Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-35-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
II-35-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00031-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. II-35-1046/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00031-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.7; 16.9.4; (S) 21.8.4.; 21.10.4.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, Jurgitai Rudokienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam V. Ž., jo atstovei advokatei Z. A.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-134351907-17 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 450 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 1 d., 10.28 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvėje, ties įvažiavimu į laidojimo rūmus, vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant intensyviam eismui, gatvėje iš keturių juostų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nerodydamas posūkio signalo, taip kirsdamas 1.3. dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, apvažiuodamas saugumo salelę iš kairės pusės, kai ją reikia apvažiuoti iš dešinės pusės, prieš kitus eismo dalyvius rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo veiksmais kėlė pavojų.

2018 m. sausio 5 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas V. Ž. skundas, kuriuo jis prašo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-134351907-17 panaikinti ir jam už padarytą pažeidimą skirti tik piniginę baudą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo pat pradžių pripažino tą faktą, kad nesilaikė kelio ženklinimo ir kirto dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, tačiau protokolą surašiusi institucija nepagrįstai šiuos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą. Skundžiamame nutarime neįvardinta, koks konkrečiai realus pavojus buvo sukeltas, t. y. byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo buvo sukelta avarinė situacija, kad kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti, staigiai keisti važiavimo kryptį arba eiliškumą, taip pat nenustatyta ir panašių aplinkybių. Kito eismo dalyvio automobilio vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina avarinės situacijos ar kitokio sukelto realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams fakto. Be to, pateiktame vaizdo įraše važiavimo greitis manevro metu atrodo žymiai didesnis nei buvo iš tiesų, nes priekyje važiavęs vairuotojas labai staigiai stabdė ir asmuo, pateikęs vaizdo registratoriumi filmuotą medžiagą, jį (pareiškėją) užfiksavo juos lenkiant. Bylą nagrinėję pareigūnai nepakankamai įvertino pasiteisinimus dėl padaryto pažeidimo, neapklausė kartu važiavusių keleivių. Protokole teisingai užfiksuota, kad buvo intensyvius eismas, nes buvo lapkričio 1 d., buvo labai daug automobilių. Kadangi priešais važiavęs vairuotojas sudarė avarinę situaciją, stengdamasis išvengti susidūrimo, jis (pareiškėjas) ryžosi išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kirsti 1.3 dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, apvažiuodamas saugumo salelę iš kairės pusės ir pasukti į kairę. Pripažįsta formaliai pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau tai padarė siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, kuris šiuo atveju kitomis priemonėmis negalėjo būti pašalintas. Tokiu pažeidimu niekam nebuvo padaryta reali žala. Savo veiksmais galimai pavojingą situaciją sudarė veikdamas dėl neatsargumo, siekdamas išvengti susidūrimo, todėl pažeidimas turėtų būti pateisinamas būtinuoju reikalingumu. Bet kokiu atveju veikoje nebuvo nei chuliganiškų paskatų, nei motyvo ar tikslo tokiai veikai daryti. Prašo neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nes tai vienintelė galimybė pasiekti gydymo ir prekybos įstaigas dėl turimo neįgalumo. Nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įrašas – nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr.ATP-1184-530/2014). Nesant asmens, pateikusio filmuotą vaizdo registratoriumi medžiagą, nėra galimybės išsiaiškinti faktinių aplinkybių, buvusių įvykio metu, t. y. ar jo (pareiškėjo) vairavimas tikrai buvo chuliganiškas, išreiškiantis ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstruojant savo išskirtinumą, keliant realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, taip pažeidžiamas rungtyniškumo principas. Pažymi, kad nebuvo apklaustas pažeidimą matęs bei jį savo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavęs liudytojas, su juo (pareiškėju) važiavę du keleiviai. Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidimą matęs bei jį savo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavęs liudytojas išvis nenustatytas ir nebuvo imtasi absoliučiai jokių priemonių jį nustatyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su V. Ž. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-134351907-17 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

V. Ž. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.

V. Ž. atstovė advokatė Z. A. teisme paaiškino, kad V. Ž. sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau nesutinka su tuo, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Priešingai, šį teisės pažeidimą padarė tik siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu, kai šis staigiai stabdė, sudarydamas avarinę situaciją. Dėl tokio pareiškėjo elgesio nei pats V. Ž., nei kiti eismo dalyviai nenukentėjo, neįvyko eismo įvykis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Aplinkybių, susijusių su avarinės situacijos išvengimu, policijos komisariate V. Ž. nenurodė tik todėl, kad buvo sutrikęs ir susijaudinęs bei pamiršo tai paminėti. Vėliau, prisiminęs tai, šias aplinkybes išdėstė surašytame skunde. Prašo V. Ž. skirti kuo mažesnę baudą ir kuo trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą arba skirti mažesnę nei minimali baudą ir neskirti specialios teisės atėmimo.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirminio paaiškinimo metu, kai V. Ž. atvyko į policijos komisariatą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jam (pareiškėjui) priešais važiuojantis automobilis sukėlė avarinę situaciją ir dėl to, siekdamas išvengti eismo įvykio, pats turėjo pažeisti Kelių eismo taisykles, nenurodė. Tada pareiškėjas nurodė tik tai, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, o aukščiau paminėtos aplinkybės atsirado jau paskui kaip gynybinė pozicija. Nors pažeidėjas tvirtina, kad jo veiksmuose chuliganiškų paskatų nebuvo, tačiau su tuo nesutiktina. Buvo lapkričio 1 d., visi žmonės važiavo į kapus, o visos mašinų kolonos aplenkimas išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą ir apvažiuojant pėsčiųjų saugumo salelę iš kairės pusės (salelė, o ne paprasta pėsčiųjų perėja ten įrengta būtent dėl to, jog ta vieta yra pavojinga), nors kitos transporto priemonės šiuo atveju ir neprivalėjo stabdyti, rodo vairuotojo nepagarbos visuomenei demonstravimą. Mano, kad pažeidėjas yra nubaustas pagrįstai, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. ginčija nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, aiškindamas, jog jo veiksmuose pažeidžiant Kelių eismo taisykles nebuvo chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

Šiame ANK straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju abejonių, kas V. Ž. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir vairavo chuliganiškai, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, jog automobiliu Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant intensyviam eismui, gatvėje iš keturių juostų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nerodydamas posūkio signalo, taip kirsdamas 1.3. dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir apvažiavo saugumo salelę iš kairės pusės, kai ją reikia apvažiuoti iš dešinės pusės, tačiau asmuo neigia tai daręs chuliganiškai. Skunde ir teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė tik dėl to, kad priekyje važiavęs automobilis staigiai užstabdė ir, siekdamas išvengti susidūrimo, jis (V. Ž.) turėjo kirsti 1.3. dvigubą ištisinę ženklinimo liniją bei, apvažiuodamas saugumo salelę iš kairės pusės, kirsti priešpriešinę eismo juostą. Tuo tarpu Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes policijos komisariate, V. Ž. apie jokią avarinę situaciją nieko nesakė, o nurodė, kad labai skubėjo į oro uostą nuvežti žmogų ir todėl pažeidė Kelių eismo taisykles. Savo ranka rašytame paaiškinime V. Ž. aplinkybių, susijusių su avarine situacija, taip pat nenurodė. Pareiškėjo atstovės advokatės teiginį, kad aplinkybių, susijusių su avarinės situacijos išvengimu, policijos komisariate V. Ž. nenurodė tik todėl, kad buvo sutrikęs ir susijaudinęs bei pamiršo tai paminėti, teismas vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos būdą, nes į policijos komisariatą pažeidėjas atvyko po dviejų dienų nuo pažeidimo padarymo ir apie savo padarytus veiksmus viską žinojo bei negalėjo spėti jų pamiršti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad buvo lapkričio 1-oji, kada eismas labai intensyvus, V. Ž. veiksmai, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą kirtus dvigubą ištisinę liniją ir aplenkiant pėsčiųjų saugumo salelę neleistinoje vietoje, tokiu būdu siekiant išvengti susidariusių automobilių spūsčių ir išvažiuoti į kitą, ne tokį apkrautą kelią, vertintini kaip aiškus kitų eismo dalyvių ir visuomenės negerbimas, nes tokią dieną, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas, visi nori kuo greičiau pasiekti savo kelionės tikslą. Taigi aptarti pažeidėjo veiksmai sudaro chuliganiško vairavimo sudėtį ir pažeidimo perkvalifikuoti į lengvesnį nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažeidėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti kuo mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar atimti tik minimaliam laikotarpiui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta minimali, t. y. 450 Eur, bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Institucija paskyrė teisingą, t. y. minimalaus dydžio, baudą. Tačiau šiuo atveju, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas nepagrįstai. Pažymėtina, kad ANK 28 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai numatyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. Ž. yra nustatytas tik 45 procentų darbingumas (b. l. 8), asmuo sunkiai vaikšto, dėl turimų sveikatos problemų turi nuolat lankyti įvairius fizioterapijos užsiėmimus, lankytis gydymo įstaigose (b. l. 20-21). Kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas. Taip pat matyti, kad V. Ž. padarytas administracinis nusižengimas nepatenka į sąrašą nusižengimų, kada ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostata negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti taikomas, todėl skundžiamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-134351907-17 šioje dalyje keistinas, V. Ž. kaip administracinę nuobaudą paliekant tik 450 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-134351907-17 dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, V. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė