- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- AN2-145-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00016-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. (skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad nutarimas priimtas 2017 m. sausio 19 d.) nutarimas Nr. 51-ANR_N-36-2018, kuriuo J. V. paskirta administracinė nuobauda - 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir J. V. administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. 2017 m. gruodžio 18 d. J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2017 m. spalio 21 d. 19.39 val. N. A., J. D. g. 1, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, įsibėgėjęs ir smarkiai akseleruodamas, staiga sukdamas automobilio vairą privertė automobilį slystant šonu, suktis vietoje, išvažiuodamas iš įmonių teritorijos greitėdamas vairavo automobilį į teritorijos sargą, savo veiksmais rodydamas išskirtinumą prieš automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdintį keleivį bei panieką supančiai aplinkai, taip keldamas pavojų sau, automobilyje sėdėjusiam keleiviui bei teritoriją saugantiems darbuotojams. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Už tai jam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. nutarimo.Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. (skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad nutarimas priimtas 2017 m. sausio 19 d.) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. V. paskirta administracinė nuobauda - 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V. vairuodamas privertė automobilį slysti šoniniu slydimu tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, jog J. V., staigiai stabdydamas automobilį, privertė jį slysti šonu, tai yra ,,piešė saulutes“, kad nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog jis važinėdamas aikštelėje norėjo patikrinti automobilio techninę būklę. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. V. veiksmai realios grėsmės niekam nekėlė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi Institucijos įgaliotas asmuo skundžia Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir prašo palikti galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistu. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo padarytu įrodymų vertinimu ir yra įsitikinę, jog buvo surinkti visi duomenys, patvirtinantys, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o teismas nepagrįstai M. S. ir A. J. parodymus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius, nors juos patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymi, kad J. V. veiksmai, kuomet jis pamatė uždarytus vartus, pro kuriuos norėjo išvažiuoti iš aikštelės, - staigus automobilio pasukimas ir automobilio greičio didinimas važiuojant lyg stovinčio M. S., rodo jo panieką supančiai aplinkai, siekiant pabrėžti savo išskirtinumą, ir tai buvo galima padaryti tik veikiant tiesioginės tyčios forma, ir šio veiksmo negalima vertinti kaip automobilio techninio įvertinimo. Tvirtina, kad J. V. veiksmai (agresyvus vairavimas, trumpa vairavimo patirtis) nagrinėjamo įvykio metu kėlė realų pavojų ne tik šalia sėdinčiam keleiviui, bet ir pačiam vairuotojui. Mano, kad atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis į įmonių teritoriją atvyko įvertinti automobilio techninės būklės, procese neturėjo būti analizuojami, kadangi, kaip matyti iš medžiagos, tikslai ir vėliau J. V. atlikti veiksmai buvo skirtingi, o be to, bet kokie veiksmai su transporto priemone, kokį tikslą beturėtų vairuotojas, neturi kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turtui (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-891/2018).Dėl įvykio vietoje galėjusių likti įrodymų Institucija skunde nurodo, kad įvykio vietoje, kurioje automobilis verstas slysdamas suktis ratu, įrengta asfalto danga, kurios paviršius užterštas nežymiu žvyro - žemių sluoksniu, įvykio laiku lijo, todėl danga buvo šlapia, iš ko darytina pagrįsta išvada, kad žymių, ilgalaikiai pasiliekančių esant sausai ir švariai asfalto dangai, slystant automobilio padangoms dangos paviršiumi, nagrinėjamu atveju neliko, ką dalinai patvirtina ir bylai pateiktos atsakomybėn traukiamo asmens keletą dienų po įvykio darytos fotonuotraukos. Mano, kad nesant medžiagoje vaizdinės informacijos, negalima laikyti liudytojų parodymų, dėl kurių nešališkumo nesuabejota, subjektyviais, vertinant tik skundo nagrinėjimo metu gautus parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir įvykio vieton atvykę policijos pareigūnai A. S. bei A. N. teismo posėdyje patvirtino matę sargų nurodytoje vietoje automobilio padangų slydimo žymes.Dėl atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo pozicijos, kad automobilio techniniam įvertinimui pasirinkta nuo miesto atokiau esanti aikštelė, kas rodo pavojaus supančiai aplinkai nebuvimą, skunde pažymima, jog teritorija nebuvo saugoma tiek, kad į ją nepatektų pėstieji, dviratininkai ar kitų transporto priemonių vairuotojai, teritorijoje įrengtos kuro talpyklos, stovi įmonės transportas, kas leidžia daryti išvadą, jog didinat greitį verčiamas ratu važiuoti slystantis automobilis ne tik kėlė realų pavojų supančiai aplinkai, bet ir vairuotojui bei keleiviui. Institucijos atstovo nuomone, akivaizdus J. V. savo paties išskirtinumo ir pranašumo prieš jį supančią aplinką demonstravimas yra važiavimas su pagreičiu į teritorijos sargą, nors nebuvo jokio pagrindo tai daryti. Skunde nurodoma, kad automobilio vėsinimo versija važinėjant ratu vertintina kritiškai, kadangi byloje nustatytos priešingos aplinkybės - liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad J. V. automobilį link teritorijos tvoros vairavo tolygiu greičiu, ten apsisukęs su pagreitėjimu atvažiuodavo į teritorijos vidurį ir slysdamas šonu apsisukdavo, ir šiuos veiksmą kartojo keletą kartų. Skunde pažymima, kad automobilių techninę apžiūrą atlieka techninių apžiūrų centrai, detales defektuoja ir keičia automobilių servisai, dirbtuvės, o mėgėjiškai atlikti transporto priemonės būklės vertinimą, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimų, įmanoma patikrinti ir bendro naudojimo keliuose lengvais stabdžių pedalo paspaudimais, staigiais - atsargiais vairo suktelėjimais, pagaliau vertinant vizualiai ar įsiklausant važiavimo metu.Nurodo, kad nors pasirinkta chuliganiškam vairavimui vieta yra ne kelio ar gatvės vieta, ne darbo diena ir vakaras, tačiau į teritoriją netrukdomai galėjo patekti asmenys, automobiliai, kiti viešajame eisme dalyvaujantys eismo dalyviai, ir grėsmė nagrinėjamu atveju realiai kilo ne tik pačiam transporto priemonės vairuotojui, jo keleiviui, bet ir aikštelėje pastatytoms transporto priemonėms, teritorijos sargui, ėjusiam į chuliganiško vairavimo vietą.Pažymi, kad Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą bei priėmusi nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nesutinka su teismo vertinimu, jog tyrimo metu surinkti ir patikrinti bylos duomenys nėra pakankami administracinio nusižengimo faktui ir asmens kaltei konstatuoti. Institucija yra įsitikinusi, kad liudytojų duoti parodymai yra nešališki, išsamūs, patikrinti įvykio vietoje, patvirtinti policijos pareigūnų, atvykusių įvykio vieton parodymais, o tiesioginė tyčia atsispindi atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose vairuojant transporto priemonę į liudytoją M. S., taip pat atsakomybėn patraukto asmuo siekiu didinant greitį priversti automobilį slysti ir suktis. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą J. V. atstovas advokatas Ž. A. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nuosekliai išanalizavo visus bylos duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą nurodydamas, kad pareigą įrodyti asmens kaltę turi institucija ir jos surinkti bei pateikti įrodymai turi neginčytinai patvirtinti atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius inkriminuojamą veiką.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad jokių objektyvių duomenų apie J. V. vairuojamo automobilio šoninį slydimą bei „saulučių“ piešimą nepateikta, o fotonuotraukos patvirtina to nebuvus. Be to, advokato nuomone, nutartyje objektyviai įvertinta aplinkybė, kad J. V. neturėjo fizinės galimybės privažiuoti prie M. S. ir jo išgąsdinti, kadangi tarp automobilio ir liudytojo buvo techninio aptarnavimo duobė ir reali grėsmė šiam kilti negalėjo. Be to, įvertinta ir tai, kad J. V. automobilį tikrino ir važinėjo nuošalioje teritorijoje, kas taip pat paneigia jo veiksmuose buvus chuliganiškas paskatas. Mano, kad pastaroji aplinkybė itin svarbi įvertinant J. V. elgesio subjektyvinę pusę, kadangi chuliganiškam vairavimui būdingas siekis pasipuikuoti, pasirodyti išskirtiniu prieš kitus asmenis, žiūrovus, o ne prieš stovinčius automobilius ar kitus objektus.Atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai nenufotografavo jų teigimu buvusių įvykio vietoje automobilio slydimo bei „saulučių“ piešimo žymių, nors tokias buvus nurodo. Tai leidžia manyti, kad arba įvykio vietos apžiūra buvo atlikta nekvalifikuotai (protokolo byloje iš viso nėra), arba nebuvo ką užfiksuoti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija, surašiusi protokolą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog J. V. vairavo automobilį chuliganiškai.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutartimi, institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl nepagrįstai konstatavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nebuvimą.(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys J. V. padaryti KET 4 ir 9 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punkte, be kita ko, nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, tai yra iššaukiančiu vairavimu sąmoningai didindamas automobilio greitį ir automobiliu šonu slysdamas elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 4 ir 9 punktų pažeidimu. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą apie chuliganiškas J. V. veiksmų paskatas, kuomet jis, be jokios teisėtai pagrįstos dingsties, įsibėgėjęs ir smarkiai akseleruodamas, staiga sukdamas automobilio vairą privertė automobilį slystant šonu suktis vietoje ir, išvažiuodamas iš įmonių teritorijos, greitėdamas vairavo automobilį į teritorijos sargą. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. 2017 m. spalio 21 d. 19.30 val. N. A., J. D. g. 1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsibėgėjęs ir smarkiai akseleruodamas, staiga sukdamas automobilio vairą privertė automobilį slystant šonu, suktis vietoje, po to, kai tokį J. V. vairavimą pastebėjo teritorijos sargas A. J. ir su kolega M. S. uždarė teritorijos vartus, J. V., suprasdamas, kad išvažiuoti iš įmonių teritorijos nebegalės, greitėdamas vairavo automobilį į teritorijos sargą.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V. neginčija aplinkybės, jog aikštelėje intensyviai gazavo – stipriai akseleravo, tačiau tvirtino, kad tuo siekė patikrinti automobilio techninę būklę, o pradėjus kaisti automobilio varikliui, pradėjo automobilį sukinėti ratais, kad variklis atauštų, po ko nuvažiavęs prie vartų ir pamatęs, kad jie uždaryti, atsistūmė atbulas, bet į stovintį sargą nevažiavo.Tiek J. V. skunde pirmosios instancijos teismui, tiek šio teismo nutartyje nutraukti teiseną konstatuojama, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčia vairuoti chuliganiškai verčiant automobilį slysti šonu bei jį vairuojant į teritorijos sargą, neįrodyta, tačiau sutikti su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad teritorijoje, kurioje vyko nagrinėjamas įvykis, jis dirba sargu, teritorijoje transporto priemones palieka saugoti privatūs asmenys, prie įvažiavimo vartų kabo iškaba, kurioje nurodyta, jog pašaliniams įvažiuoti į teritoriją draudžiama, kabo greičio ribojimo ženklas, leidžiantis teritorijoje važiuoti nedidesniu kaip 10 kilometrų per valandą greičiu, o teritoriją juosiančioje tvoroje yra varteliai, per kuriuos įmonių darbuotojai ateina į darbą, pažymėjo, jog per tuos vartelius, tikslu sutrumpinti kelią, įmonių teritorija praeina ir kiti žmonės. Nurodė, kad būnant sargams įrengtose patikros bei stebėjimo patalpoje, išgirdo stiprų į teritoriją įvažiuojančio automobilio variklio ir padangų garsą, pasižiūrėjęs pamatė dideliu greičiu pro vartus į teritoriją įvažiuojantį anksčiau nematytą automobilį, išgirdo didelį garsą ir pamatė pro sargams skirtos patalpos langą vairuotoją, ,,piešiantį teritorijoje saulutes“. Liudytojo tvirtinimu, teritorijoje stovi įmonių transporto priemonės: nauji cementovežiai, mokomasis sunkvežimis, vilkikai su priekabomis, autobusai. Nurodė, kad uždarė vartus, kad automobilis neišvažiuotų, ir paskambino pagalvos centro telefono numeriu 112, pažymėjo, kad į kontrolinį punktą vairuotojas atvažiavo itin dideliu greičiu, bet pamatęs, kad negalės išvažiuoti staigiai atsistūmė atgal, apsisuko ir grįžo į teritoriją, po to automobilis užsidegė, ant žemėmis užteršto asfalto aiškiai matėsi likusios automobilio padangų žymės, tą patį vakarą atvykusiems pareigūnams parodė likusias žymes ant asfalto - buvo likusio automobilio padangų žymės tokios, kokios lieka pravažiavus automobiliui. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. S. taip pat nurodė, jog 2017 metų rudenį, tiksliai datos neprisimena, apie 19.30 val. buvo savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pastate, sargams įrengtoje patalpoje. Atvažiavo nematytas automobilis, kuris iš pradžių nesukėlė jokio įtarimo, kadangi važiavo lėtai ir ramiai, tačiau po kokios pusės minutės išgirdo automobilio padangų stiprų cypimą. Išsigando, todėl į teritoriją išėjo tik už kokių keturių minučių. Iš pradžių pro langą stebėjo, kas vyksta teritorijoje. Pažiūrėjęs matė tik automobilio žibintus, pagal kurių judėjimą suprato, kad automobilis važiuoja sukdamasis ratu, girdėjo stiprų automobilio variklio garsą ir padangų cipimą, iš variklio garso suprato, kad apsukos didelės. Išėjęs pamatė ateinantį kolegą A. J., kuris telefonu paskambino ir iškvietė pagalbą, abu uždarė vartus. Prie jų privažiavo automobilis, kurio vairuotojas, tikriausiai pamatęs, kad vartai uždaryti ir jo neišleis, greitai, didelėmis automobilio variklio apsukomis agresyviai judėjo atbuline eiga į jį, tai yra į M. S., po to sustojo prie automobilių techninės apžiūros duobės, staigiai apsisuko ir nuvažiavo atgal į teritoriją. Toks vairuotojo agresyvus elgesys, pasak liudytojo, jį išgąsdino, vietos apsisukti buvo pakankamai, važiuoti atbuline eiga nereikėjo, todėl mano, kad vairuotojas tyčia važiavo į jį norėdamas išgąsdinti. Teritorijoje važinėjęs automobilis paliko žymes ir provėžas. Pastebėtina, kad analogiškas aplinkybes liudytojai A. J. ir M. S. nurodė ir savo paaiškinimuose, surašytuose iškart po įvykio (b. l. 14-15). Be to, jie savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 17 -18, 19, 29-35). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. S. ir A. N. nurodė, kad įvykio vakarą buvo gautas pranešimas dėl chuliganiško vairavimo, o netrukus tuo pačiu adresu buvo gautas pranešimas dėl degančio automobilio. Nuvykus į vietą buvo rastas degantis automobilis, o teritorijoje buvę sargai parodė vietą, kurioje kažkokie jaunuoliai minėtu automobiliu prieš tai važinėjo po teritoriją „piešdami saules“, tai yra slysdami ratu. Vietose, kur rodė sargai, matėsi automobilio padangų žymės, matėsi, jog važiuodamas automobilis slysdamas suko ratu, įvykio vietą fotografavo, tačiau dėl tamsaus paros meto nuotraukos nepavyko, buvo tamsios, todėl vaizdo nesimatė. Kitų transporto priemonių nematė, teritorijoje buvo kuro užpylimo kolonėlė. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 10-11). Aukščiau nurodytų asmenų parodymų kontekste pažymėtina, kad liudytojo T. L., J. V. draugo, važiavusio su juo viename automobilyje, parodymai apie automobilio slydimo aplinkybes negali būti vertinami kaip patikimi ir traktuotini tik kaip siekis padėti savo draugui išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie prieštarauja ankstesnių liudytojų parodymams.Ir nors apylinkės teismas padarė išvadą, kad bylos tyrimo metu nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. versija, kad jis atvažiavo į aikštelę ne iš chuliganiškų paskatų, o tik norėdamas patikrinti automobilio techninę būklę, o be to, apylinkės teismo nuomone, girdimas automobilio akseleravimas savaime nereiškia chuliganiškų paskatų, taip pat dėl to, kad tarp J. V. vairuojamo automobilio ir M. S. buvo techninės apžiūros duobė, todėl J. V. vairuojamas automobilis į jį atsitrenkti ir sužaloti negalėjo, dėl ko realios grėsmės nesukėlė, tai yra J. V. veiksmuose tyčios vairuoti chuliganiškai nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai svarių įrodymų, kad J. V. vairavo chuliganiškai.Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V., įvažiavęs į užtvaru bei sargų saugomą aikštelę, kurioje statomi ir kiti automobiliai, yra kuro užpylimo kolonėlė, į kurią gali patekti ir kiti asmenys, didindamas automobilio greitį ir akseleruodamas privertė automobilį slysti ir suktis vietoje. Ypač svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokius veiksmus atliko pakartotinai ne vieną kartą. J. V. paaiškinimas, kad jis, pamatęs, jog po stipraus akseleravimo labai kaista automobilio variklis, sukinėjo ratus, kad variklis atvėstų, yra visiškai nelogiškas, kadangi akivaizdu, jog tokiu atveju jis turėjo automobilį iš karto stabdyti ir gesinti jo variklį, o ne tikėtis, kad ir toliau greit važiuojant automobilio variklis atvės. Visgi, J. V. tokį automobilio vairavimą tęsė toliau, visiškai paneigdamas bet kokią jo neatsargumo galimybę. Apygardos teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – techniškai blogo automobilio variklio darbo. Iš liudytojų A. J. ir M. S. parodymų matyti, kad jie girdėjo stiprų variklio garsą ir automobilio padangų cypimą, atvykusiems pareigūnams parodė likusiais vairuoto automobilio padangų žymias ant asfalto, ką teismui patvirtino ir į įvykį vykę policijos pareigūnai A. S. ir A. N., o tai leidžia daryti išvadą, kad pats vairuotojas aktyviais veiksmais siekė intensyvaus, daugkartinio slydimo šonu ir galimam ,,variklio vėsinimui“ pasirinko intensyvų automobilio sukimą ratu stipriai akseleruojant. Akivaizdu, kad siekdamas automobilio variklio atvėsinimo jis privalėjo nebedidinti greitį, o turėjo elgtis priešingai – ne vis sukti ratus ir slysti šonu, o lėtinti greitį ir galų gale sustoti. Tuo tarpu jo elgesys šiuo atveju parodo, kad minimus veiksmus jis atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pažeidėjo veiksmai – slydimas šonu ir automobilio sukimas ratu buvo atliekami aikštelėje, kur stovi kiti automobiliai (b. l. 31 - 32), o nepavykus išvažiuoti iš aikštelės dėl sargų uždarytų vartų J. V. atbuline automobilio eiga staigia judėjo link M. S. ir sustojo tik privažiavęs prie esančios techninių apžiūrų duobės (b. l. 34), kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik ten esantiems statiniams ir automobiliams, tačiau ir liudytojui M. S. (kuris išsigando šio manevro ir buvo priverstas trauktis atgal). Pažymėtina, kad J. V. veiksmai kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, tačiau ir jam pačiam bei kartu automobilyje buvusiam T. L.. Nagrinėjamu atveju neabejotinai labai svarbu ir tai, kad, įvertinus J. V. amžių (gimęs 1999 m. liepos 22 d.), galima daryti išvadą, kad jis, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, tamsiu paros metu, esant drėgnai kelio dangai ir tik kelias dienas naudodamasis transporto priemonę (b. l. 12), dar neturėjo tiek įgūdžių, kurie duotų pagrindą manyti, kad jis sugebės automobilį suvaldyti ištikus nenumatytai situacijai. Asmuo, valdantis tokiu būdu automobilį, privalėjo suprasti, jog sukėlus apsukas ir dideliu greičiu sukant automobilį, gali būti sudaryta pavojinga situacija, kuomet automobilio ratų sukibimas su asfalto danga sumažės. Akseleravimo ir automobilio padangų cypimo garsą išgirdo ir aikštelės sargai, būdami pakankamai toli nuo vietos, kurioje J. V. atliko automobilio sukimą ratais, kas taip pat patvirtina, jog apsukos buvo padidintos itin reikšmingai ir staigiai, o greitis buvo didelis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie veiksmai, nesant neišvengiamo būtinumo, galinčio pateisinti tokį transporto eisme dalyvavusio asmens elgesį, negali būti laikomi nekeliančiais grėsmės eismo saugumui.Byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog liudytojai A. J. ir M. S., kurie tiesiogiai matė chuliganišką automobilio vairavimą ir apie tai pranešė policijai, bei policijos pareigūnai, fiksavę pažeidimą, būtų šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko siektų apkalbėti J. V.. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, kad jis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tyčia važiuojant ratais sukėlus automobilio apsukas, galimybė elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad vairuojama transporto priemonė galėtų būti sustabdyta iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, yra nepateisinamai ir nepagrįstai apribojama. Be to, ir važiavimas atbuline eiga didinant greitį į už automobilio stovinčio žmogaus pusę, nesant tam būtinybės, taip pat rodo J. V. siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tokios išvados nepaneigia ir tai, jog realių neigiamų padarinių šiuo atveju J. V. veiksmai nesukėlė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esamoje situacijoje netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko S. K. 2018 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V.2018 m. vasario 7 d. skundo netenkinti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.