Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-568-390/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-13
Bylos Nr.
2-568-390/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-568-390/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;44.5.2.5(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui Algimantui Palijanskui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, trečiojo asmens atstovei Arūnei Alimaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, dėl ikiteisminių institucijų, teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005-12-21 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2006-02-23) nuteisė L. B. ir I. N. už nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t.y. nuteistieji bendru išankstiniu susitarimu apkaltino ieškovą apiplėšimu, ko pasėkoje buvo iškelta baudžiamoji byla ir Kauno miesto apylinkės teismo 2001-06-18 nutartimi ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnyje, tačiau nuo bausmės atleistas dėl ligos, taip pat buvo patenkintas civilinis ieškinys. Taip pat nurodo, kad įsiteisėjus 2005-12-21 L. B. ir I. N. nuosprendžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2001-06-18 nutartį. Ieškovas teigia, jog dėl neteisingo apkaltinimo patyrė daug kančių, nes neteisingai apkaltintas plėšimu ir buvo sulaikytas, vėliau suimtas, ne vieną kartą etapuojamas su kitais nusikaltėliais, kurių buvo išjuokiamas ir mušamas, taip pat prieš jo valią buvo ilgai laikomas Utenos psichiatrijos ligoninėje bei gydomas Kauno psichiatrijos ligoninėje, dėl patirtų smurto veiksmų jam buvo lūžę šonkauliai, todėl teko kentėti stiprų fizinį skausmą. Taip pat nurodo, kad jis neteko savo motinos, kuri mirė 2000-12-02, ir jos turto, nes po jo suėmimo, virš 90 metų sulaukusi motina buvo apgauta ir prarado savo butą. Mano, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra ne per didelė palyginus su jo patirtomis nuoskaudomis iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo, kalinių.

Atsiliepimas

Teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-16 nutartimi baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo perduota iš naujo tirti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, atnaujinus baudžiamąjį procesą, visi jo metu priimti procesiniai sprendimai netenka galios, tačiau atsižvelgiant į bylos atnaujinimo pagrindą (vėliau paaiškėjęs melagingas įskundimas), ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad visi teismo veiksmai buvo neteisėti. Tik Kauno miesto apylinkės teismui 2005-12-21 nuosprendžiu nustačius, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. ir I. N. parodymai buvo melagingi, atsirado pagrindas abejoti ieškovo nuteisimu. Teigia, kad ieškinyje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Tretysis asmuo Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir nurodė, kad su juo nesutinka. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė pareigūnų veiksmai, kad būtų galima juos įvardinti neteisėtais. Nurodo, jog ieškovo sulaikymas ir suėmimas šių veiksmų taikymo metu buvo teisėti, atlikti įvertinus visas aplinkybes siekiant ištirti nusikaltimą, taip pat teigia, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, nurodančių smurto patyčių faktų realų buvimą, bei nepateikė jokių įrodymų, kad skundė pareigūnų veiksmus BPK numatytais pagrindais, kad nustatyti smurto naudojimo, patyčių ir kitus faktus.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo, Teisingumo ministerijos atstovas ir trečiojo asmens atstovė prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimais prašo priteisti žalą padarytą dėl neteisėto apkaltinimo nusikaltimo padarymu, neteisėto sulaikymo ir kardomosios priemonės - suėmimo taikymo, dėl pakankamai ilgo prieš jo valią laikymo psichiatrijos įstaigose, naudoto smurto prieš ieškovą ir patirto skausmo bei dvasinius išgyvenimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000 m. spalio 21d. Kauno m. Tardymo skyriaus nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 26-1-1379-2000 ir parengtinio tardymo metu nustatyta, kad 2000-10-21 apie 2 val. 15 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) . prie 9-ojo namo buvo užpulta ir apiplėšta pil. I. N., iš kurios pagrobta daiktų bei dokumentai. Ieškovas 2000 m. spalio 21d. buvo sulaikytas ir jam 2000 m. spalio 23 d. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos BK 272 straipsnio 2 dalį. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams. 2000 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui kardomoji priemonė - suėmimas pratęstas trims mėnesiams. 2001 m. kovo 19 d. to paties teismo nutartimi ieškovui kardomojo kalinimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui keturioms dienoms. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovas A. P. pripažintas padaręs visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos BK 272 straipsnio 2 dalyje nepakaltinamumo būsenoje atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir ieškovui buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje, bendrojo stebėjimo sąlygomis. 2002 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - priverstinis gydymas nutrauktas, tęsiant gydymą ambulatorijos poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad L. B. ir I. N., veikdami bendrininkų grupe, melagingai skundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį ieškovą (A. P.), kaip padariusį susikalstamą veiką, suklastojo įrodymus jo baudžiamajam persekiojimui pradėti, dėl ko jis buvo pradėtas persekioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi naujai paaiškėjusių ikiteisminio tyrimo metu gautų aplinkybių pagrindu Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartį panaikino ir atnaujintą bylą perdavė iš naujo tirti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 30 d. nutarimu ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant jo veikoje nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovas reikšdamas ieškinio reikalavimą privalo įvykdyti CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Taigi, ieškovas privalo įrodyti visas tris būtinas civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tvirtina, kad dėl neteisingo jo apkaltinimo patyrė daug kančių, buvo sulaikytas, vėliau suimtas, ne vieną kartą etapuojamas su kitais nusikaltėliais, kurių buvo išjuokiamas ir mušamas, taip pat prieš jo valią buvo ilgai laikomas psichiatrinėse ligoninėse, dėl patirtų smurto veiksmų jam buvo lūžę šonkauliai, kentėjo stiprų fizinį skausmą, tačiau aukščiau išvardintų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, sprendžia, kad ieškovo suėmimo trukmė buvo nepateisinamai ilga ir tiriant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas ieškovas, buvo delsimo požymių. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų išplaukia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nutarimą skirti ieškovui psichiatrinę ekspertizę priėmė 2000 m. lapkričio 30 d. nors ieškovą įtariamuoju apklausė 2000 m. spalio 21 d. 2000 m. lapkričio 30 d. teismo psichiatrinės, narkologinės ekspertizės aktu Nr. 340/2000 buvo konstatuota, kad ieškovui reikia atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau tokia ekspertizė buvo paskirta tik 2000 m. gruodžio 27 d. 2001 m. vasario 9 d. stacionarinės psichiatrinės, psichologinės ekspertizės aktu Nr. 19 buvo nustatyta, kad ieškovas nuo paauglystės serga psichine liga, nuo 1966 metų gydomas psichiatrinėse ligoninėse bei ambulatoriškai, serga lėtine psichine liga – šizofrenija ir jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nutarimas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ieškovui buvo priimtas 2001 m. kovo 21 d. ir byla 2001 m. kovo 26 d. perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino ieškovą padariusiu nusikalstamą veiką ir skyrė jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio taikymo priemones. Kaip matyti ir baudžiamosios bylos duomenų, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. spalio 23 d. paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, vėliau jį pratęsinėjo. Teismas, vis dėl to pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismas skirdamas ieškovui karomąsias priemones bei jas parinkdamas neatsižvelgė į ieškovą asmenybę ir jo elgesį, o taip pat neįvertino atliktų ikiteisminio pareigūnų veiksmų. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo pareigūnai ieškovą įtariant padarius nusikalstamą veiką bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau ir nevykdė savo pareigos ypač stropiai organizuoti procesą. Tokiu būdu, konstatuojant nepateisinamo delsimo požymius ir kasacinės instancijos teismui pripažinus neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškovo pripažinimo padarius visuomenei pavojingą veiką ir jo pasiuntimo priverstiniam gydymui į psichiatrinę įstaigą bei įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatavus nukentėjusios I. N. ir liudytojo L. B. nusikalstamą veiką spręstina, kad atsiranda deliktinė atsakomybė pagal CK 6. 272 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panašios teisminės praktikos laikėsi ir nagrinėdama civilinę bylą Nr.3K-3-169/2007, D.K. v. Lietuvos valstybė.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimais prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir pan.) Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu neteisėtai buvo suimtas beveik aštuonis mėnesius. Vėliau pripažinus ieškovą padariusiu visuomenei pavojingą veiką jis priverstinai nuo 2001 m. birželio 18 d. iki 2002 m. vasario 5 d. buvo laikomas psichiatrinėje ligoninėje. Ieškovas teigia, kad ikiteisminio kalinimo metu prieš jį buvo naudojamas smurtas ir dėl to patyrė sužalojimus. Tačiau šios ieškovo nurodytos aplinkybės bylos medžiaga neįrodytos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo kalinimo laiką ir neteisėto pripažinimo padarius nusikalstamą veiką padarinius, kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu, jo sveikatos stovį, sprendžia, kad ieškovui turi būti atlyginama 20 000 Lt neturtinė žala. Teismas laiko, kad toks ieškovui teismo nustatytas žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. lapkričio 23d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. vasario 6d. nutartis civilinėje byloje A.N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. gegužės 8d. nutartis civilinėje byloje R.M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007.

Esant nurodytiems argumentams ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176-185, 259, 263, 264, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ieškovui A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Algimantas Kukalis