitikimo ieškovė jam sakė, jog jai reikia pinigų dokumentų tvarkymui, minėjo, kad turi kitų problemų su sveikata, kad reikia pinigų vaistams, be to, kad turi skolų ir prašė paskolinti 15000 Lt, žadėdama juos grąžinti pardavus nekilnojamąjį turtą. Turėdamas pagrindą tikėtis, kad pardavimas vyks greitai ir sklandžiai, jis sutiko paskolinti ieškovei 5000 Lt. Anot atsakovo, pati ieškovė pasisiūlė savo ranka surašyti paskolos raštelį, ką ir padarė gavusi pinigus.

Kadangi ieškovė ir atsakovas skirtingai aiškina paskolos raštelio surašymo aplinkybes, teismas jų paaiškinimus vertina atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus, jų įrodomąją reikšmę.

Pastebėtina, kad atsakovas, be atsiliepime išdėstytų argumentų ir teisme duotų paaiškinimų, kitų įrodymų nepateikė, liudytojų apklausti neprašė, nors įrodyti paskolos dalyko (5000 Lt) perdavimą ieškovei buvo jo pareiga. (CK 6.871 str. 3 d.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-09-01 tarp trečiojo asmens UAB „Simokų šilas“, atstovaujamo atsakovo J. K. ir ieškovės L. S. buvo sudarytos keturios tarpininkavimo paslaugų sutartys dėl 1/3 dalies trijų žemės sklypų ir 1/3 dalies namo su sklypu pardavimo, kuriomis ieškovė (sutartyse – klientas) pavedė tarpininkavimo paslaugų teikėjui (UAB „Simokų šilas“) vykdyti sutartyse nurodyto nekilnojamojo turto paiešką, o ieškovė įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjui už tarpininkavimo paslaugas sutartyje nematyta tvarka ir terminais. Visose tarpininkavimo paslaugų sutartyse, jų 6.2 punktuose analogiškai nurodyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai suranda pirkėją ir pirkėjas pasirašo preliminarią (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo – pardavimo sutartį su klientu, tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo, arba kai preliminari ar pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis su paslaugos teikėjo surastu pirkėju nepasirašoma dėl kliento kaltės. Minėtų sutarčių 7.1 punkte nurodytas paslaugos teikėjo atlyginimo dydis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas – 1000 Lt pagal tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl žemės sklypų dalies pardavimo (b.l. 29, 30, 32), tačiau už namo ir žemės sklypo dalies pardavimo tarpininkavimo paslaugą numatytas 5000 Lt dydžio atlygis (b.l. 31). Visose tarpininkavimo paslaugų sutartyse, jų 7.2 punkte numatyta, kad atlyginimas paslaugos teikėjams mokamas ne vėliau nei per 5 darbo dienas po preliminarios (Jei tokia nepasirašoma – nuo pagrindinės) objekto pirkimo –pardavimo sutarties pasirašymo dienos (b.l. 12, 29-32)

Pastebėtina, jog kartu su ieškiniu teismui ieškovė pateikė būtent tarpininkavimo paslaugų sutartį su numatytu 5000 Lt atlyginimo dydžiu (b.l. 12), taip pat pateikė jos pasirašytą paskolos sutartį (be datos ir atsakovo parašo) (b.l.10) bei 2010-10-06 pareiškimą Kauno miesto 28-jam notarų biurui (b.l.11), kuriuo prašė persiųsti registruotu laišku UAB „Simokų šilas“ direktoriui J. K. pranešimą, jog nutraukia 2010 m. rugsėjo 01 d. su UAB „Simokų šilas“ sudarytas tarpininkavimo sutartis, nurodydama, jog pagal vienos iš sutarčių 7.1 punktą ji turi sumokėti bendrovei 5000 Lt sutarties 7.2 punkte numatyta tvarka, t.y. per 5 darbo dienas po preliminarios (Jei tokia nepasirašoma – nuo pagrindinės) objekto pirkimo –pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pareiškime taip pat nurodoma, kad sutarties 6 dalyje yra nurodyta tvarka, kuomet pripažįstama, kad tarpininkavimo paslauga yra atlikta ir tik nuo tokio pripažinimo momento bendrovė gali reikalauti sumokėti 5000 Lt mokestį už tarpininkavimo paslaugą. Tačiau (cituojama): „jūs šio mokesčio pareikalavote manęs neįvykdę sutarties sąlygų: kadangi minėtos pinigų sumos neturėjau, jūs pareikalavote, kad pasirašytume paskolos sutartį, pagal kurią jūs man skolinate 5000 Lt, tačiau minėtos pinigų sumos aš iš jūsų pagal paskolos sutartį negavau. Dėl tokio jūsų elgesio esu apgauta ir reikalauju man grąžinti mūsų pasirašytą paskolos sutartį, priešingu atveju būsiu privesta kreiptis į teismą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta“ (b.l. 12)

Minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės nurodytas aplinkybe, kad paskolos sutarties sudarymą (paskolos raštelio pasirašymą) ji siejo su sudarytomis tarpininkavimo paslaugų sutartimis, pagal kurias turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „Simokų šilas“. Kaip matyti iš tarpininkavimo paslaugų sutarčių, atsakovas save įvardijo bendrovės direktoriumi (b.l.29-32). Todėl pilnai tikėtina, jog jis suklaidino ieškovę dėl savo, kaip bendrovės atstovo, statuso. Ieškovė turėjo pagrindą vertinti, kad tariasi su kompetentingu bendrovės atstovu tiek dėl tarpininkavimo ieškant parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjų, tiek ir tariantis dėl atsiskaitymo už tarpininkavimo paslaugas.

Teismas vertina, kad prieš pasirašydama tarpininkavimo sutartis ieškovė turėjo būti su jomis susipažinusi. Taip pat jai turėjo būti žinoma sąlyga, kad už tarpininkavimo paslaugas ji privalės atsiskaityti tik suradus pirkėją bei sudarius preliminariąją sutartį. Kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų, jai buvo žinoma ir tai, kad esant bendraturčiams, nekilnojamojo turto pardavimas yra sudėtingesnis, paprastai už tokį turtą gaunama mažesnė kaina. Todėl pilnai tikėtinos jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovui prisistačius atsakingu bendrovės atstovu ir turinčiu patirtį nekilnojamojo turto pardavimo srityje bei parodžius iniciatyvą tartis su bendraturčiais dėl viso namo pardavimo, kad galėtų kuo naudingesnėmis ieškovei sąlygomis parduoti turtą, taip pat atsižvelgdama į jo paaiškinimus, kad su šiuo nekilnojamuoju turtu bus daugiau vargo ir išlaidų, ji sutiko su atsakovo nurodymu už jo teikiamas tarpininkavimo paslaugas sumokėti iš anksto, buvo pasiruošusi mokėti jam 300 litų. Tačiau paaiškėjus, kad jos turimų pinigų atsakovui nepakanka, sutiko ir su kitomis jo sąlygomis, t.y. su pasiūlymu pasirašyti skolos raštelį jog yra jam skolinga.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pasirašydama paskolos raštelį, ieškovė buvo iš esmės suklaidinta, nes klydo dėl paties sandorio esmės, kitų esminių jo sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso: sudarė paskolos sutartį su atsakovu (fiziniu asmeniu), nurodydama, jog yra jam skolinga 5000 litų, kai tuo tarpu suprato, jog paskolos raštelis tik patvirtina jos įsiskolinimą UAB „Simokų šilas“ už tarpininkavimo paslaugą, kuri, kaip suprato ir kaip jai aiškino atsakovas, bus sudėtingesnė nei vykdant kitas sutartis.

Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės sudarytas sandoris (paskolos raštelis) iš esmės yra sudarytas apgaulės įtakoje, suklydus dėl atsakovo kaltės, akivaizdžiai jam turint tikslą apgauti ieškovę. (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.).

Vertintina, jog suprasdama, jog sandorį sudaro ne su UAB “Simokų šilas“ atstovu, o su fiziniu asmeniu ir tikrąją sudaromo sandorio (paskolos raštelio) esmę – kad jos sudaromas sandoris niekaip nebus susijęs su UAB “Simokų šilas“ vykdomomis tarpininkavimo paslaugų sutartimis, kad bet kuriuo atveju (tiek trečiajam asmeniui suradus pirkėją tiek ir jo nesuradus) ji liks skolinga atsakovui, to sandorio ji nebūtų sudariusi.

Kad atsakovas turėjo tikslą apgauti ieškovę, įrodo tai, kad į paskolos raštelį jis nurodė ieškovei įrašyti jo, o ne UAB „Simokų šilas“ duomenis. Taip pat jo aktyvūs veiksmai, siekiant įtikinti ieškovę jog jis yra patyręs ir suras gyvenamojo namo dalies pirkėją kuo naudingesnėmis jai sąlygomis, jo iniciatyva susisiekti su bendraturčiais, taip parodant, kad teikiant tarpininkavimo paslaugos dėl gyvenamojo namo pardavimo bus įdėta daugiau darbo, kad ieškovė patikėtų, jog jos turimos pinigų sumos neužtenka ir kad ji turi jam iš karto sumokėti 5000 litų.

Teismas sprendžia, jog yra ir kitas ieškovės nurodytas pagrindas (CK 6.875 str. 1 d. ir 5 d.) pripažinti paskolos sutartį negaliojančia.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-596/2005).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t.y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (LAT 2010-09-28 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-366/2010).

Nagrinėjamoje byloje paskolos raštelyje pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to, šioje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti, kad 5000 Lt suma buvo perduota ieškovei, tačiau pinigų perdavimo faktui bei jo nurodytoms paskolos sutarties sudarymo aplinkybėms pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė.

Tokiu būdu laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Esant neįrodytam pinigų perdavimo faktui ir paskolos raštelyje nesant patvirtinimo apie paskolos dalyko perdavimą, paskolos raštelis pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujantis LR CK 6.871 str. 3 d. imperatyvui ir neatitinkantis būtinųjų paskolos sutarties sąlygų.

Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos turėtos bylos vedimo išlaidos - 150 Lt. žyminio mokesčio ir 200 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai (b.l. 6, 8), taip pat 12,88 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 2), (CPK 93 str., 96 str.).

Teismas vadovaudamasis CPK 260 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašytą paskolos raštelį, įvardintą paskolos sutartimi (be datos), pagal kurį iki 2011 m. vasario 1 d. ji pasiskolino iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) litų.

Priteisti ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt. žyminio mokesčio ir 200 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,88 Lt (dvylika litų ir 88 ct) pašto išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė