- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-494-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00585-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Panevėžio energija“, AB „Panevėžio būstas“, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcija
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-494-198/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 31 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1473-902/2016 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl nustatymo, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto, suinteresuotiems asmenims AB „Panevėžio energija“, AB „Panevėžio būstas“, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, antstolei V. Ž., antstoliui A. B., antstoliui S. R., V. S., S. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jo būsto - buto, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso pareiškėjui, ir ½ dalis priklauso pareiškėjo sutuoktinei V. S.. Nurodo, kad tai yra paskutinis būstas, kuriame gyvena. Daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu negali įvykdyti eilės savo civilinių prievolių, antstoliai vykdo išieškojimus, ir susidaro reali grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į jam priklausantį butą. Viso išieškomos sumos sudaro iki 10 000 eurų. Nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, yra registruotas darbo biržoje, įgijo baldų apmušėjo specialybę, tačiau susirasti nuolatinio darbo nepavyksta. Antstoliui nukreipus išieškojimą į paskutinį priklausantį butą, pareiškėjo šeimos pajamos būtų nepakankamos išsinuomoti kitą butą. Butas yra vieno kambario, su bendro naudojimo patalpa. Pakeisti šį butą į mažesnį ir pigesnį, kad iš gautos priemokos padengti nors dalį išieškomų sumų, nėra jokios galimybės. Šiame bute gyvena ir jo sutuoktinė V. S. ir pilnametė dukra S. S.. Todėl visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti CPK 663 str. 4 d., ir nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė V. S. pareiškimą. Teismas nustatė, kad skolininkui V. S. ir suinteresuotam asmeniui jo sutuoktinei V. S. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-02-18 VĮ Registrų centras duomenimis, tai yra vienintelis pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų neįgalus, kad su juo bute gyventų neįgalūs asmenys ar nepilnamečiai. Pareiškėjas yra bedarbis, pajamų neturi. Įvertinęs pareiškėjo skolų sumą, tai, kad pareiškėjas negauna pajamų, gyvena iš sutuoktinės atlyginimo, teismas sprendė, kad iš kitų šaltinių, nei areštuotas butas, skolų nebūtų galimybės išieškoti. Teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia manyti, kad pareiškėjui ir toliau naudojantis šiuo butu, skolos tik didėtų, nes jų padengti iš dabartinių pareiškėjo pajamų nėra galimybės. Pareiškėjas nėra pajėgus išlaikyti turimo būsto. Toliau gyvenat nurodytame būste, atsirastų ir naujų įsipareigojimų (komunaliniai mokesčiai ir kt.) dabartiniams ir naujiems kreditoriams, kurių jis taip pat neturėtų galimybės vykdyti. Be to, pareiškėjo negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus įrodo ir pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai Panevėžio apskrities VMI naudai - 1,22 Eur, 1,62 Eur, 1,45 Eur skolos, dėl kurių antstolių kontorose užvesto vykdomosios bylos. Esant šioms aplinkybėms, uždraudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto, teismo vertinimu, iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi, kaip minėta, pareiškėjui toliau gyvenant bute, kurio jis pagal savo gaunamas pajamas neturi galimybės išlaikyti, jo skolos tik didėtų, jis įgytų ir naujų kreditorių (tame tarpe ir dėl komunalinių mokesčių už butą, į jį tiekiamas paslaugas), kurių reikalavimai taip ir liktų nepatenkinti (CK 1.5 str. 4 d.). Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nėra galimybės turimą butą pakeisti į mažesnį ir pigesnį. Pareiškėjas nesiėmė visų reikiamų priemonių išlaikyti turimą 40,73 kv.m. ploto butą. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kaip jis siekia sumažinti susidariusius kitus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, įsiskolinimai didėja esant priteistoms procesinėms palūkanoms. Bylos duomenimis, pareiškėjas yra atsisakęs jam pateiktų darbo pasiūlymų (b.l. 9). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas turi pilnametę dukterį S. S., kuri pagal įstatymą privalo jį išlaikyti (CK 3.205 str.). Pareiškėjas nėra kreipęsis dėl išlaikymo išieškojimo iš vaikų į teismą. Todėl teismas darė išvadą, kad tenkinti pareiškimo nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
P. V. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja visos penkios sąlygos, būtinos CPK 663 str. 4 d. taikymui, todėl nustačius visų šių sąlygų buvimą, teismas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio gyvenamojo būsto. Nurodo, kad skola, dėl kurios antstoliai vykdo išieškojimą, atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Nors vienas iš kreditorių D. P.-S ir yra fizinis asmuo, kurio naudai antstolis išieško išlaikymo įsiskolinimą, tačiau šis įsiskolinimas sudaro tik 1608,80 euro, t.y. neviršija CPK 663 str. 3 d. nustatytos ribos. Vien dėl šio įsiskolinimo antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į pareiškėjui priklausantį būstą. Teismui nustačius, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto, nors skola už komunalines paslaugas viršija 2030, 00 eurų, iš jo ir negalėtų būti išieškoma, nes įsiskolinimas už išlaikymą yra nedidelis ir šios sumos neviršija. Pareiškėjas yra bedarbis, jokių pajamų negauna, yra registruotas darbo biržoje, įgijo baldų apmušėjo specialybę, tačiau susirasti darbo nepavyksta. Pareiškėjas savo jėgomis užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų negali, jam būtina valstybės parama, jis turėtų būti laikomas socialiai remtinu asmeniu. Teismo reikalavimas, esą pareiškėjas tokiose bylose turėtų įrodyti, kad ateityje įsiskolinimas už komunalines paslaugas bus padengtas arba bent jau nebedidės, paneigia pačią CPK 663 str. 4 d. egzistavimo prasmę. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įsiskolinimų už komunalines paslaugas nedengia piktybiškai, kaip nors slapsto savo turtą ir pan. Pareiškėjo pilnametė dukra S. S. turto neturi, pajamų negauna, todėl teismo siūlymas iš jos reikalauti išlaikymo negalėtų būti įgyvendintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas nenukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, yra registruotas darbo biržoje, įgijo baldų apmušėjo specialybę, tačiau susirasti nuolatinio darbo nepavyksta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys bei pačio pareiškėjo pateikti duomenys nėra pakankami tam, jog būtų galima taikyti CPK 663 str. 4 d. numatytą išimtį ir nuspręsti neišieškoti skolos iš pareiškėjo būsto. Atskiruoju skundu pareiškėjas tvirtina, kad jis yra socialiai remtinas asmuo ir todėl jo atžvilgiu taikytina CPK 663 str. 4 d. Pareiškėjas šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, yra registruotas darbo biržoje, įgijo baldų apmušėjo specialybę, tačiau susirasti nuolatinio darbo nepavyksta. Vien dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris neviršija CPK 663 str. 3 d. nustatytos ribos, antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į pareiškėjui priklausantį butą, kuriame jis gyvena. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį jo būstą dėl sunkios socialinės padėties yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, antstolės V. Ž. kontoroje vykdomas 582,42 Eur išieškojimas iš V. S. AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-01612-73/2005 (vykdomoji byla Nr. 0113/09/01674), 488,60 Eur išieškojimas iš V. S. AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6642-223/2006 (vykdomoji byla Nr. 0113/09/02225), 341,56 Eur išieškojimas iš V. S. AB „Panevėžio šilumos tinklai“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L-2-3377-06/2000 (vykdomoji byla Nr. 0113/09/00132), 1,22 Eur išieškojimas iš Valdučio S. P. apskrities VMI naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2303-755/2009 (vykdomoji byla Nr. 0013/09/06560/1), 1, 62 Eur išieškojimas iš Valdučio S. P. apskrities VMI naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6642-223/06 (vykdomoji byla Nr. 0013/07/1485), 1,45 Eur išieškojimas iš Valdučio S. P. apskrities VMI naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3751-755/2011 (vykdomoji byla Nr. 0013/12/136), bei 1608,80 Eur išlaikymo įsiskolinimas D. P.- Sereikienės naudai (vykdomoji byla Nr. 0113/09/2012). A. S. R. vykdo šiuos išieškojimus iš V. S.: 675,28 Eur išieškojimą AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4236-812 (vykdomoji byla Nr. 0102/15/01328), 332,32 Eur išieškojimą UAB „Panevėžio būstas“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7291-828 (vykdomoji byla Nr. 0102/15/00190), 555,53 Eur išieškojimą AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4676-882 (vykdomoji byla Nr. 0102/13/01611), 199,27 Eur išieškojimą UAB „Panevėžio būstas“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7034-837 (vykdomoji byla Nr. 0102/12/03012), 547,80 Eur ieškojimą AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2638-755 (vykdomoji byla Nr. 0102/12/01284), 310,36 Eur išieškojimą UAB „Panevėžio būstas“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3751-755 (vykdomoji byla Nr. 0102/11/01965), 869,75 Eur ieškojimą AB „Panevėžio energija“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-222-589 (vykdomoji byla Nr. 0102/10/02737), 434,49 Eur UAB „Panevėžio būstas“ naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2303-755 (vykdomoji byla Nr. 0102/09/01571), 9,35 Eur išieškojimą Valstybės naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L-2-3377-06 (vykdomoji byla Nr. 102/04/4658), bei 1,62 Eur Valstybės naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L-2-6775-412 (vykdomoji byla Nr. 0102/08/02212).
S. V. S. ir suinteresuotam asmeniui jo sutuoktinei V. S. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-02-18 VĮ Registrų centras duomenimis, tai yra vienintelis pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas.
Apeliantas nurodo, kad įsiskolinimas už išlaikymą yra nedidelis, neviršija CPK 663 str. 3 d. nustatytos ribos, todėl vien dėl šio įsiskolinimo išieškojimas iš jo paskutinio būsto yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu atskirojo skundo argumentu ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015, suformuotą aktualią teismų praktikai teisės taikymo taisyklę, taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš pareiškėjo išieškomos priverstinai sumos sudaro 5337,38 Eur sumą, į kurią įtrauktas įsiskolinimas yra už sunaudotus energijos išteklius, komunalines paslaugas, išlaikymo įsiskolinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur (CPK 663 str. 3d.). CPK 663 str. 4 d. reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 str. 2 d. norma yra imperatyvi. CPK 663 str. 4 d. nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys išties patvirtina, kad pareiškėjas yra bedarbis, pajamų neturi. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien šios aplinkybės bei pačio pareiškėjo tvirtinimas, kad jo materialinė padėtis yra sunki, neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma virš nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 663 str. 4 d. numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjo gyvenamąjį būstą.
Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas yra socialiai remtinas, apeliantas nepateikė įrodymų apie šiuo metu gaunamas socialines išmokas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti sunkią savo finansinę padėtį, pateikė pašalpos gavimo pažymą, nedarbo draudimo išmokos gavimo pažymą, pažymą apie registraciją darbo biržoje. Tačiau šie duomenys atskleidžia pareiškėjo finansinę padėtį tik už kelerius praėjusius metus, t. y. kad jis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. gaudavo socialinę pašalpą bei lankėsi darbo biržoje dėl darbo pasiūlymų, nors skola AB „Panevėžio energija“ susidarė už laikotarpį nuo 2000 m. ( 2000 m. spalio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-3377-06/2000)( b.l. 6). Duomenų, kad pareiškėjas nedirbo ir neturėjo jokio turto per visą skolos susidarymo laikotarpį byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė CPK 663 str. 4 d. numatytų išimtinių sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visą bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ir toliau naudojantis šiuo butu, skolos tik didėtų, nes jų padengti iš dabartinių pareiškėjo pajamų nėra galimybės. Pareiškėjas nėra pajėgus išlaikyti turimo būsto. Toliau gyvenat nurodytame būste, atsirastų ir naujų įsipareigojimų (komunaliniai mokesčiai ir kt.) dabartiniams ir naujiems kreditoriams, kurių jis taip pat neturėtų galimybės vykdyti. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nėra pajėgus išlaikyti turimo būsto, o jam toliau gyvenat nurodytame būste, atsirastų ir naujų įsipareigojimų. Be to, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad apeliantas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kaip jis siekia sumažinti/ mažina susidariusį įsiskolinimą kreditoriams. Pažymėtina, kad pareiškėjo įsiskolinimas, esant priteistoms procesinėms palūkanoms, tik didėja.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad uždraudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.