Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-536/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-30
Bylos Nr.
2A-536/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Advokatai
Algimantas Antanas Palijanskas
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-536/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui,atsakovo atstovei Julianai Ostrouch,trečiojo asmens atstovei prokurorei Arūnei Alimaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-568-390/2007 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1, 2, 4 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.272, 6.273 straipsniais prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas pažymėjo, jog L. B. ir I. N. bendru išankstiniu susitarimu apkaltino ieškovą, kad jis 2000 m. spalio 21 d., veikdamas su nenustatytu asmeniu, apiplėšė I. N. . Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2006 m. vasario 23 d.) nuteisė L. B. ir I. N. už nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra nuteistieji bendru išankstiniu susitarimu apkaltino ieškovą apiplėšimu, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla ir Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnyje, tačiau nuo bausmės atleistas dėl ligos, taip pat buvo patenkintas civilinis ieškinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi, įsiteisėjus 2005 m. gruodžio 21 d. L. B. ir I. N. nuosprendžiui, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu. Ieškovas pažymėjo, jog dėl neteisingo apkaltinimo patyrė daugybę išgyvenimų. Jis buvo neteisingai apkaltintas plėšimu, sulaikytas, vėliau suimtas, ne vieną kartą etapuojamas su kitais nusikaltėliais, kurių buvo išjuoktas ir sumuštas, taip pat prieš jo valią buvo laikomas Utenos psichiatrijos ligoninėje bei gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje. Dėl patirtų smurto veiksmų jam buvo lūžę šonkauliai, todėl teko kentėti fizinį skausmą. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į jo amžių, ligas, patirtus išgyvenimus dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų, pablogėjo sveikata. Ieškovas pažymėjo, kad jis neteko motinos, kuri mirė 2000 m. gruodžio 2 d., ir jos turto, nes po jo suėmimo, motina buvo apgauta ir prarado butą. Dėl nurodytų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl neteisėto apkaltinimo, neteisėto sulaikymo, kardomosios priemonės - suėmimo taikymo, ilgo laikymo psichiatrijos įstaigose, smurto, patirto skausmo bei dvasinių išgyvenimų. Teismas nurodė, kad 2000 m. spalio 21 d. Kauno miesto Tardymo skyriaus nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379-2000. Parengtinio tardymo metu nustatyta, kad 2000 m. spalio 21 d. apie 2 val. 15 min. Gravrogkų g., Kaune, prie 9-ojo namo buvo užpulta ir apiplėšta I. N. . Ieškovas sulaikytas 2000 m. spalio 21 d. ir 2000 m. spalio 23 d. jam pareikštas kaltinimas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, 2000 m. gruodžio 20 d. nutartimi kardomoji priemonė pratęsta 3 mėnesiams, o 2001 m. kovo 19 d. nutartimi kardomojo kalinimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui 4 dienoms. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartimi A. P. pripažintas padaręs visuomenei pavojingą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jam taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis. 2002 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priverstinis gydymas nutrauktas, tęsiant gydymą ambulatorijos poliklinikoje. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nustatyta, jog L. B. ir I. N. melagingai skundė nekaltą asmenį - ieškovą A. P. padarius nusikalstamą veiką, suklastojo įrodymus baudžiamajam tyrimui pradėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi naujai paaiškėjusių ikiteisminio tyrimo metu gautų aplinkybių pagrindu Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartį panaikino ir atnaujintą bylą perdavė iš naujo tirti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kuri 2006 m. gegužės 30 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą ieškovui nutraukė, nesant nusikalstamos veikos požymių.

Teismas sprendė, kad ieškovo suėmimas truko nepateisinamai ilgai, o tiriant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas ieškovas, buvo delsimo požymių. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nutarimą skirti ieškovui psichiatrinę ekspertizę priėmė 2000 m. lapkričio 30 d., nors ieškovą įtariamuoju apklausė 2000 m. spalio 21 d. 2000 m. lapkričio 30 d. teismo psichiatrinės, narkologinės ekspertizės aktu Nr. 340/2000 buvo konstatuota, kad ieškovui reikia atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau tokia ekspertizė paskirta tik 2000 m. gruodžio 27 d. 2001 m. vasario 9 d. stacionarinės psichiatrinės, psichologinės ekspertizės aktu Nr. 19 buvo nustatyta, kad ieškovas nuo paauglystės serga psichine liga, nuo 1966 metų gydomas psichiatrinėse ligoninėse bei ambulatoriškai, serga lėtine psichine liga – šizofrenija ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas taip pat nurodė, kad nutarimas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ieškovui buvo priimtas 2001 m. kovo 21 d., o byla 2001 m. kovo 26 d. perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino ieškovą padarius nusikalstamą veiką ir skyrė jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. spalio 23 d. paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, vėliau ją pratęsinėjo. Teismo įsitikinimu, Kauno miesto apylinkės teismas, parinkdamas ir skirdamas kardomąsias priemones ieškovui, neatsižvelgė į ieškovo asmenybę, jo elgesį, neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo pareigūnai bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau. Teismo manymu, konstatuojant nepateisinamo delsimo požymius, o kasacinės instancijos teismui pripažinus neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškovo pripažinimo padarius visuomenei pavojingą veiką bei siuntimo priverstiniam gydymui į psichiatrinę įstaigą, nustačius I. N. ir L. B. nusikalstamą veiką, taikytina deliktinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašios teisminės praktikos laikėsi nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-169/2007.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu ieškovas neteisėtai buvo suimtas beveik 8 mėnesius. Ieškovą pripažinus padariusiu visuomenei pavojingą veiką, jis priverstinai buvo laikomas psichiatrinėje ligoninėje nuo 2001 m. birželio 18 d. iki 2002 m. vasario 5 d. Teismas sprendė, kad neįrodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš ieškovą buvo naudojamas smurtas ir dėl to jis patyrė sužalojimus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo sveikatos būklę, kalinimo laiką ir neteisėto pripažinimo padarius nusikalstamą veiką padarinius, kaltinimą sunkaus nusikaltimo padarymu, sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginama 20 000 Lt neturtinė žala. Teismo manymu, nustatytas žalos atlyginimo dydis atitinka įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti – padidinti neturtinės žalos dydį iki 100 000 Lt. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas teisingai įvertino kalinimo trukmę, tačiau ne visiškai įvertino patirtus išgyvenimus, tai yra, ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį, kitų kalinių tyčiojimąsi. Dėl nepagrįsto kaltinimo nukentėjo ieškovo orumas ir garbė. Teismas taip pat nevisiškai įvertino patirtus išgyvenimus dėl motinos mirties, kuri mirė ieškovui esant suimtam. Be to, ieškovas dažnai buvo vežamas į teismą kardomosioms priemonėms pratęsti ir iš kitų kaltinamųjų patirdavo įvairias patyčias, o psichiatrinėje ligoninėje visi smerkė dėl nusikaltimo padarymo.Dėl teisėsaugos pareigūnų elgesio ieškovas ilgą laiką buvo žalojamas tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jam padaryta moralinė ir fizinė žala, pablogėjo sveikata. Teismo priteista žala nėra adekvati patirtiems išgyvenimams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl beveik 8 mėnesius trukusio suėmimo, nustatė pakankamą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Žalos atlyginimo pagrindas tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su apelianto nurodoma žala, nes apeliantas buvo nuteistas pagal liudytojų parodymus, kurie vėliau buvo pripažinti melagingais. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino visus kriterijus, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo ieškovo A. P. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas teisingai įvertino tai, kad dėl L. B. ir I. N. neteisėtų veiksmų – melagingų parodymų, ieškovas buvo neteisingai apkaltintas nusikaltimo padarymu, suimtas, pripažintas kaltu, patalpintas į psichiatrijos ligoninę, todėl jam padaryta neturtinė žala. Teismas, mažindamas ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą, teisingai pažymėjo, jog neturtinės žalos visiško atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Teismas, priteisdamas 20 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, sąlygojusias neturtinės žalos nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje aktualūs deliktinės civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.250, 6.272 straipsnius klausimai.

Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Tos pačios taisyklės taikomos ir valstybei, kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves bei vykdydami jiems patikėtas funkcijas patys nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencija) nurodyta, kada, kokiu pagrindu ir kokia tvarka valstybės institucijos gali riboti asmens laisvę. Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aiškinant Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies turinį, paskirtį, taikymo ribas, būtina analizuoti įstatymus, numatančius laisvės atėmimo atvejus, ir vertinti juos ne tik Konstitucijos, bet ir Konvencijos kontekste. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas priimtas siekiant garantuoti asmenų konstitucines teises bei, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, reglamentuoti žalos, padarytos fiziniam asmeniui dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ir t. t. atlyginimą. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalis, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, nustatytas CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš objektyviosios civilinės atsakomybės atvejų, kai civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 26-1-1379/2000 medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla iškelta 2000 m. spalio 21 d. Tą pačią dieną sulaikytas A. P. įtariant jį padarius nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 1, 71). 2000 m. spalio 23 d. nutarimu A. P. patrauktas kaltinamuoju ir jam pareikšti kaltinimai pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį. Toks pat nutarimas priimtas ir 2001 m. kovo 20 d. (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 74-75, 78-79). Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė - kardomasis kalinimas (suėmimas) 2 mėnesiams, kuri 2000 m. gruodžio 20 d. nutartimi pratęsta 3 mėnesiams, o vėliau 2001 m. kovo 19 d. nutartimi dar 1 mėnesiui 4 dienoms (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 84, 89, 92). 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimu A. P. paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ji atlikta tą pačią dieną, tačiau nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu atsakyti į pateiktus klausimus negalima. A. P. reikia skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismo stacionarinė psichiatrinė ekspertizė paskirta 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu. 2001 m. vasario 9 d. ekspertizės aktu nustatyta, jog A. P. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 108, 112, 121-122). 2001 m. kovo 21 d. nutarimu A. P. skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartimi A. P. pripažintas padariusiu visuomenei pavojingą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Jam skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 135-137, 179-180; b. l. 5). 2002 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nutrauktas 2001 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtas priverstinis A. P. gydymas bendro tipo psichiatrinėje ligoninėje. Nustatyta, jog gydymas tęsiamas ambulatoriškai poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b. l. 196). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis A. P. baudžiamojoje byloje, byla atnaujinta ir perduota iš naujo tirti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 1, b.l. 208; b. l. 6). Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu L. B. ir I. N. pripažinti kaltais dėl melagingo pranešimo A. P. atžvilgiu. Iš jų solidariai priteista 2 758 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. P. (nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. vasario 23 d.) (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 2, b. l. 2-10, 14-19; b. l. 13-27). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. P. nutrauktas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 2, b. l. 56-57).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nusprendė, kad tiriant baudžiamąją bylą buvo delsimo požymių, o Kauno miesto apylinkės teismas, parinkdamas kardomąsias priemones ir jas skirdamas, neatsižvelgė į ieškovo asmenybę ir jo elgesį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas buvo neteisėtai suimtas beveik 8 mėnesius, vėliau priverstinai nuo 2001 m. birželio 18 d. iki 2002 m. vasario 5 d. buvo laikomas psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 70-72).

Ieškovas prašo padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 100 000 Lt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga išnagrinėti klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, per įmanomai trumpiausią laiką. Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 str.). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (EŽTT byla Girdauskas prieš Lietuvą). Bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką tikslas yra garantuoti, kad asmens, dėl kurio vyksta procesas, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būsena būtų kaip įmanoma greičiau nutraukiama išsprendžiant procese keliamus klausimus teismo procesiniu sprendimu, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, tiek bendrąjį teisinio tikrumo interesą. Kompetentingos valstybės institucijos turi daryti viską, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas ieškovas, buvo delsimo požymių. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas įtariamuoju apklaustas 2000 m. spalio 21 d., o nutarimas skirti jam psichiatrinę ekspertizę priimtas tik 2000 m. lapkričio 30 d. Nors 2000 m. lapkričio 30 d. teismo psichiatrinės ekspertizės aktu konstatuota, kad reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ji paskirta tik 2000 m. gruodžio 27 d. 2001 m. vasario 9 d. stacionarinės ekspertizės aktu nustatyta, kad ieškovas serga psichine liga, tačiau nutarimas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones priimtas tik 2001 m. kovo 21 d. Byloje nėra įrodymų, pateisinančių delsimą ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad bylos tyrimas galėjo būti atliktas sparčiau, o nepagrįstu delsimu valstybės pareigūnai nevykdė pareigos ypač stropiai organizuoti procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1982 m. birželio 15 d. sprendimas, priimtas byloje Eckle v. Germany; 2000 m. liepos 31 d. sprendimas, priimtas byloje Barfuss v. Čekijos Respublika; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas, priimtas byloje Labita v. Italija; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Jablonski v. Lenkija). Be to, 2000 m. spalio 23 d. ieškovui buvo skirtas suėmimas, kuris 2000 m. gruodžio 20 d., o vėliau dar ir 2001 m. kovo 19 d. buvo pratęstas. Kauno miesto apylinkės teismas, parinkdamas ir skirdamas kardomąsias priemones ieškovui, neatsižvelgė į ieškovo asmenybę, o suėmimo paskyrimą ir pratęsimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, jis gali paveikti nukentėjusiąją, trukdyti byloje nustatyti tiesą, daryti naujus nusikaltimus. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje, pratęsdamas kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą, pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog A. P. reikalingas priverstinis gydymas, tačiau nesprendė dėl paskirto suėmimo pakeitimo kita priemone. Baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu ieškovas nepagrįstai buvo suimtas beveik 8 mėnesius. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstai pripažinus ieškovą padariusiu visuomenei pavojingą veiką, jis priverstinai pakankamai ilgą laiką buvo laikytas psichiatrinėje ligoninėje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į žalos atlyginimą CK 6.250, 6.272 straipsnių pagrindu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotinos visos civilinės atsakomybės sąlygos jai atsirasti: neteisėti veiksmai (nepagrįstas baudžiamosios bylos iškėlimas ir atliekamų veiksmų ieškovui delsimas), neturtinė žala (patirti išgyvenimai, nepatogumai, reputacijos pablogėjimas ir pan.) ir priežastinis ryšys (neturtinė žala patirta dėl iškeltos baudžiamosios bylos ir joje atliktų procesinių veiksmų).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog prieš jį buvo naudotas smurtas, dėl kurio jis patyrė sužalojimus (esą ieškovui buvo sulaužyti šonkauliai). Tiek civilinėje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Ieškovas viso teisminio proceso metu naudojosi teisine pagalba, todėl turėjo žinoti apie bendrąją įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymo taisykles (b. l. 28, 30). Be to, apeliantas nurodo, kad jam teko patirti įvairias patyčias, tačiau bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų skundęs kitų asmenų ar pareigūnų elgesį.

Konstatavus, jog yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, spręstinas konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas. Materialios kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II. 7 punktas). Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pareikšto kaltinimo sunkumą, nepagrįsto nuteisimo trukmę, paskirtos bausmės dydį ir jos vykdymą, neturtinės žalos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui (Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 str., 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinės žalos ieškovui, atsižvelgė į ieškovo kalinimo laiką, neteisėto pripažinimo padarius nusikalstamą veiką padarinius, kaltinimą sunkaus nusikaltimo padarymu bei ieškovo sveikatos būklę. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, negali sutikti su apelianto argumentais, kad esą apeliantui priteistas neadekvatus atlyginimas už jam padarytą žalą, kad teismas nevisiškai įvertino ieškovo patirtus išgyvenimus.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo vertinti jo išgyvenimus dėl motinos mirties (b. l. 10). Esą nusikaltėliai pardavė motinos butą, kuris ieškovui paliktas testamentu (b. l. 11). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo patirti išgyvenimai dėl motinos mirties nėra susiję priežastiniu ryšiu su priteistinos žalos dydžiu, todėl nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės priteisiant konkretų neturtinės žalos dydį dėl ieškovui nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, turinčios delsimo požymių. Ieškovas, manydamas, kad pažeistos jo teisės dėl motinos buto, turi teisę jas ginti pareikšdamas atskirą ieškinį.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl konkrečios neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas, pripažindamas ieškovą padariusiu visuomenei pavojingą veiką, vadovavosi parodymais, kurie vėliau buvo pripažinti melagingais, o kaltiems asmenims taikyta atsakomybė. Iš asmenų, dėl kurių melagingų parodymų buvo iškelta baudžiamoji byla ieškovui, priteistas 2 758 Lt turtinės bei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui (baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379/2000, t. 2, b. l. 2-10, 14-19; b. l. 13-27). Nors kaltais pripažintų asmenų elgesys neatleidžia atsakovo nuo ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant konkretaus neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes teisingam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir pagrįstai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją ieškovui. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-34 (2001 m. „Teismų praktika“ Nr. 15) ir kt.). Apelianto prašoma priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose, taip pat šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai nusprendė, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurios dydį pagrįstai įvertino 20 000 Lt. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėDonatas Šernas