- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2-267-980/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04117-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė (pirm.)
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- Neringos miesto savivaldybės priešieškinį, E. D., A. D., Neringos savivaldybė
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Lina Šimė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovei Neringos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo parduoti ieškovei nuomojamą butą ir atsakovės Neringos miesto savivaldybės priešieškinį atsakovams E. D. ir A. D. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamą butą/gyvenamasis patalpas, turinčias 59,07 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už kainą, nustatytą Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti Įstatyme Nr. XII-1215 (2019-02-12d. red.) bei jame numatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1991 m. nuolatos gyvena, o nuo 1993-02-25 yra registruota Neringos savivaldybei priklausančiame bute, turinčiame 59,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi 2001-02-01 savivaldybės gyvenamos patalpos nuomos sutarties (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu. Jos registracijos šiame bute metu pagrindine nuomininke buvo sutuoktinio G. D. senelė A. M.. Vėliau pagrindiniu nuomininku tapo jos vyras G. D.. Savivaldybės buto 2001-02-01 nuomos sutartyje ir jos 2005-02-28 pakeistoje sutartyje pagrindiniu nuomininku buvo nurodytas jos sutuoktinis G. D., o pastarajam mirus (2016-12-12), 2017-03-13 buto nuomos sutartis buvo pakeista, pagrindiniu nuomininku nurodant ieškovę. Kartu su ieškove šiame bute gyvena ir yra deklaravę gyvenamą vietą ir jos sūnus A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris šiame bute gyvena ir yra registruotas/deklaravęs gyvenamą vietą nuo gimimo. Butas, kuriame gyvena (adresu (duomenys neskelbtini)) Neringos savivaldybės 2016-12-22 sprendimu Nr. T1-249 yra įtrauktas į P. N. savivaldybės ir Pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Neringos savivaldybės administracija 2020-01-22 raštu Nr. (4.17) V15-189 informavo, kad, neva, ji yra pažeidusi Nuomos sutarties 1.1 punkto sąlygą (neinformavo nuomotojo apie tai, kad nuo 2015-07-07 nuosavybės teise įgijo gyvenamasis patalpas, esančias Ukmergės m., todėl, vadovaujantis sutarties 10.2p., 10.6p. ir 12.4p., privalo per 1 mėnesį išsikelti iš buto. Gavusi tokį savivaldybės raštą, informavo savivaldybę apie tai, kad butą Ukmergėje gavo dovanų iš savo tėvų, kurie tame bute tebegyvena iki šiol, nes 2015-07-07 dovanojimo sutartyje nurodyta jų uzufrukto teisė naudotis šiuo butu iki jų mirties. Todėl laiko, kad faktiškai tuo butu ji naudotis negali ne tik dėl to, kad jis yra kitame Lietuvos krašte, nei jos gyvenamoji bei darbo vieta, bet ir todėl, kad šiame bute vis dar gyvena jos tėvai. Be to, Savivaldybei ši aplinkybė buvo žinoma dar prieš sudarant 2017-03-13 buto nuomos sutarties pakeitimą, tuo labiau, kad ši aplinkybė yra išviešinta registruojant šį faktą VĮ registrų centras NTR CDB (nuo 2015-07-13d.), todėl nemanau, jog esu pažeidusi nuomos sutarties sąlygas. Vienok, pasitarusi su savo šeima, nutarė pasinaudoti Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo Nr. XII-1215 (2019-02-12d. red.) (toliau- Įstatymas) 25 str. 2d.5p. ir 2020-01-29 pateikė Neringos savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti nusipirkti butą, kuriame gyvenu (gyvenamąsias patalpas), adresu (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
A. N. miesto savivaldybė nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais visiškai nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris nustato: „Už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys: savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas“. Nesutikdami su ieškinio reikalavimu, pažymi, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas dėl sekančių priežasčių Pirma: vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, savivaldybė teisę, o ne pareigą parduoti savivaldybės būstą. Minėtoje normoje nustatyta, kad savivaldybės būstas gali būti parduodamas, jei savivaldybės taryba priima tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo parduoti Butą ieškovei. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Butas yra įtrauktas į P. N. savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą (Neringos savivaldybės tarybos 2016-04-27 sprendimas Nr. T1-90), dar nereiškia, kad savivaldybės taryba yra nutarusi parduoti Butą. Kiekvienu atskiru atveju savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą dėl Buto pardavimo, kainos ir kitų esminių sandorio sąlygų. Sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p.). Antra: vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Tuo tarpu, ieškovei būstas buvo nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis. Visiškai analogiškoje byloje S. G. prieš Neringos savivaldybę dėl įpareigojimo parduoti savivaldybės būstą Klaipėdos apygardos teismas 2020-06-25 civilinėje byloje Nr. e2A- 785-513/2020 priėmė praktiką formuojantį precedentą, aiškinant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Klaipėdos apygardos teismas 2020-06-25 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-785-513/2020 (kurios faktinės aplinkybės analogiškos šioje byloje esančioms faktinėms aplinkybėms) išaiškino, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlyga yra siejama ne su būsto įtraukimu į socialinio būsto sąrašą, bet su jo nuomos sąlygomis. Tai yra, konkrečiu atveju reikia vertinti, ar:
Žemesnės instancijos teismas
- savivaldybės būstas buvo išnuomotas socialinio būsto nuomos sąlygomis, ar
- savivaldybės būstas buvo išnuomotas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju Butas buvo išnuomotas ieškovės sutuoktiniui G. D. (po jo mirties - ieškovei E. D.) būtent socialinio būsto nuomos sąlygomis, ką patvirtina žemiau nurodomos aplinkybės. 2005-02-28 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) preambulėje buvo nustatyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-277 „Dėl Neringos savivaldybės socialinio būsto nuomos“. Sutarties 11.1 punkte buvo susitarta, kad nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimą Nr. T1-277 „Dėl Neringos savivaldybės socialinio būsto nuomos“ - 1,17 Lt už kvadratinį metrą. Sutarties 1.1 punkte pažymėta, kad sutartis sudaroma terminuotai, iki kol nuomininkas ar jo šeimos nariai įsigyja gyvenamąjį būstą.
2009-01-13 sudarytoje Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartyje (pakeitime) taipogi buvo aiškiai įtvirtintas terminuotas nuomos sutarties pobūdis (iki kito būsto įsigijimo), buvo pakeistas nuomos mokesčio dydis - 2,39 Lt už kvadratinį metrą. 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) nuostatos taip pat aiškiai įtvirtina nuomotojo valią nuomoti Butą iki tol, kol nuomininkė įsigis nuosavybės teise kitą gyventi pritaikytą būstą. Iš aptartų sutarties ir jos pakeitimų nuostatų matyti, kad Butas ieškovės mirusiam sutuoktiniui G. D., o vėliau ir ieškovei E. D. buvo išnuomotas terminuotai, terminas apibrėžtas įvykiu, siejamu su nuomininko turtinės padėties pagerėjimu, t. y. nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą (būstą) įgijimu arba kito valstybės ar savivaldybės reguliuojamomis nuomos kainomis gyvenamojo būsto išsinuomojimu, t. y. iki išnyks poreikis nuomotis Neringos savivaldybei priklausantį būstą. Aptartos nuomos sąlygos leidžia daryti išvadą, jog iš esmės būstas ieškovei buvo išnuomotas teikiant savivaldybės socialinę paramą asmeniui, kuris neturi nuosavo būsto.
Šalies argumentai
A. N. miesto savivaldybė pateikė priešieškinį E. D. ir A. D., kuriuo prašo teismo nutraukti su ieškove sudarytą 2005-02-28 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartį ir ją keičiančius susitarimus (2009-01-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį, 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį Nr. V31-25); iškeldinti E. D. ir A. D. iš buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2005-02-28 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) 1.1 punkte buvo pažymėta, kad sutartis sudaroma terminuotai, iki kol nuomininkas ar jo šeimos nariai įsigyja gyvenamąjį būstą, išskyrus atvejus, kai įgyto gyvenamojo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų. 2009-01-13 sudarytoje Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartyje (pakeitime) taipogi buvo aiškiai įtvirtintas terminuotas nuomos sutarties pobūdis (iki kito būsto įsigijimo, išskyrus atvejus, kai įgyto gyvenamojo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų). 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) nuostatos taip pat aiškiai įtvirtina nuomotojo valią nuomoti Butą iki tol, kol nuomininkė įsigis nuosavybės teise kitą gyventi pritaikytą būstą, išskyrus atvejus, kai įgyto gyvenamojo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų. Iš aptartų sutarties ir jos pakeitimų nuostatų matyti, kad Butas ieškovės mirusiam sutuoktiniui G. D., o vėliau ir ieškovei E. D. buvo išnuomotas terminuotai, terminas apibrėžtas įvykiu, siejamu su nuomininko turtinės padėties pagerėjimu, t. y. nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą (būstą) įgijimu arba kito valstybės ar savivaldybės reguliuojamomis nuomos kainomis gyvenamojo būsto išsinuomojimu, t. y. iki išnyks poreikis nuomotis Neringos savivaldybei priklausantį būstą. Aptartos nuomos sąlygos leidžia daryti išvadą, jog iš esmės būstas ieškovei buvo išnuomotas teikiant savivaldybės socialinę paramą asmeniui, kuris neturi nuosavo būsto. Sąvoka „socialinis būstas“ teisės aktuose apibrėžta tik nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymui. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį socialinis būstas - tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Minėto įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, jog socialinio būsto nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Įvertinus sąlygas, kuriomis ieškovei 2000 m. buvo išnuomotas Butas, ir jo nuomos kainą, reguliuojamą Neringos savivaldybės, darytina išvada, jog Butas ieškovei buvo išnuomotas būtent socialinio būsto nuomos, o ne komercinės nuomos sąlygomis. Tuo tarpu aplinkybės, jog ieškovė 201507-07 dovanojimo sutartimi įgijo kitą gyventi pritaikytą butą Ukmergėje (naudingasis plotas 49,75 kv.m.), patvirtina, kad parama ieškovei nebėra reikalinga. Šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi ir negali turėti aplinkybė, jog ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas yra kitame mieste nei ieškovė faktiškai gyvena. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas 10 kvadratinių metrų naudingojo ploto normatyvas (arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma). Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) 13.4 punkte: nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį prieš tris mėnesius, jei nuomininkas ar jo šeimos narys įsigyja tinkamą gyventi būstą. Nuomos sutarties 11.6 ir 11.8 punktais pati ieškovė buvo įsipareigojusi prieš Neringos savivaldybę pranešti apie nuosavo nekilnojamojo turto įsigijimą ir per vieną mėnesį išsikelti iš užimamų patalpų. Civilinio kodekso 6.610 straipsnis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Kadangi ieškovė nesutinka geruoju vykdyti nuomos sutarties 11.8 punkto ir išsikelti iš Buto pagal nuomotojo 2020-01-22 rašytinį reikalavimą, tai priešieškiniu atsakovė prašo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti E. D. bei A. D. iš Buto.
Atsiliepimas
Ieškovė E. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad Gyvenamosios patalpos Nuomos sutarties (2017-03-13d. pakeitimas) 1.1p. nustatyta sąlygos, kad gyvenamosios patalpos išnuomojamos Nuomotojui (E. D.) ir jos šeimos nariams (dukrai K. D. bei sūnui A. D.) kol jie neįsigyja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išlyga ,- išskyrus atvejus, kai įgytomis gyvenamosiomis patalpomis jie negali realiai naudotis ar jų įgyto gyvenamojo būsto plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv.m. Iš 2.3 p. nurodytos faktinės aplinkybės, jog E. D. dovanotame bute uzufrukto teise iki gyvos galvos turi teisę gyventi jos tėvai (šis uzufrukto teisė taip pat registruota NTR CDB), darytina neabejotina išvada, jog egzistuoja sutarties 1.1p. numatyta išlyga apie negalėjimą realiai naudoti dovanota gyvenamąja patalpa. Atskirai pasisakytina apie reikalavimą dėl E. D. sūnaus iškeldinimo iš ginčo buto. Jis yra pilnametis ir jokio nekilnojamo turto nėra įgijęs. Jo mamai E. D. dovanotas nekilnojamas turtas Ukmergės mieste jam nepriklauso ir jis neturi jokio teisinio pagrindo reikšti teisių gyventi ar naudotis šiuo jai dovanotu butu Ukmergėje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti esant kokiam nors ginčui dėl A. D. veiksmų, kuriais jis būtų laikytinas, galimai, pažeidusiu ginčo buto nuomos sutarties sąlygas. Be to, A. D. nebuvo ginčo buto sutarties šalis, sutarties nepasirašinėjo, todėl jo iškeldinimas iš buto galimas tik esant CK 6.6.11 str. nurodytiems pagrindams. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. A. D. butu naudojasi kaip buvęs savo tėvų šeimos narys (CK 6.589 str.) ir jo atžvilgiu byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti jį pažeidus atsakovės E. D. pasirašytą buto nuomos sutartį. Dėl ginčo buto teisinio statuso. Nesutiktina su Priešieškinio teiginiu, jog ginčo butas laikytinas Socialiniu būstu, nes a) jis nėra įtrauktas į Neringos savivaldybės Socialinių butų sąrašą; b) Šis butas įtraukas į Neringos savivaldybės parduodamų butų sąrašą; c) Šis butas atsakovės šeimai buvo suteiktas ne tuo pagrindu, jog jos šeima turėjo mažas pajamas (Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo 2002-11-12 Nr. IX-1188) 2str. 7p.), o tuo pagrindu, jog jos šeima šioje gyvenamojoje vietovėje neturėjo nuosavo būsto. Tai reiškia, kad atsakovės šeimai suteikiant ginčo butą nebuvo taikomas reikalavimas turėti ne didesnio, nei nustatyto dydžio šeimos pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas O. Martinkus prašė ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovė ginčo bute gyvena net nuo 1991 metų. Nurodė, jog reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis butas buvo išnuomotas ieškovei, atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigia, kad ginčo butas yra nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, todėl jo negalima parduoti. Nors faktiškai, socialiniai butai nuomojami kai jų nuomos kainas nustato ne pati savivaldybė, o Vyriausybė nutarimu, tačiau ši nuomos kaina yra tokia pati kaip ir butų, kurie įtraukti į parduodamų butų sąrašus ir yra nuomojami kaip savivaldybės butai. Be to, Neringos miesto savivaldybėje visgi yra susiformavusi praktika, kad analogiški butai yra parduodami gyventojams kaip savivaldybės butai, kai tie gyventojai mokėjo nuomos kainą pagal tokį patį įkainį kaip ir ieškovės atveju. Vadinasi ginčo butas pagal kainą ir susiformavusią praktiką gali būti traktuojamas kaip savivaldybės butas, kuris gali būti parduodamas, nes jis įtrauktas į parduodamų butų sąrašą. Laiko, kad ieškovei išnuomotas butas gali būti traktuojamas būtent kaip savivaldybės butas, o ne socialinis būstas. 2003 m. įsigaliojus naujam įstatymui, LAT pasisakė, kad pati sąvoka socialinis būstas atsirado tik įsigaliojus šiam įstatymui, t.y. nuo 2003 metų, todėl valstybė garantuoja status quo tiems nuomininkams, kurie iki tol jau buvo sudarę nuomos sutartis.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, advokatė Lina Šimė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad tai, kad ieškovė gyvena ginčo bute ilgiau nei 30 metų nesudaro pagrindo jai įgyti teisės nusipirkti šį butą jos prašomu pagrindu. Pagrindinė aplinkybė yra ta, kad ieškovė gyvendama socialinio būsto nuomos sąlygomis, dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą. Visų pirma, savivaldybė informavo ieškovę, jog nuomos sutartis bus nutraukta, ir tik po to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jai parduoti ginčo butą ir ši seka bylos kontekste yra labai svarbi. Tiek pagrindinėje nuomos sutartyje, tiek ir jos pakeitimuose buvo įtraukta sąlyga, jog nuomos sutartis sudaroma iki tol, kol nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgyja nekilnojamojo turto. 2015 m. ieškovei tėvai padovanojo butą Ukmergėje, kurio plotas apie 50 kv m. Ieškovės šeima susideda tik iš dviejų šeimos narių – jos pačios ir pilnamečio sūnaus, A. D.. Ieškovė faktiškai viena gyvena bute, nors nuosavybės teise yra įgijusi kitą butą Ukmergėje, juolab, kad pagal buto plotą jo pilnai užtektų ieškovei ir jos tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2001-02-01 ieškovės sutuoktinis G. D. (miręs (duomenys neskelbtini)) sudarė su Neringos savivaldybės butų ūkiu Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį, pagal kurią jam buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
2009-01-13 G. D. sudarė su Neringos savivaldybės butų ūkiu Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos pakeitimą, kurio tekste liko nuostatos dėl terminuotos nuomos - iki tol, kol nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgyja nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejus, kai įgyto gyvenamojo būsto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv.m.
2017-03-13, mirus sutuoktiniui G. D., ieškovė sudarė Neringos savivaldybe Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį Nr. V31-25. Kaip nurodyta šios sutarties preambulėje, sutartis (pakeitimas) sudarytas, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalimi: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Matyti, kad šiame nuomos sutarties pakeitime buvo įtvirtinta analogiška nuostata, kad Butas perduodamas terminuotam naudojimui, iki kol nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgyja nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejus, kai įgytomis patalpomis realiai negali naudotis ar jų įgyto gyvenamojo būsto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv.m.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir tai, kad 2015-07-07 ieškovė E. D. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą: butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,75 kvadratinių metrų ploto; negyvenamąją patalpą-garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ginčo dėl to, kad minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovei padovanojo tėvai J. Š. ir K. Š. nekilo. Dovanojimo sutarties V dalyje nustatyta, kad ieškovė E. D. uzufrukto teise leidžia savo tėvams iki gyvos galvos gyventi bute (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo metu ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė pagal ieškinį – Neringos miesto savivaldybė 2020-01-22 raštu informavo ieškovę E. D., kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisija, sudaryta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-31 įsakymu Nr. V13-381, atliko savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarčių vykdymo kontrolę ir nustatė esminį nuomos sutarties 1.1 punkto pažeidimą: ieškovė E. D. neinformavo savivaldybės apie jai priklausančias gyvenamąsias patalpas: 49,75 m ploto butą (duomenys neskelbtini). Nors nuomos sutartyje (2009-01-13 redakcija) buvo įtvirtintas reikalavimas per 10 dienų informuoti nuomotoją apie įgytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė pažeidė šį reikalavimą ir neinformavo Neringos savivaldybės apie 2015-07-07 dovanojimo sutarties pagrindu įgytą tinkamą gyventi nekilnojamąjį turtą.
Gavusi pranešimą raštu iš Neringos miesto savivaldybės, ieškovė E. D., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamą butą/gyvenamasis patalpas, turinčias 59,07 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už kainą, nustatytą Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti Įstatyme Nr. XII-1215 (2019-02-12d. red.) bei jame numatyta tvarka ir sąlygomis. Savo ieškinį ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad aplinkybė, jog jai tėvai padovanojo butą, kuriame iki šiol gyvena, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas nesuteikti jai teisės įsigyti nuomojamo būsto, nes tėvų butas yra Ukmergėje, o ji gyvena ir dirba Neringoje daugiau nei trisdešimt metų, be to, tėvų butas yra per mažas jai gyventi kartu ir ji šiuo metu faktiškai butu naudotis neturi galimybių. Be to, ieškovės atstovas advokatas O. Martinkus akcentavo, kad tai, kad ieškovei šiuo metu išnuomotas butas yra įtrauktas į savivaldybės parduodamų butų sąrašą, kas rodo tik savivaldybės valios trūkumą tai padaryti, nes šioje savivaldybėje jau yra suformuota praktika ir pasitaikę atvejų, kai nuomojami butai buvo įtraukti į parduodamų butų sąrašus ir gyventojams suteikta galimybė juos nusipirkti.
Savivaldybės atstovė, advokatė L. Šimė, bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ieškovės sutuoktinio sudaryta nuomos sutartis, tiek visi vėlesni jos pakeitimai iš esmės buvo sudaryti būtent terminuotam laikotarpiui, t.y. kol nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgyja nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejus, kai įgytomis patalpomis realiai negali naudotis ar jų įgyto gyvenamojo būsto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv.m. Be to pažymėjo, jog savivaldybė turi ne pareigą, o teisę įtraukti butus į parduodamų butų sąrašą ir juos parduoti gyventojams, be to, tai priklauso nuo politinės valios, juolab, kad ieškovė net ir nėra pateikusi teismui duomenų apie savo pajamas ir galimybes įsigyti vieną brangiausiai Lietuvos teritorijoje vertinamų nekilnojamojo turto objektų, kurio kaina net nėra nustatyta šio ginčo nagrinėjimo metu.
Ieškovė siekia įgyti nuomojamą Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą būstą, t. y. savivaldybės būstą, kuris kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, visgi buvo jai išnuomotas terminuotai, su sąlyga kol nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgyja nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejus, kai įgytomis patalpomis realiai negali naudotis ar jų įgyto gyvenamojo būsto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv.m.
Pažymėtina, jog sąvoka „socialinis būstas“ teisės aktuose apibrėžta tik nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymui. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį socialinis būstas – tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, jog socialinio būsto nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Teismo vertinimu byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad butas ieškovei buvo išnuomotas būtent socialinio būsto nuomos sąlygomis ir be to terminuotai – iki įvyks sąlyga. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Neringos savivaldybei, todėl sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, jog šiai dienai galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog kiekvienu atskiru atveju savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą dėl Buto pardavimo, kainos ir kitų esminių sandorio sąlygų. Sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p.) ir tokio sprendimo šiai dienai ieškovės atveju savivaldybė nėra priėmusi. Priešingai – Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisija, sudaryta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-31 įsakymu Nr. V13-381, atliko savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarčių vykdymo kontrolę ir nustatė esminį nuomos sutarties 1.1 punkto pažeidimą: ieškovė E. D. neinformavo savivaldybės apie jai priklausančias gyvenamąsias patalpas: 49,75 m ploto butą (duomenys neskelbtini). Nors nuomos sutartyje (2009-01-13 redakcija) buvo įtvirtintas reikalavimas per 10 dienų informuoti nuomotoją apie įgytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė pažeidė šį reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens ir tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.
Nagrinėjamu atveju ieškovei savivaldybės reguliuojama kaina buvo išnuomotas būstas, kurio nuoma, kaip minėta, ir buvo siejama su nuosavo būsto neturėjimu ir pagal tuometinį reglamentavimą su ieškovės sutuoktiniu ir ieškove sudarytose nuomos sutartyse su vėlesniais pakeitimais ir buvo įtvirtinta viena iš nuomos termino pabaigos sąlygų – nekilnojamojo turto įsigijimas.
Analizuojant nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi teisę įsigyti nuomojamą butą Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes būstas jai buvo išnuomotas socialinio būsto nuomos sąlygomis terminuotai su sąlyga – nekilnojamojo turto įsigijimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina priešieškinyje išdėstytus atsakovės argumentus, jog asmens teisė į savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (LAT 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
Iš aptartų byloje nuomos sutarties ir jos pakeitimų nuostatų matyti, kad Butas ieškovės mirusiam sutuoktiniui G. D., o vėliau ir ieškovei E. D. buvo išnuomotas terminuotai, terminas apibrėžtas įvykiu, siejamu su nuomininko turtinės padėties pagerėjimu, t. y. nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą (būstą) įgijimu arba kito valstybės ar savivaldybės reguliuojamomis nuomos kainomis gyvenamojo būsto išsinuomojimu, t. y. iki išnyks poreikis nuomotis Neringos savivaldybei priklausantį būstą. Aptartos nuomos sąlygos leidžia daryti išvadą, jog iš esmės būstas ieškovei buvo išnuomotas teikiant savivaldybės socialinę paramą asmeniui, kuris neturi nuosavo būsto.
Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties (pakeitimo) 13.4 punkte: nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį prieš tris mėnesius, jei nuomininkas ar jo šeimos narys įsigyja tinkamą gyventi būstą. Nuomos sutarties 11.6 ir 11.8 punktais pati ieškovė buvo įsipareigojusi prieš Neringos savivaldybę pranešti apie nuosavo nekilnojamojo turto įsigijimą ir per vieną mėnesį išsikelti iš užimamų patalpų.
Civilinio kodekso 6.610 straipsnis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.
Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, o atsakovės priešieškinys tenkintinas. Ieškovė įgijusi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, nebeteko teisės gauti savivaldybės teikiamą socialinę paramą, kuri teikiama asmeniui, neturinčiam savo būsto ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Butas ieškovės mirusiam sutuoktiniui G. D., o vėliau ir ieškovei E. D. buvo išnuomotas terminuotai, šis terminas apibrėžtas įvykiu, siejamu su nuomininko turtinės padėties pagerėjimu, ir šis įvykis jau yra įvykęs.
Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, atsakovei iš ieškovės E. D. ir atsakovo pagal priešieškinį A. D., priteistinos Neringos savivaldybės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 1483,31 Eur išlaidų advokatės Linos Šimės teisinei pagalbai apmokėti. Tokiu būdu, atsakovei ši suma priteistina iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį lygiomis dalimis po 741,65 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.
nutraukti su ieškove sudarytą 2005-02-28 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartį ir ją keičiančius susitarimus (2009-01-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį, 2017-03-13 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį Nr. V31-25).
Iškeldinti E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. D. 741,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Neringos savivaldybės naudai.
Priteisti iš A. D. 741,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Neringos savivaldybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.