Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-195/2013

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02209-2012-9

2013 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nubaustas 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir K. D. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos, galutinės bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, šią atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 24 d. apie 12.37 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - l,43‰, adresu A.P. K. g. 9, Vilniuje, važiuojamosios dalies šalikelėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidaręs G. M. priklausančio automobilio NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, per bagažo skyrių įsibrovė į automobilio saloną siekdamas surasti ir pagrobti svetimus, G. M. priklausančius turtinę vertę turinčius daiktus, tačiau automobilio salone nieko vertingo nerado, po ko negalėdamas išlipti iš užrakinto automobilio, išdaužė salono dešinės pusės stiklą, 300 Lt vertės, pro kurį išlindęs laukan, atidarė to paties automobilio variklio gaubtą siekdamas pagrobti po juo buvusį turtinę vertę turintį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas praeivių ir sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu įsibraudamas į saugyklą pasikėsino pagrobti svetimą, G. M. priklausantį turtinę vertę turintį turtą (daiktus), ir sugadino G. M. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kartu su kitais apeliacinio skundo argumentais vertintini, kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. O būtent: nukentėjusiojo G. M. duoti paaiškinimai, liudytojų D. V., P. B., L. D. parodymai, automobilio apžiūros protokolas (1 t. b. l. 20).

Byloje surinkti įrodymai, nuteistojo veiksmai įvykio metu neginčytinai patvirtina, kad jis įsibrovė į automobilį turėdamas tikslą pavogti turtą.

Tai, kad jis automobilyje nerado jam tinkamo turto, iš automobilio variklio dalies nespėjo pavogti jokių detalių ar kito turto, nes buvo sulaikytas, nėra pagrindo laikyti, kad jis neturėjo tikslo tai padaryti.

Nuteistojo aiškinimas, kad jis per automobilio bagažinę įsibraudamas į saloną, po to atidarydamas variklio dangtį neturėjo tikslo nieko pavogti, tik pasėdėti automobilio salone, kad tai jam pavedė kiti asmenys ir pan., atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Apylinkės teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis įsibraudamas į svetimą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Tai, kad jis nepagrobė svetimo turto, nėra pagrindas laikyti, kad jis nesikėsino turtą pagrobti, nes jo atlikti veiksmai akivaizdžiai tai patvirtina. Nenustačius, kad nubaustasis pagrobė svetimą turtą, jo veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas tai padaryti.

Nubaustasis apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuo sulaikymo momento prisipažino padaręs nusikaltimą nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau patikrinus bylos medžiagą pažymėtina, kad K. D. nei ikiteisminio bylos tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, todėl apylinkės teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo blaivus, tačiau šį teiginį paneigia byloje esantys įrodymai bei liudytojų D. V. ir P. B. duoti parodymai. 2012 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio patrulio D. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu K. D. iš pažiūros buvo apsvaigęs kaip įtariama nuo narkotinių medžiagų (1 t. b.l.9). Alkotesterio parodymai, kad K. D. nustatytas 1,43 promilių girtumas (1 t.b.l.74). Liudytojas policijos pareigūnas D. V. ikiteisminio bylos nagrinėjimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad K. D. sulaikymo metu niekur nuo jų nebėgo, kadangi buvo apsvaigęs nuo narkotikų, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli (1 t. b.l.10, 189-190). Liudytojo P. B. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad K. D. buvo purvinas ir girtas, kad jis išlindęs iš automobilio, griuvo, kėlėsi taip susižalodamas sau ranką (b.l.190-191). Byloje nėra duomenų, kad liudytojai D. V., P. B. bei D. I. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar nepagrįstai apkalbėti K. D.. Jų aukščiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs. Jie, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

K. D. bausmė parinkta tinkama. Jis už tyčinius nusikaltimus teisiamas 9 kartą. Išvadų dėl savo elgesio nedaro. Šiuo nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė parėjus trumpam laiko tarpui po padarytų nusikaltimų už kuriuos nuteistas ankstesniu nuosprendžiu. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis K. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo G. M. turtą, įsibrovęs į jo automobilį ir sugadino nedidelės vertės turtą, t.y. ankščiau paminėto automobilio stiklą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo K. D. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., vadovaudamasis BK 56 str. nuostatomis, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam K. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), be to, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad K. D., būdamas 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, jog K. D. nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, būdamas darbingas niekur nedirba, ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kas leidžia teigti, jog K. D. piktnaudžiauja narkotinėmis ar ( ir ) psichotropinėmis medžiagomis (1 t. b.l.82-85), todėl pagrįstai paskyrė jam realią dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta. Šią bausmę teismas tinkamai subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta K. D. galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.