Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1120-866/2021 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

12. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra reikalingas.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Esminė aplinkybė, sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma, kadangi būtina užduoti klausimus ekspertams, apklausti liudytojus ir pan.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, ir į tai, kad byloje nėra nagrinėjami fakto ir teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

17. Pasisakant šiuo aspektu, papildomai pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o tai reiškia, jog šalys teise į žodinį procesą jau yra pasinaudojusios, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo sudaryta galimybė teismui žodžiu paaiškinti visas nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2019 m. liepos 5 d. Patentų biurui pateikė prašymą išduoti patentą, išradimo pavadinimas „Telebanko paslaugos ir kitų organizacijų saugumo sistema“, paraiškos numeris 2019 043.

19. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Patentų biuro Išradimų skyrius ieškovui išsiuntė pranešimą reg. Nr. Pr-1510, kuriame nurodė Paraiškos trūkumus: išradimo pavadinimas turi būti aiškus, nusakyti jo paskirtį, atitikti išradimo esmę ir tarptautinės patentų klasifikacijos galiojančios redakcijos rubrikos turinį (Taisyklių 68 punktas); Paraiška neatitinka Taisyklių 67.3, 69.5.2 punktų; išradimo apibrėžtis turi trūkumų pagal Taisyklių 71, 80, 86 ir 87 punktus. Trūkumams pašalinti buvo nustatytas trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo dienos terminas. Pranešimo kopija 2019 m. lapkričio 22 d. papildomai ieškovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu, nurodytu Paraiškos prašyme.

20. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovas atsiuntė laišką, kuriuo prašė Paraiškos prašyme 31, 32, 33, 86 langeliuose nurodytas paraiškas laikyti neturinčiomis prioriteto.

21. 2019 m. lapkričio 29 d. Patentų biuro Išradimų skyriaus pranešimu reg. Nr. Pr-2242 ieškovui buvo pateiktas pakartotinis nurodymas pataisyti Paraiškos trūkumus, nurodant, kad, nepašalinus trūkumų iki 2019 m. gruodžio 13 d., Paraiška bus atmesta.

22. Ieškovas 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė Patentų biurui raštą, kuriame nurodė: „Dėl 2019 043 patentinės paraiškos nagrinėjimo: Jūsų siųsto laiško teksto šių metų rugpjūtį apie patentinės paraiškos taisymą nesu gavęs, tai patvirtinu šiuo laišku, o dėl Jūsų el. pašto laiško 2019.11.29, tai sutinku, kad patentinės paraiškos turi atitikti patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisykles.“.

23. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas sprendimas atmesti Paraišką, kuriame nurodyta, kad, pagal Patentų įstatymo 16 ir 24 straipsnius ir Taisyklių IV skyriaus II skirsnį atlikus Paraiškos ekspertizę, nustatyti Paraiškos trūkumai, kurie nebuvo ištaisyti per nustatytą terminą: 1) išradimo aprašymas neatskleidžia išradimo aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų ją panaudoti; 2) išradimo apibrėžtis neatitinka Taisyklių 71, 80, 86 ir 87 punktų reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Patentų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Paraiška laikoma atšaukta ir priimtas sprendimas ją atmesti.

24. Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo ieškovas Patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė apeliaciją, kurią išnagrinėjus, buvo priimtas skundžiamas Apeliacinio skyriaus sprendimas.

25. Patentų biuro Apeliacinis skyrius 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2Ap-2084 ieškovo apeliaciją atmetė, nurodydamas, kad apeliacija yra nemotyvuota, ieškovas nenurodė jokių nesutikimo su sprendimu atšaukti Paraišką argumentų, taip pat apeliacijoje nebuvo suformuluotas pareiškėjo prašymas. Be to, sprendime pažymėta, kad ieškovui buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinti patento Paraiškos trūkumai bei nurodyti terminai, per kuriuos jis galėjo šiuos trūkumus pašalinti, be to, buvo išaiškintos ir trūkumų nepašalinimo procesinės pasekmės.

26. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2Ap-2084 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl minėto sprendimo, ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Paraiška atitinka Taisyklių reikalavimus, o bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Patentų biurui teiktą Paraišką ir nevertino su ja pateiktų dokumentų. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl minėtų skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2Ap-2084 (ne)teisėtumo

27. Patentas yra išradimų teisinės apsaugos forma (Patentų įstatymo 3 straipsnis). Išradimai patentuojami Patentų biure vadovaujantis Patentų įstatymu ir Taisyklėmis. Taisyklėse yra nustatyta patentų paraiškų parengimo, padavimo, patentų paraiškų ekspertizės, patentų paraiškų ir patentų skelbimo ir patentų išdavimo tvarka.

28. Taisyklių 195 punkte numatyta, kad Patentų biuro Išradimų skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar pareiškėjas laikosi Patentų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 15, 16, 17, 21 ir 31 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo Paraiška atitinka Patentų įstatymo 16 ir 17 straipsnių reikalavimus ir Taisyklių 71, 80, 86, 87 punktų reikalavimus.

30. Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnyje įtvirtinta, kad išradimo aprašymas turi būti pateiktas pagal Taisyklėse nustatytus išradimo aprašymo turinio reikalavimus (1 dalis); išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti (2 dalis).

31. Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 17 straipsnyje numatyta, kad išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų (1 dalis); išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas (2 dalis); išradimo apibrėžtis turi būti tiksli, konkreti ir paremta išradimo aprašymu (3 dalis); išradimo apibrėžtis pateikiama pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus (4 dalis).

32. Taisyklių II skyriaus X skirsnyje yra nustatytos išsamios išradimo aprašymo nuostatos, o to paties skyriaus XI skirsnyje nustatytos išradimo apibrėžties taisyklės.

33. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo Patentų biurui pateikto prašymo išduoti patentą forma buvo išsamiai užpildyta ir kad ji atitinka visus Taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu Patentų biuras tvirtina, kad Paraiška buvo su trūkumais: 1) išradimo aprašymas neatskleidė išradimo aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti; 2) išradimo apibrėžtis neatitiko Taisyklių 71, 80, 86 ir 87 punktų reikalavimų, todėl, neištaisius trūkumų, pagrįstai ji buvo laikoma atšaukta ir atmesta.

34. Pažymėtina, kad ginčuose dėl patento savininko teisių pažeidimo fakto nustatymo galioja bendroji įrodinėjimo pareiga, reiškianti, kad šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o ieškinio faktinio pagrindo neįrodymas lemia ieškinio atmetimą.

35. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad apie Patentų biuro nustatytus Paraiškos trūkumus jis žinojo, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nei apeliacijoje, pateiktoje Patentų biurui, nei ieškinyje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis atsižvelgė į Patentų biuro Išradimų skyriaus eksperto išvardintus trūkumus ir nustatytais terminais pateikė eksperto nurodytus duomenis ir tinkamą išradimo aprašymą bei apibrėžtį.

36. Nors ieškovas tvirtina, kad 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovui teiktuose pranešimuose pateikta papildoma informacija patvirtina, kad Paraiška atitinka turiniui ir formai keliamus reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš šių pranešimų turinio, ieškovas juose Paraiškos pagal Patentų biuro išradimų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešime nurodytus Patentų įstatymo ir Taisyklių reikalavimus netikslino.

37. 2019 m. lapkričio 18 d. pranešime ieškovas tiesiog nurodė, kad siunčia mokėjimo dokumentus (už prašymo suteikti prioritetą taisymą – 34 Eur, ir už ankstesnį paraiškos skelbimą – 34 Eur), kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nėra susiję su nustatytų Paraiškos trūkumų šalinimu. 2019 m. lapkričio 28 d. pranešime nurodyta: „Rašau Jums dėl patentinės paraiškos 2019 043 prašymo pataisytą prioriteto rodymus 31, 32, 33, 86 langeliuose 1, 2, 3, 4 eilutėse surašytomis paraiškomis kaip neturinčiomis prioriteto. Tai viskas.“. Paskutiniame 2019 m. gruodžio 5 d. pranešime buvo išreikštas ieškovo pritarimas tam, kad patentų paraiškos turi atitikti Taisyklių reikalavimus, tačiau jokie Taisyklių reikalavimus atitinkantys pataisymai nebuvo pateikti.

38. Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su atsakovu, kad ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tik subjektyviais ieškovo samprotavimais dėl jo Paraiškos atitikties Taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams, tačiau nepateikta jokių argumentų ir / ar įrodymų, pagrindžiančių kitokį ginčijamos situacijos vertinimą, nei buvo nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

39. Patentų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Patentų biuras, atlikdamas patento paraiškos ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas laikosi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 15, 16, 17, 21 ir 31 straipsniuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Patentų biuras, nustatęs, jog patento paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, pasiūlo pareiškėjui šiuos reikalavimus įvykdyti per Taisyklėse nustatytą terminą. Jeigu pareiškėjas to nepadaro, laikoma, kad patento paraiška atšaukta.

40. Nurodytų argumentų ir teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad, ieškovui nepašalinus kompetentingos institucijos pranešimuose nurodytų Paraiškos trūkumų per nustatytus terminus, teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos trūkumų nepašalinimo procesinės pasekmės – Paraiška Patentų biuro Išradimų skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu laikyta atšaukta ir atmesta, kadangi, neištaisius trūkumų, negalima pereiti prie išradimo esmės patikros ir priimti galutinį sprendimą išduoti patentą ar atsisakyti išduoti. Atitinkamai teisėtu bei pagrįstu laikytinas ir Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 2Ap-2084, kuriuo buvo atmesta ieškovo apeliacija dėl Patentų biuro Išradimų skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo.

41. Kadangi patento Paraiška, kaip tai numatyta Patentų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, nebuvo paskelbta Valstybiniame patentų biuro oficialiame biuletenyje, nes, nepašalinus trūkumų, ji buvo laikyta atšaukta (Patentų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis), apeliantui išaiškintina, kad nei ginčijamas Patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimas, nei teismų procesiniai sprendimai, priimti šiuo klausimu, neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į Patentų biurą su nauja paraiška, atitinkančia galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra teisėtos bei pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

44. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.