Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brivas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui UAB „Brivas“ ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas2020 m. rugsėjo 15 d. išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. rugsėjo 25 d. Ieškinio prieduose ir VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytu atsakovo kontaktiniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu susisiekti nepavyko, kadangi nurodyto numerio nėra. Toks pat telefono numeris nurodytas ir 2019-11-26 eismo įvykio deklaracijoje. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytas draudėjo adresas (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo numeris.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Esant ieškovo prašymui tokiuatveju priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. Pilaitėje, Vilniuje, dėl atsakovo UAB „Brivas“ pagal lizingo sutartį naudojamos transporto priemonės NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. Y. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiajam 800,13 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas, vadovaudamasis Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 11 kompensavo išmoką draudimo bendrovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pagal CK 6.280 straipsnį ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį, atlyginęs eismo įvykio metu padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba į transporto priemonės neapdraudusį asmenį. Taigi pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką/valdytoją), t. y. šiuo atveju į atsakovą. Ieškovas 2020-03-31 ir 2020-04-29 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti ieškovui 800,13 Eur nuostolių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui nuostolius būtų atlyginęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 800,13 Eur nuostolių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.280 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis, 23 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (800,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 18 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brivas“ (j. a. k. 302984907) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) 800,13 Eur (aštuoni šimtai eurų, 13 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanasnuo priteistos 800,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.