- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- II-806-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00182-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1791-2021 (ROIK: 21144113731).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1791-2021 (ROIK: 21144113731) D. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį subendrinta galutine 115 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 23:02 val., Tulpių g. 3, Klaipėda, būdamas neblaivus (nustatytas 1,2 promilių neblaivumas) viešoje vietoje, vedėsi šunį be pavadėlio, taip pat nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento bei priešinosi sulaikymui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. AD1-965 „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ VI skyriaus 39 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo D. Z. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą. Nesutinka, kad nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento bei priešinosi sulaikymui. Policijos pareigūnams savo asmens dokumento nepateikė, nes jo su savimi neturėjo. Policijos pareigūnai jo prašė pateikti tik savo asmens dokumentą, kurio jis neturėjo, tačiau prisistatyti ar pasakyti jiems savo duomenis jis neatsisakė, jo nė vienas įvykio vietoje buvęs pareigūnas neklausė ir neprašė. Asmens dokumentą pateikė kartu buvęs R. P.. Kol buvo tikrinami minėto asmens duomenys, policijos pareigūnai iš karto tik paėmę dokumentą išsikvietė pastiprinimą. Policijos pareigūnai tempė laiką ir kėlė įtampą. Atvykus kitam policijos ekipažui, vienas iš vietoje buvusių pareigūnų greitai priėjo prie jo, nieko nepasakė ir užlaužęs ranką pradėjo vesti link tarnybinio automobilio. Prie jo priėjo dar vienas pareigūnas, kuris užlaužė kitą ranką ir taip jį vedė prie tarnybinio automobilio. Vedamas jis nesipriešino, galvojo, kad nuves iki tarnybinio automobilio, paprašys pasakyti savo asmens dokumentą ir paleis. Privedę prie tarnybinio automobilio jį pareigūnai pradėjo prie jo spausti, parvertė ant žemės ir pradėjo naudoti prieš jį kovinius veiksmus, elektroimpulsinį prietaisą, pripurškė dujų jam į akis, uždėjo antrankius ir įlaipino į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie tai, kad bus naudojama fizinė prievarta ar kitos spec. priemonės, pareiškėjas žodžiu įspėtas nebuvo, prieš fizinės prievartos naudojimą jokie pareigūnų reikalavimai jam aiškiai išsakyti nebuvo, todėl jis mano, kad pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatyme numatytų prievartos panaudojimo sąlygų. Fizinė prievarta gali būti taikoma tik įspėjus apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus. Viešas asmens surakinimas antrankiais kitų asmenų akivaizdoje be jokių įrodymų, kad šis asmuo kėlė pavojų arba priešinosi, laikytinas veiksmu, prilygstančiu žmogaus orumą žeminančiam elgesiui. Visais atvejais fizinio suvaržymo priemonių panaudojimas prieš įtariamą ar kaltinamą asmenį, kuris pareigūnams nesupriešina, nėra suderinamas su jokiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintais policijos veiklos principais. Iš pareigūno E. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad spec. priemonė elektroimpulsinis prietaisas Taser Nr. B1300057N, buvo panaudotas du kartus, vieną ciklą į pilvą, kitą ciklą į kaklą, tačiau administracinio pažeidimo medžiagoje ROIK 21144113731 nėra Taser įtaiso panaudojimo ataskaitos. Europos žmogaus teisių teismas byloje Znakovas prieš Lietuvą, (peticijos Nr. 32715/17) „Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad elektrošoko naudojimas prieš asmenį yra sunki netinkamo elgesio forma, sukelianti stiprų skausmą ir žiaurias kančias. Be to, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 20-ojoje ataskaitoje yra konstatavęs, kad elektros impulsiniai prietaisai gali sukelti ūminį skausmą ir jų panaudojimas keletą kartų iš eilės prieš sulaikytą asmenį yra laikytinas netinkamu elgesiu“. Kai D. Z. buvo sulaikytas ir patalpintas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą, po kurio laiko buvo atvykę medikai, tačiau jo išsamiai net neapžiūrėjo, tik liepė atsimerkti ir švietė į akis žibintuvėliu, nors į jas buvo pripurkšta dujų, jos ašarojo ir skaudėjo. Po medikų apžiūros priėjo kažkuris pareigūnas ir jam pasakė „Zakarauskai, atsistokit aš jus palydėsiu“. Tada buvo pervestas į kitą policijos automobilį. Dar buvo paprašytas nurodyti savo gyvenamąją vietą, tai ir padarė. Pareiškėjas tvirtina, kad nevengė policijos pareigūnams pateikti informacijos apie save, be to, iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai dar prieš išveždami jį į Klaipėdos AVPK ir laikinai jį sulaikydami, jau buvo nusistatę jo asmens tapatybę. Nei sulaikymo metu, nei po kurio laiko, administracinio sulaikymo protokolas jam surašytas nebuvo, ką reglamentuoja ANK 597 straipsnis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos „Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcijos“ 5 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra nurodyta, kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento, priešinosi sulaikymui, tačiau jis tokių nusižengimų nepadarė. Atvykę policijos pareigūnai keletą kartų paprašė pateikti asmens dokumentą, jis jo su savimi neturėjo ir taip pasakė pareigūnams, o nė vienas policijos pareigūnas nepaprašė jo pristatyti ir nurodyti savo duomenis, tai yra pasakyti savo vardą ar pavardę, nepasiūlė atsinešti iš namų, šalia kurių viskas vyko, asmens dokumento ir nepaaiškino, kas bus, jei jis to nepadarys. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo, o tai šiuose dokumentuose nenurodyta. Su priimtu nutarimu sutinka tik iš dalies, t.y., kad vedžiojosi nepririštą šunį. Mano, kad priimant nutarimą nebuvo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirtas jo neva padarytas administracinis nusižengimas – teisėtų policijos reikalavimų nevykdymas ir priešinimasis sulaikymui, nebuvo atsižvelgta į jo parašytą paaiškinimą, kuriame buvo išdėstytos visos su pažeidimo padarymu susijusios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. Z. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje D. Z. inkriminuojami administraciniai nusižengimai užfiksuoti, kai policijos pareigūnai reagavo į pranešimą dėl viešosios rimties trikdymo. Šis pranešimas registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK: 0121000593072. 2021 m. rugsėjo 11 d. 23.02 val. policijos pareigūnai atvyko adresu Tulpių g. 3, Klaipėda, kur, pagal gautą pranešimą, daugiabučio namo kieme asmenys kelia triukšmą, laksto nepilnamečiai vaikai, garsiai loja šuo, trukdydami ilsėtis kaimynams. Už viešosios rimties trikdymą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21144891492). Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai, siekdami nutraukti neblaivių asmenų, įskaitant ir D. Z., daromą teisės pažeidimą viešoje vietoje, veikė teisėtai ir itin profesionaliai, ir prievartą D. Z. atžvilgiu panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes, tiek kiek reikėjo teisėtam tikslui pasiekti. Mano, kad šioje situacijoje policijos pareigūnai pakankamai ilgai įkalbinėjo D. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus (nustoti keiktis viešoje vietoje ir pan.), nutraukti savo agresyvų elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu, suteikdami jam galimybę įvykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau psichinė prievarta nebuvo veiksminga. D. Z. galėjo ir privalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmus, suprasto kilsiančias galimas neigiamas pasekmes, taip pat turėjo galimybę įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų jam duodamus nurodymus, nesipriešinti sulaikomas. Policijos pareigūnai panaudojo fizinę prievartą D. Z. atžvilgiu tik tada, kai psichinė prievarta nebuvo veiksminga. D. Z. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas nutarimas - paliktas nepakeistas.
Pareiškėjas D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje situacijoje įžvelgia daug policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, tarnybiniuose pranešimuose meluojama, pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Rugsėjo 11 d. pas jį svečiavosi draugas, jiedu vartojo alkoholį pas pareiškėją kieme, pavėsinėje, o apie 22.30 val. abu išėjo ant šaligatvio ir kvietėsi taksi, nes draugas norėjo važiuoti į Kretingos rajoną. Laukdami prie gatvės taksi, jie pamatė ateinančius du policijos pareigūnus, kurie paprašė prisirišti šunį. D. Z. pamanęs, kad nėra būtina jį prisirišti ir su pavadėliu vedžioti, nes šuo buvo su antsnukiu, dresuotas, taip ir pasakė pareigūnams. Tada pareigūnas pasakė, kad gali nušauti šunį, jeigu jo neprisiriš, o jis į tai atsakė, kad gali ir pareigūną nušauti, nors nei turėjo su kuo, nei ketino tai daryti. Pareigūnai jam nepasakė jokių reikalavimų prisistatyti, pateikti asmens dokumentą, vykti į komisariatą asmenybei nustatyti ar pan; R. P. buvo paprašyta pateikti asmens tapatybės dokumentą, jis tai ir padarė, o jam nebuvo liepta nei asmens dokumentą parodyti, nei nurodyti vardą ir pavardę. Kol buvo tikrinamas R. P., jis nusivedė šunį namo, pareigūnai leido tai padaryti, bet neprašė paimti savo asmens dokumentą iš namų. Pareigūnai turėjo matyti jo apsirengimą, kad jis galėjo neturėti su savimi dokumento. Kaip matyti vaizdo įraše, pareigūnai tikrindami R. P. dokumentus, jį (pareiškėją) provokavo tolimesniam žodiniam konfliktui, nors, vykdydami savo tarnybines funkcijas, turėtų išdėstyti savo reikalavimus aiškiai ir ramiai. Jis nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, buvo sąmoningas, jis nemojavo rankomis, nesistumdė, jo rankos visą laiką buvo kelnių kišenėse. Jis nesuprato, kas vyksta, kodėl savo namuose turi pateikti dokumentą. Nežinia kokiam tikslui policijos pareigūnai išsikvietė pastiprinimą, o kai juo atvyko G. D. ir A. Š., jie neprisistatė, nepaaiškino, ko iš jo nori, o iš karto jį puolė trise vestis jį prie tarnybinio automobilio. E. Z. tarnybiniame pranešime nurodė, kad D. Z. mėgino pasišalinti – apsisuko aplink savo ašį ir ėjo į koridorių, bet jis tikrai to nedarė, tik nustebęs įvykių eigos žingtelėjo žingsnį atgal. Jam buvo iškart laužiamos rankos, Dužinas su jėga sugriebė jam už galvos, nors D. Z. nebuvo įspėtas, kad jeigu nesielgs pagal pareigūnų nurodymus, bus panaudota prievarta, nesuformulavo jokio reikalavimo. Vaikas D. Z. išsigandęs nubėgo namo ir paėmė telefoną, kad nufilmuotų, o pareigūnai prieš panaudodami prievartą neužtikrino, kad vaikai nematytų prievartos panaudojimo. Pareigūnai nurodo, kas jis priešinosi, bet jis tikrai to nedarė ir neturėjo net galimybių, nes yra patyręs sunkią rankos traumą, po kurios ranka yra sutvirtinta metaline plokšte ir aštuoniais varžtais, rankos už nugaros lenkti jis net negali, o kad išsigandęs ir nesuprasdamas, kas vyksta, sustingo vietoje ar sustandino laužiamas rankas – tai yra normali žmogaus reakcija, jei jis puolamas ir nieko nepaaiškinama. Matosi iš vaizdo įrašo, kad jis bent jau aktyviais veiksmais nesipriešino, o prieš jį net elektros šoko prietaisas naudotas po 6 ir 9 sekundes. Jis nėra grėsmingas, kad prieš jį pareigūnai naudotų tokias priemones vaikų akivaizdoje; nėra buvęs teistas, niekur neįsivėlęs, yra dirbęs pedagogu, šiuo metu vadovauja savo įmonei, o šį įvykį matė jo vaikai, vienas jų filmavo (D. Z.), ir jo sugyventinė R. P., kuri dėl šio įvykio dar labiau nukentėjo, bandydama jį ginti, buvo pati įforminta kaip pažeidėja ir dėl to neteko policijos pareigūnės darbo. Kiek jam žinoma, į įvykio vietą atvažiavo penki policijos ekipažai. Matė tris, kai jam pripurškė į akis dujų nebematė. Mano, kad pareigūnai žinojo, kad jis pareigūnės draugas, suvedinėjo asmenines sąskaitas arba norėjo jai pakenkti, A. B. ir G. D. paminėjo jo pavardę, kurios jis nebuvo pasakęs. Sklypas, kuriame buvo, iki šaligatvio priklauso R. P.. Atvykusio ekipažo pareigūnai nurodė, kad atvyko dėl triukšmo, dėl kurio skundėsi kaimynai. Iki atvykstant pareigūnams triukšmo nekėlė, triukšmo faktas neužfiksuotas. Susipažino su bylos medžiaga, žino, kad dėl triukšmo kreipėsi kaimynas, kuris dažnai būna neblaivus. Triukšmo nebuvo, tik lakstė vaikai, spardė kamuolį, lojo šuo. Pareigūnai atvykę nesiaiškino aplinkybių ar buvo triukšmas. Įžeidžiančių žodžių pareigūnų atžvilgiu jis nesakė, tik keikėsi susinervinęs, bet įraše girdisi, kad ir patys pareigūnai keikėsi. Toks pareigūnų nekvalifikuotas elgesys pakenkė jo ir jo šeimos interesams, todėl prašo teismo įvertinti situaciją.
Pareiškėjo atstovė advokatė K. V. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundą jame nurodytais pagrindais ir tvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas tokiomis aplinkybėmis, kai įrodymu visuma leido akivaizdžiai matyti, kad nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Patys liudytojai, atvykę pareigūnai, nurodė kitokias aplinkybes nei nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, neatsimena įvykio aplinkybių: ar šuo buvo su antsnukiu ar be, ar D. Z. pasišalino iš įvykio vietos ar ne, sakė vienokius ar kitokius žodžius. Todėl tokie įrodymai vertintini pareiškėjo naudai. Administracinio nusižengimo teisenos pradžia įvyko tada, kai buvo gautas iškvietimas, kad galimai laksto vaikai, laksto šuo, asmuo tiksliai nenurodė kokie asmenys triukšmauja, nei vardų nei pavardžių, galimai niekas ir nežinojo, galėjo būti bet kuris kaimynas. Įvykio diena buvo savaitgalis ir tokiu metu žmonės galėjo demokratinėje valstybėje, savo teritorijoje, vartoti alkoholį. Liudytojai parodė, kad nebuvo užfiksuotas triukšmas, taigi iškvietimo pagrindas nepasitvirtino. Iš vaizdo įrašų matyti, kad šuo nesielgė agresyviai. D. Z. nutarimo dalies dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio neginčija ir baudą sumokės pasibaigus teisenai. Pareigūnai ir liudytojai neįrodė, kad įvyko ANK 506 straipsnio 4 dalyje neteisėtas pareigūno nurodymo nevykdymas. Nėra jokių asmens veiksmų, jis nebuvo pasišalinęs, pakvietus pareiškėjo draugui, jam pašmaikštavus, kad galite pakviesti pastiprinimą, buvo pakviestas papildomas ekipažas, kuris visiškai nesusijęs su pareiškėju. Pareiškėjas nei bėgo, nei mosikavo rankomis, nei agresyviai elgėsi, juolab kad yra turėjęs dešiniojo peties traumą ir negali to daryti. Pareigūnai patys nepripažįsta, bet jie nepasakė, kokio dokumento pareikalavo atvykus antram ekipažui. Po pirmo pasakymo pateikti asmens dokumentą, antrą kartą tokio reikalavimo nepateikė, leido pareiškėjui nueiti namo, parvesti šunį, kai jis grįžo – toliau su juo ir R. P. bendravo; per tiek laiko buvo galima ir asmeniui duoti nurodymą atnešti savo asmens dokumentą, nustatyti jo asmenybę bei išaiškinti, kas gresia atsisakant tai daryti. Pareigūnai, naudodami prievartą, iš karto suėmė pareiškėją už rankų, jam nieko nepasakę, viskas vyko staiga, greitai, girdisi tik reikalavimas apsiversti ant pilvo, nes bus panaudojamas tazeris, bet, matyt, kai žmogui traumuotam žmogui skausmingai užlaužta ranka jis dėl šoko kažko negalėjo padaryti. Pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl tokia seka iki sulaikymo buvo panaudota tiek rūšių prievartos priemonių, negalėjo įvardytii, kiek kartų buvo nurodyta įvykdyti vienokį ar kitokį reikalavimą. Kadangi nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su D. Z. yra sugyventiniai, kartu augina vaikus. Tą vakarą pas D. Z. buvo atvažiavęs draugas, ji buvo namie su jauniausiais vaikais, o vyresnis su draugu žaidė kompiuteriu. Buvo apie 22.40 val., kai D. Z. susiruošė palydėti draugą ir palaukti, kol atvažiuos taksi. Kartu pasiėmė šunį, jam uždėjo antsnukį. Vaikai D. Z. ir O. Ž. išėjo kartu su juo. Maždaug po penkiolikos minučių atvyko policija, ji išbėgo į kiemą, pamatė, kad stovi du pareigūnai ir kalbasi su D. Z. ir jo draugu. Pareigūnai sakė, kad atvyko dėl triukšmo, dėl vaikų ar panašiai. Tą vakarą namuose ir kieme negrojo muzika, buvo 23.00 val., visoje gatvėje tylu. Pareigūnai regis pasakė, kad jie nusivestų šunį, todėl jie taip ir padarė, o po to grįžo pažiūrėti, kas vyksta su D. Z. draugu. Pareigūnai nurodė, kad tikrina duomenis, kas vyko apie 15–20 minučių, matėsi, kad pareigūnai tempia laiką. Tada pamatė atvykstant antrą pareigūnų ekipažą, ir du pareigūnai, kurie buvo atvykę, iškart paėmė už rankų ir nusivedė D. Z. iki tarnybinio automobilio. Eidamas D. Z. jiems nesipriešino, bet jie jį parvertė, ji girdėjo naudojamą elektros šoką ir prašė pareigūnų liautis, sakė „ką jūs darot, paleiskit tą žmogų“. Atbėgo vaikas, pareigūnai pasivedė D. Z. ant gatvės, o ji su vaiku stovėjo ant šaligatvio, vienas iš pareigūnų išsitraukęs teleskopinę lazdą pradėjo šaukti, kad jie pasitrauktų, nors jie nėjo artyn. Tuo metu kiti trys pareigūnai prieš D. Z. naudojo visokius veiksmus. Po to pareigūnai įvedė D. Z. į automobilį, o jo draugas stovėjo ant šaligatvio. Draugas pasakė, kad jeigu jau sulaikė D. Z., tai ir jį gali vežti kartu, jį pareigūnai ir nusivedė. Vaikas atidarė automobilio duris ir paklausė D. Z. ar reikia pagalbos, jis sakė, kad nereikia, o priėjęs pareigūnas nustūmė juos nuo automobilio. D. Z. neatliko jokių veiksmų, kuriais nevykdė pareigūnų reikalavimų. Kai buvo parėjęs parvesti šuns, D. Z. nesakė, kad iš jo prašo asmens dokumentas. D. Z. ir jo draugas nebuvo priešiškai nusiteikę. Jie ilgai stovėjo ir laukė, bet pareigūnas neprašė nei jos nei D. Z. atnešti asmens dokumentus. D. Z. stovėjo susikišęs rankas į kišenes, jokių priešiškų veiksmų neatliko ir pabėgti nebandė, tik žingtelėjo atgal, pamatęs, kad atvyko dar keli pareigūnai. Nei vienas pareigūnas prieš sulaikant D. Z. nepasakė jokių reikalavimų, prieš naudodami elektros šoką taip pat neišreiškė jokių reikalavimų, nebuvo įspėjama, kad bus naudojamas elektros šokas, jeigu nevykdys tų reikalavimų, bus naudojamos dujos. Pro langą įvykį matė kiti nepilnamečiai vaikai. Pareigūnai neužtikrino, kad sulaikant asmenį ir naudojant prievartą nepilnamečiai to nematytų.
Liudytojas E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. važiavo pagal iškvietimą, kad laksto palaidas šuo ir yra triukšmaujama, o viskas pasibaigė reikalavimų nevykdymu, pasipriešinimu, po ko trys asmenys pristatyti į policijos komisariatą, iškviesta vaiko teisių tarnyba į įvykio vietą. Tik išlipus iš tarnybinio automobilio, asmeniui tai neskaitoma teisiniu reikalavimu, bet neformaliai buvo pareikalauta šunį prisirišti arba palaikyti, nes buvo padarytas administracinis nusižengimas (Klaipėdos rajono savivaldybėje šunys turi būti su antsnukiu bei pririšti prie pavadėlio). Dėl to asmens buvo pareikalauta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes buvo siekiama tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą. Pareikalavus asmens pateikti dokumentą, pastarasis nurodė, kad nepateiks. Kadangi nereikalavo teisėto reikalavo nedelsiant, toje įvykių eigoje buvo sulaikytas. Su juo buvęs draugas ar giminaitis dokumentą pateikė. Nematė ar D. Z. vizualiai turi piniginę, rankinę, galbūt kišenėse ką nors turėjo, laikė rankas kišenėse. Iš pradžių šuo liko įvykio vietoje, tada atėjo moteris, kuris pasiėmė šunį. Pats D. Z. nebuvo niekur išėjęs. Tada atėjo nepilnamečiai vaikai, D. Z. davė nepilnamečiams vaikams laikyti alaus taurę, dėl ko kilo klausimas dėl vaikų saugumo, ar jie yra saugioje aplinkoje. Šių įvykių eigoje buvo iškviesti vaiko teisių specialistai. D. Z. jį sulaikant priešinosi. Jis pats dalyvavo sulaikymo pradžioje, D. Z. priešinosi aktyviais veiksmais, stangdino rankas, spardėsi kojomis, todėl jam buvo duoti aiškūs reikalavimai duoti ranką, nestangdinti rankų, kad bus panaudota specialioji priemonė elektroimpulsinis prietaisas. Pats asmeniškai ėmė D. Z. už kairės rankos, sakė duoti ranką, nesipriešinti, tada D. Z. dar labiau stangdino ranką, dėl ko buvo panaudota specialioji priemonė – dujos. Mano, kad buvo sureaguota adekvačiai, buvo kviečiamas antras ekipažas, nes jeigu būtų likę dviese su kolega, pasekmės galėjo būti kitokios. Turi daugiametę patirtį policijoje, yra turėję ne vieną panašų įvykį, todėl pagal asmens bendravimą, nusiteikimą, agresiją, komunikavimą, fizinį sudėjimą, galima spręsti įvykių seką ir baigtį. D. Z. nurodžius, kad privaloma šunį laikyti prisirišus ir paprašius jo užsirišti šunį, D. Z. pradėjo nepagarbiai bendrauti, tada jam buvo neformaliai nurodyta, kad prieš šunį gali būti panaudotas tarnybinis ginklas, jeigu jis mėgins kažką sužaloti (jeigu šuo ką nors užpuls, jie jį nušaus), tada D. Z. pasakė, kad užmuš jį, policijos pareigūną. Toks emocionalus pareiškimas nebuvo palydėtas jokiais veiksmais, buvo išsakyti tik žodžiai, tačiau asmenys buvo nusiteikę priešiškai, o kad pareigūnas gali panaudoti tarnybinį ginklą prieš gyvūną, jeigu kyla pavojus žmonių sveikatai, gyvybei. Šuo, būdamas palaidas, kelia aplinkiniams pavojų. Šuo buvo su antsnukiu. Pareigūnai jiems keliamų reikalavimų nepažeidė – siekiant, kad sulaikymo nematytų nepilnamečiai vaikai, D. Z. buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio, ten vizualiai neprieinama vieta, o antras atvykęs ekipažas (G. D., ir A. Š.) bandė atitraukti mažamečius vaikus, sugyventinę, apsaugoti įvykio vietą, kitus pareigūnus, kurie vykdo sulaikymą, kas vadinama taktiniais veiksmais. Sulaikymas vyko paėmus už rankos, švelnia rankos kontrole bandant nuvesti asmenįiki tarnybinio automobilio ir jis su kolega A. B. tai darė, bet D. Z. ėmė aktyviais veiksmais priešintis. D. Z. tvirtina, kad jis buvo savo namuose, bet ten, kur jis su draugu stėvejo, gerdami alų, aplink lakstant vaikams ir palaidam šuniui, buvo vieša vieta, šaligatvis prie miesto gatvės. Dėl asmens duomenų nustatymo nebuvo būtinybės suteikti asmeniui galimybę nueiti iki namų, nes tarnybiniame automobilyje galima patikrinti asmens tapatybę, įvedus asmens kodą kompiuteryje. Jie tada to nepadarė, nes šis asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų. D. Z. draugas taip pat buvo agresyvus. Šunį išvedė neblaivi D. Z. sugyventinė, tai reikalavimas dėl šuns buvo įvykdytas. Liudytojas nesutinka, kad provokavo D. Z., nmano, kad konfliktinė situacija kilo dėl pasakymo, kad bus nušautas šuo. Pamatęs antrą ekipažą, pareiškėjas bandė šalintis (ėjo greitu žingsniu) į laiptinę. Nebuvo laiko įspėti asmenį, kad jeigu šalinsis, bus imtasi veiksmų. D. Z. taip aktyviai priešinosi, kad jie trise vos sugebėjo jį sulaikyti.
Panašiai posėdžio metu paliudijo ir A. B. bei A. Š..
Iš rašytinės ir vaizdinės bylos medžiagos nustatytos aplinkybės:
Iš BIRT atasakitų žiūryklės ir garso įrašo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 22.59 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad Klaipėdoje, Tulpių g. 3, kaimynai kieme kelia triukšmą, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai, yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis. Antra laiptinė, antras aukštas, durys kairėje pusėje (b. l. 31–34, 38).
Iš „Body“ kameros vaizdo-garso įrašų nustatyta, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą joje matomi du vyrai (D. Z. ir R. P.), kurie rankose laiko taures su skysčiu, taip pat mažamečiai vaikai, ir palaidas šuo. Pareigūnas D. Z. paprašo palaikyti šunį, nurodo, kad Klaipėdos mieste šunį privaloma vedžioti pririštą. D. Z. nurodo, kad nemato reikalo pririšti šunį. Pareigūnas paklausia, jeigu jį šuo puls ir šuo bus nušautas ar tada matytų reikalą. D. Z. atsako pareigūnui, kad jis jį užmuš. Pareigūnas perklausia ar užmuš, D. Z. atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia kodėl vyrai vartoja alų viešoje vietoje. D. Z. nurodo, kad vartoja savo teritorijoje, kieme, čia gyvena. Pareigūnas nurodo, kad tai ne sava teritorija, kad stovima ant šaligatvio, takas visiems prieinamas. D. Z. vis kartoja „nepradėk“. Pareigūnas nurodo, kad bus surašytas protokolas. D. Z. sako „baik“, vartoja necenzūrinius žodžius. R. P. nurodo, kad pareigūnai gąsdina baudomis. Pareigūnas nurodo, kad negąsdina, o įspėja. Pareigūnas nurodo, kad policija buvo iškviesta kaimynų dėl triukšmo. D. Z. paduoda vaikui taurę ir nurodo nunešti alų. Pareigūnas pareikalauja pateikti asmens dokumentą. D. Z. sako, kad negali, nes yra su treninginėmis kelnėmis. Pareigūnas vėl pakartoja reikalavimą pateikti asmens dokumentą, sako, kad asmuo privalo pateikti, kai yra reikalaujama. Į įvykio vietą ateina dvi moterys, tarp jų R. P.. Pareigūnas nurodo paimti iš vaiko alų. D. Z. vartodamas necenzūrinius žodžius iš vaiko paima taurę su skysčiu ir išpila. Pareigūnas paklausia ar yra tarp jų blaivių asmenų, su kuriais pabūtų vaikai. D. Z. sako „kaip jūs pisat protą, blet“. Pareigūnas vėl paklausia ar yra blaivių asmenų. R. P. paduoda pareigūnui savo asmens dokumentą. D. Z. vis kartoja pareigūnui išjungti „Body“ kamerą, sako pareigūnui, kad jam pareigūnai nieko nepadarys, nes yra savo namuose, sako „einam namo“. Pareigūnas D. Z. pakartoja reikalavimą pateikti dokumentą. R. P. pareikalauja grąžinti jo dokumentą, pareigūnas nurodo, kad dabar negrąžins. R. P. keikdamasis nurodo, kad ką tik išsiėmė naują kortelę. Pareigūnas nurodo jam nešaukti. D. Z. nurodo, kad niekas nešaukia, reikalauja pareigūną neprovokuoti žmogaus ir atiduoti kortelę. Pareigūnas nurodo, kad pagal policijos įstatymą turi teisę laikyti paėmęs dokumentą. Pareigūnai pareikalavę R. P. nueiti prie tarnybinio automobilio, jį nusiveda. Pareigūnas nurodo D. Z. nuleisti balsą, nusiraminti ir pasitraukti. D. Z. juokdamasis sako R. P. „kolegos čia blet, matai kokie yra jie“, tada juokdamasis sako „kolegos blet“. D. Z. nurodo, kad jeigu būtų norėję, būtų nuėję ir pareigūnai būtų nieko neradę, keikiasi, įžūliai bendrauja su pareigūnais. Į įvykio vietą atvyksta kitas pareigūnų ekipažas. D. Z. pasako „dar kurva atvažiavo“ ir atsitraukia žingsnį link namo durų. Pareigūnai paėmę D. Z. už rankų jį veda link tarnybinio automobilio, D. Z. paguldomas ant žemės, pareigūnas nurodo D. Z. traukti ranką. Pareigūnui bandant laikyti D. Z. už kojos, pastarasis bando spirti pareigūnui. Kitas pareigūnas stovi prie R. P. ir R. P.. Pareigūnas nurodo D. Z. duoti ranką. Pareigūnas du kartus D. Z. nurodo suktis ant šono, nes naudos elektros šoką. Girdimas elektro šoko panaudojimas. Įvykio vietoje matomas nepilnametis, kuris laiko telefoną. D. Z. patalpinamas į tarnybinį automobilį. Į įvykio vietą atvyksta medikas ir paprašo D. Z. apsisukti, apsisukus D. Z. matyti, kad jo veidas paraudęs, varvantis. Priėjęs pareigūnas nurodo „Zakarauskai, atsistokit, gerai, aš jūs palydėsiu iki kito tarnybinio automobilio“. Daugiau reikšmingos informacijos nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai vaizdo įrašuose nėra (b. l. 38).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1311/2021(03) nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. D. Z. sulaikymo metu padarytas nežymus sužalojimas (b. l. 76–78).
2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime tyrėjas E. Z., be kita ko, nurodė, kad D. Z. buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą, jog būtų nustatyta jo tapatybė, šis atsisakė tai padaryti ir bandė šalintis į gyvenamojo namo laiptinę. Kadangi asmuo nevykdė teisėtų policijos reikalavimų prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta, paėmus šį už rankos ir bandant nuvęsdinti iki tarnybinio automobilio, šis pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, panaudojus taktinius veiksmus asmuo buvo pargriautas ant žemės grindinio, jog būtų geriau kontroliuojamas, asmuo toliau aktyviais veiksmais stangdino rankas, spardėsi kojomis į policijos pareigūnus, kojas laikė prie pilvo taip neleisdamas būti sulaikomu. Prieš asmenį buvo panaudota specialioji priemonė dujos, po ko asmuo dar labiau pradėjo priešintis būti sulaikomas, dėl ko prieš D. Z. buvo panaudota specialioji priemonė elektroimpulsinis prietaisas be už taiso, du ciklus – vieną ciklą į pilvą, kitą ciklą į kaklą. D. Z. toliau priešinosi būti sulaikomas, bet buvo sukontroliuotas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą.
2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis A. Š. nurodė panašias aplinkybes kaip ir tyrėjas E. Z. 2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime.
2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime tyrėjas G. D. nurodė panašias aplinkybes kaip tyrėjas E. Z. ir vyriausiasis patrulis A. Š., taip pat, be kita ko, nurodė, kad pareigūnai E. Z. ir A. B. nuėjo prie D. Z. bei jį paėmę už rankos nusivedė iki savo tarnybinio policijos automobilio ir ketinant jį patalpinti į laikino sulaikymo kameras, šis staiga pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis, pradėjo vengti sulaikymo, priešinosi sulaikymui, stangdino rankas per alkūnes, todėl minėtiems policijos pareigūnams padėti sulaikyti asmenį pribėgo su juo kartu dirbęs vyr. patrulis A. Š., bet asmuo sulaikomas ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui ir vengė sulaikymo.
2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime tyrėjas A. B. nurodė panašias aplinkybes kaip ir kiti pareigūnai.
Iš 2021 m. rugsėjo 11 d. prietaiso taser panaudojimo ataskaitos nustatyta, kad sulaikant D. Z., jo atžvilgiu panaudotas prietaisas Taser: pirmas ciklas į pilvo sritį, antras ciklas į kaklą.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaisų panaudojimo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 23:55 val. D. Z. nustatytas 1,20 promilių neblaivumas.
D. Z. anksčiau daryta rankos operacija, kurios metu įdėta plokštelė su aštuoniais varžtais (b. l. 79–81).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad D. Z. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 23:02 val., Tulpių g. 3, Klaipėda, būdamas neblaivus (nustatytas 1,2 promilių neblaivumas) viešoje vietoje, vedėsi šunį be pavadėlio, taip pat nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento bei priešinosi sulaikymui.
Pareiškėjas neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tačiau ginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte <...>. Taigi, ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo. <...> Tai būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-810/2018).
Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime neįvardytos pareigūnų veiklą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas D. Z., tačiau nutarime nurodyta kokiais veiksmais jis nevykdė statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo, kas sudaro galimybę teismui vertinti ar pareigūnams teisės aktais buvo suteikta teisė duoti tokius reikalavimus, todėl toks skundžiamo nutarimo neužbaigtumas (netikslumas) vertintinas kaip neesminis. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) (...) tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos (...) tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) (...) asmens tapatybei nustatyti, (...) protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte, be kita ko numatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti, be kita ko, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, todėl visi kiti atvejai galimi tik išimtinais atvejais. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Taigi, asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį užtraukia bet kokie asmens veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai nevykdo bent vieno teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Atsižvelgiant į nustatytas šio įvykio aplinkybes (gautas pranešimas, kad yra triukšmaujama ir tokiu būdu daromas administracinis nusižengimas; D. Z. šuo viešoje vietoje buvo nepririštas ir tokiu būdu buvo daromas administracinis nusižengimas; D. Z. viešoje vietoje keikėsi, atvirai grasino pareigūnui; įvykio vietoje buvo mažamečių vaikų, o visi įvykio vietoje su vaikais buvę suaugusieji buvo akivaizdžiai neblaivūs) teismas daro išvadą, kad pareigūnai turėjo pagrindą reikalauti D. Z. pateikti asmens dokumentus ir šis pareigūnų reikalavimas vertintinas kaip teisėtas. Taip pat byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Z. šio reikalavimo nevykdė, pareigūnams įvykio vietoje nenurodė jokių priežasčių, kodėl dokumento nepateikia, neprašė leisti pasiimti dokumentą iš namų, net ir pakartotinai raginamas jį pateikti. Nevykdė pareiškėjas ir atvykusių pagal kaimyno pranešimą policijos pareigūnų reikalavimo prisirišti šunį, bandė įrodinėti, kad tai nebūtina, neprivaloma, kad šuo laksto privačioje teritorijoje, nors iš bylos medžiagos akivaizdžiai nustatyta, jog tai vyko ant šaligatvio prie daugiabučio namo, kuris tikrai nėra niekieno privati valda. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamai pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir būtų neteisėta bei nepagrįsta panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. Z. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotų nusižengimų padarymą. Vis dėl to pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmams šiuo atveju trūko aiškumo ir išbaigtumo: nors pateikti asmens dokumentą D. Z. buvo paprašytas ne kartą, o vieną kartą ir nurodyta, kad tai reikalinga administracinio nusižengimo protokolo surašymui, jam nebuvo niekaip, o tuo labiau – aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokios gali būti atsisakymo tai padaryti pasekmės – kad jo tapatybė bus nustatoma pagal pareigūnų tarnybinio automobilio kompiuterio duomenų bazę, kad jis asmenybės nustatymui gali būti sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą ir kad tai gali būti daroma ir jėga. Šis policijos pareigūnų darbo trūkumas, teismo vertinimu, didele dalim lėmė tolimesnį šios situacijos vystymąsi, galiausiai padariusį nemenkos žalos pareiškėjui ir jo artimiesiems, kurios galimai būtų buvę išvengta, pareigūnams apibrėžčiau formuluojant savo reikalavimus.
D. Z. inkriminuotas priešinimasis policijos pareigūnams sulaikymo metu neįeina į ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, nebent, kaip paaiškino teisme vienas jį sulaikiusių pareigūnų, šio priešinimosi apimčiai nepasiekus baudžiamosios atsakomybės lygio, jis buvo traktuojamas kaip tolimesnis pareiškėjo atliktas teisėtų policijos reikalavimų nevykdymas. Šiuo klausimu teismas nesutinka su Institucijos vertinimu, nes, asmuo gali būti baudžiamas tik už teisėto ir objektyviai išreikšto pareigūno reikalavimo nevykdymą. Šiuo atveju nustatyta, kad nors pareigūnai, įvykio vietoje nustatę administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, D. Z. nevykdant jų reikalavimo pateikti asmens dokumentą, turėjo teisę realizuoti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę sulaikyti asmenį, byloje nėra surinkta įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvę išaiškinta, kas su juo daroma, kokiu pagrindu ir kokios gali būti jo vienokio ar kitokio elgesio pasekmės ir tokiu būdu suformulavę jam duodamą teisėtą pareigūnų reikalavimą. Filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuotas nei akivaizdus D. Z. agresyvumas policijos pareigūnų ar kitų asmenų atžvilgiu, dėl kurio būtų kilęs pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nei akivaizdus jo bandymas pasišalinti iš įvykio vietos, kurie būtų įgalinę pareigūnus skubiai imtis prieš jį fizinės prievartos veiksmų. Taip pat šiame objektyviame įrodyme neužfiksuota, kad D. Z. būtų duotas nurodymas prieiti prie tarnybinio automobilio, paaiškintas to tikslas (asmenybės nustatymui, sulaikymui (ir kokiu pagrindu) ar pan.). Vietoj to užfiksuota, kad vos atvykus papildomam pareigūnų ekipažui, šis asmuo buvo iškart prievarta vedamas į tarnybinį automobilį ir prieš jį vartojama daug įvairių fizinės prievartos priemonių, teismo vertinimu, nereikalingų šio asmens ir šios situacijos atveju. Policijos pareigūnų pareiga prieš imantis fizinės prievartos (fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių naudojimo) asmens atžvilgiu pirmiau panaudoti psichinės prievartos priemones (išaiškinimą, nurodymą, reikalavimą atitinkamai elgtis, išaiškinant nepaklusimo pasekmes) yra numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir ji šiuo atveju liko neįgyvendinta, todėl kaltinimo D. Z. dalis, kad jis, priešindamasis sulaikymui, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, šalinama iš kaltinimo kaip neįrodyta. Kadangi tai įvyko jau po to, kai D. Z. savo aukščiau aptartais veiksmais realizavo ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę, nenaikina jo atsakomybės už šio nusižengimo padarymą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, ar pareigūnai panaudodami fizinę jėgą ir specialiąsias poveikio priemones, viršijo ar neviršijo savo įgaliojimus, tai ir nėra šios bylos dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Skundžiamu nutarimu, atsižvelgus į lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą sunkinančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), D. Z. paskirta administracinė nuobauda – bauda pagal baudos dydžio sankcijoje nustatyto minimumo ir maksimumo vidurkį, ji nėra aiškiai per griežta, paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, todėl nekeičiama.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtas nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1791-2021 (ROIK: 21144113731) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o D. Z. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1791-2021 (ROIK: 21144113731) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.