- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- e2-283-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18432-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- J. N.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. N., Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Arūno Zubavičiaus 24664,04 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą valstybei (1 t., el. b. l. 1–4).
Ieškovas ieškinyje nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. birželio 20 d. nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. Z., buvo sunaikinti 73 saugotini medžiai, juos nudžiovinant. A. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 168 AM 090623 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį, priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. 168 ir skirta administracinė bauda 200 litų. Atsakovas administracinę nuobaudą apskundė teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-304-384/2015 nutarimą, kuriuo A. Z. paskirta administracinė bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paliko galioti. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos želdynų ir želdinių savininkas privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Arūno Zubavičiaus netesėtais veiksmais (neveikimu) padaryta 24664,04 Eur žala aplinkai. Ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (žalos padarymo metu galiojusi redakcija), Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Atsakovui 2015 m. birželio 19 d. buvo pareikšta pretenzija dėl padarytos žalos, tačiau atsakovas gera valia jos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 62–68).
Atsakovas atsiliepime nurodė, atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jokiais veiksmais neįtakojo žalos aplinkai atsiradimo, ir tarp jo neteisėtų veiksmų už kuriuos jam buvo paskirta administracinė nuobauda Kauno apylinkės teismo nutarimu bei Kauno apygardos teismo nutartimi bei žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Ieškovas privalo įrodyti civilinės deliktinės atsakomybes sąlygas, kadangi, kaip nurodo ieškovas, žala atsirado iš delikto, tačiau civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, dėl ko ieškinys nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos) šio ginčo atveju negali būti tenkinamas. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję žalos aplinkai atsiradimą, todėl ieškinys reiškiamas visiškai nepagristai, o ieškovas nenurodo esminių taktinių aplinkybių, kurias teismas privalo įvertinti spręsdamas kilusį ginčą. Tai, jog aš teismo buvo nubaustas 200 Lt bauda dar nereiškia, jog jam kaip žemės sklypo savininkui automatiškai kyla pareiga atlyginti gamtai padarytą žalą už medžių nuniokojimą, kuomet buvo padarytas nusikaltimas ir jį padarę asmenys nėra iki šios dienos atitinkamų institucijų nustatyti. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų aplinkai padarytos žalos atsiradimą. Neatliko jokių veiksmų, kurie būtų bent menkiausiai susiję su aplinkai padaryta žala, kadangi medžių esančių jo sklype jis neniokojo, o dėl jų suniokojimo ne vieną kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas, tačiau asmuo suniokojęs medžius iki šios dienos nėra nustatytas. Ieškovo specialistas tik suskaičiavęs nudžiovintus medžius ir neatlikęs jokio tyrimo, nenustatęs nei kas, nei kada tiksliai nuniokojo atsakovo sklype esančius medžius nusprendė, jog medžių naikinimas atsakovui yra naudingas (kadangi jis kreipėsi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo). Tačiau nei administracinėje byloje, nei šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių nustatyti, kas prigręžiojo skylių medžiuose, kurie yra atsakovui priklausančiame žemės sklype. Nei administracinėje byloje, nei civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris suteiktų pagrindą išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ar neužtikrino jam priklausančiame sklype augančių medžių saugumo nuo vandalų ar nusikaltėlių. 2009 m. birželio 19 d. su pareiškimu atsakovas kreipėsi į Kauno miesto Petrašiūnų policijos viršininką ir nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo neteisėtai naudojasi jo žemės sklypu, adresas (duomenys neskelbtini). Minėtam policijos nustatytam asmeniui apleidus atsakovui priklausantį žemės sklypą atsakovas sulaukė ne vieno grasinimo telefonu, kuriuose minėtas asmuo grasino, jog tuo atveju, jei atsakovas jam neleis naudotis žemės sklypu, tame sklype niekas neaugs. 2014 m. vasario 6 d. atsakovas pareiškimu kreipėsi į Kauno Petrašiūnų policijos nuovadą, bei į Kauno savivaldybės administraciją dėl piktybiškai niokojamų medžių jo sklype. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Netgi priešingai, pastebėjęs jam priklausančiame žemės sklype piktybiškai nuniokotus medžius atsakovas kreipėsi į policiją, o imtis kokių nors konkrečių veiksmų medžių išsaugojimui po to, kuomet buvo nustatyta, jog jie piktybiškai, suniokoti, atsakovas jokių galimybių neturėjo, nes medžių niokojimo nepastebėjo, todėl iš atsakovo negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Atsakovas nežinojo, jog medžiai jo sklype yra naikinami prigręžiojus į juos skylių bei pripylus chemikalų, todėl kol medžiai nepradėjo džiūti jų būklės pablogėjimo atsakovas ir nepastebėjo, dėl ko jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes medžiai buvo nuniokoti specialiai ir piktybiškai, galimai siekiant jam pakenkti. Be to, specialistai nenustatė nei kas, nei kada prigręžiojo skylių į atsakovo sklype esančius medžius ir pripylė į juos chemikalų. Nesant atsakovo veiksmuose nei kaltės, nei tyčios, nei neatsargumo jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o dėl medžių naikinimo ir sklypo savavališko naudojimo ne vieną kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tarp netinkamo medžių saugojimo bei tvarkymo ir kilusių pasekmių (žalos) priežastinis ryšys objektyviai yra neįmanomas, o kitų priežasčių faktiškai paprasčiausiai nėra ar bent jos byloje nenurodomos. Todėl, neįrodžius atsakovo veiklos įtakos įvykio kilimui (prisidėjimo prie jo), nėra pagrindo spręsti, kad vien tik atsakovo veiksmai lėmė kilusias pasekmes. Atsakomybė automatiškai kaip žemės sklypo savininkui negali kilti, neatlikus jokių veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą bei nesant priežastinio ryšio tarp teisės pažeidimo ir kilusios žalos. Nesant atsakovo veiklos priežastinio ryšio įvykio kilimui iš jo jokia žala priteista negali būti. Savo ruožtu teismui nusprendus priešingai – priteistinos atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas. Atsakovas buvo parengęs aplinkos atkūrimo priemonių planą želdinių atkūrimui jam priklausančiame žemės sklype, tačiau ieškovas siekė, jog aplinkos būklė nebūtų atkurta ir kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo piniginiu ekvivalentu.
Trečiasis asmuo J. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje paaiškino, kad tam tikru laiku buvo žemės sklype, nuosavybė buvo suforminta laikinai, viską pagal įgaliojimą tvarkė atsakovas.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, patikrino medžius, žalą paskaičiavo pagal metodiką. Jei chemiškai pažeidė medį, jis yra sužalotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, kurie įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto civilinė atsakomybė už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jo ūkinės veiklos, neatsižvelgiant į kaltę, civilinį ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).
Byloje pateikti dokumentai: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 168 AM 090623, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329, žalos apskaičiavimo aktas, pretenzija, Kauno miesto savivaldybės 2014 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (33.194)R-3161 su papildoma medžiaga, teismų nutartys, žemės sklypo planas (2006 m. gegužės 10 d.), 2006 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenys Nr. 2006-0676, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, patvirtina žalos padarymo faktą ir dydį.
Pagal žemės sklypo planą (2006 m. gegužės 10 d.), pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, kokie ir kiek medžių jo žemės sklype yra saugotini. 2006 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenimis Nr. 2006-0676 dar 2006 m. atsakovui buvo nurodytos medžių rūšys, kiekvieno medžio aukštis ir storis, bendras saugotinų medžių skaičius – 92 vnt. Taigi asmuo žinojo/turėjo žinoti, kiek ir kokių medžių jo sklype yra saugotini.
Iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos aplinkai padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo nuostatos taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 20 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, buvo sunaikinti saugotini medžiai, juos nudžiovinant. Atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 168 AM 090623 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį, priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. 168 ir skirta administracinė bauda 200 (du šimtai) litų. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos želdynų ir želdinių savininkas privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Atsakovo netesėtais veiksmais (neveikimu) padaryta 24664,04 Eur žala aplinkai. Ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (žalos padarymo metu galiojusi redakcija). Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovui nesilaikant Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kurie įpareigoja sklypo savininkus, jei ten yra saugotini želdiniai, tinkamai juos tvarkyti ir atkurti bei neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jei dėl to želdynai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, pažeidus imperatyvias Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio l dalies 2 punkto, 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies l punkto nuostatas, atsakovas padarė priešingą teisei neteisėtą veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su saugomiems, inventorizuotiems medžiams padaryta žala. Dėl atsakovo neveikimo ir nepriežiūros, buvo nudžiovinta 70 saugotinų medžių. Priežastinis ryšys pasireiškė dėl neveikimo ir cheminėmis medžiagomis paveiktų medžių džiūvimu.
Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamą metodiką, todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 24664,04 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo valstybei.
Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančios Metodikos nuostatas konstatuotina tai, kad šiais teisės aktais reglamentuojamą žalą aplinkai padariusio ūkio subjekto pareiga atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo ir taip siekti sumažinti padarytą žalą arba išvengti didesnės žalos aplinkai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas gręžė medžius ar ant jų pylė chemines medžiagas. Atsižvelgtina, jog atsakovas, siekdamas sumažinti žalą gamtai, paruošė projektą medžių atsodinimui (1 t., el. b. l. 96–103). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas turi neįgalumą, yra tik dalinai darbingas dėl sveikatos būklės, nustatytas specialus poreikis, gaunamų pajamų vidurkis apie 250,00 Eur (1 t., el. b. l. 109–118). Todėl prašomos žalos dydis mažinamas 50 proc. ir iš atsakovo priteistina 12332,02 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-259/2017).
Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovo 12332,02 Eur žalos gamtai atlyginimą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį elektroninėje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 277,00 Eur (12332,02 Eur * 3 proc. * 75 proc.) (CPK 93 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 12332,02 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus trisdešimt du eurus 2 ct) padarytos žalos gamtai atlyginimą, įpareigojant priteistas lėšas pervesti į ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742290, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 277,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.