Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-26-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-26-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01545-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gemmo Inžinerija“
Ieškovas
MA
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01545-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gemmo Inžinerija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo MA.VI. Installazioni S.r.l. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gemmo Inžinerija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovas MA.VI. Installazioni S.r.l. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gemmo Inžinerija“ 292 332,32 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Gemmo Inžinerija“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą skolos bei žyminio mokesčio, t. y. 293 953,57 Eur sumai, o turto nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų ar turto vykdyti atsiskaitymus su ieškove.

4. Nurodė, kad ieškovo atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl 292 332,32 Eur skolos priteisimo yra didelis. Remiantis atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (balansas už 2017 m. nepateiktas) duomenimis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, jos per vienerius metus mokėtinos sumos viršija visą turimo turto vertę; lyginant su 2015 metais, finansinė padėtis blogėjo, t. y. turimų įsipareigojimų santykis didėjo greičiau nei turto vertė; 2016 metais įmonė patyrė 558 680 Eur nuostolių, atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus, įmonė 2018 m. birželio 13 d. išsiregistravo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo.

5. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Gemmo Inžinerija“ buvo įsteigta (įsigyta) vienkartinei veiklai (projektui) – Quadrum verslo centro statybai. Taip pat nurodė, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl pažymėjo, kad nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ir vertino, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis - įmonės balansą už 2016 metus, pagal kurį per vienerius metus mokėtinos sumos (3 878 710 Eur) viršija turimo turto vertę (3 655 532 Eur); pelno (nuostolių) ataskaitą, kuria remiantis darytina išvada, kad įmonė 2016 m. veikė nuostolingai, o finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus Juridinių asmenų registrui yra nepateikti; nuo sutarties su ieškovu sudarymo atsakovės įmonėje sumažėjo darbuotojų skaičius, todėl prašoma priteisti suma (su žyminiu mokesčiu) – 293 953,57 Eur, atsakovei laikytina didele, todėl yra tikslinga, iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovės turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą.

9. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtinės teisės bei piniginės lėšos. Teismas pažymėjo, kad atsakovei leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB ,,Gemmo Inžinerija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepagrindė nei ieškinio pagrįstumo, nei realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.2. Įstatymas numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dvi privalomas sąlygas, nesant bent vienos iš jų, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra pagrindo.

10.3. Ieškovas ieškinyje remiasi ne objektyviais, o vienašališkai savo suformuotais dokumentais, kurių dalies atsakovė nepripažino, todėl ieškovo vienašališki įrodymai nelaikytini pagrįstais, ir nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

10.4. Ieškovas ieškinyje visiškai nepagrindė grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus, atsakovė nėra skolinga ieškovui 292 332, 32 Eur, todėl neegzistuojant nurodyto dydžio skolai, nėra pagrindo teigti, kad menama skola atsakovei yra didelė.

10.5. Remiantis bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi, duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti galbūt palankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant jos turtą, ieškovas nenurodė bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.6. Ieškinio sumos kriterijus negali būti vienintelė priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.7. Ieškovo teiginys, kad atsakovė yra nemoki, yra nepagrįstas, nes atsakovei nėra iškelta bankroto byla, atsakovė neturi teisminių bylų dėl praleistų įsipareigojimų vykdymo, o su visais kitais kreditoriais atsakovė yra atsiskaičiusi.

10.8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė neturi jokių įsiskolinimų.

10.9. Quadrum verslo projektas yra pasibaigęs, todėl atsakovė, siekdama mažinti įmonės veiklos kaštus, šiuo metu turi mažiau darbuotojų bei gauna mažiau pelno ir nėra būtinybės būti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Atsakovė planuoja dalyvauti kituose projektuose ir toliau pelningai vykdyti savo veiklą, o atsakovei nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės galimybes dalyvauti kituose projektuose.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti priedai nepatvirtina skolos sumokėjimo fakto. 2017 m. gegužės 24 d. skolos suderinimo akte UAB ,,Gemmo Inžinerija“ patvirtino, kad skola ieškovui sudarė 292 332,32 Eur, t. y. ieškinio sumą. Šis aktas pasirašytas tų pačių ieškovo ir atsakovės atstovų, kurie pasirašė ir pačią sutartį.

11.2. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės. Aplinkybės apie skolos suderinimo akto pasirašymą ir darbų atlikimą yra ginčo bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, šioje tarpinėje stadijoje teismas neturi spręsti materialinės teisės normų taikymo iš esmės klausimo.

11.3. Lyginant atsakovės 2015 m. finansinę situaciją (turto teoriškai pakako skoloms padengti) su 2016 m. (įsipareigojimai viršijo visą turimo turto vertę) darytina išvada, kad atsakovės sudėtinga finansinė padėtis dar labiau blogėja. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o didžioji dalis turto susideda iš dideliu likvidumu pasižyminčių pinigų bei debetinių skolų.

11.4. Gaunamų pajamų sumažėjimą patvirtina ir atsakovės išsiregistravimas iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų sąrašo, nes aktyvūs juridiniai asmenys, gaunantys pajamų virš 45 000 Eur per metus, turi registruotis šio mokesčio mokėtojais.

11.5. Atsakovė tik deklaratyviai teigia apie galimą veiklos atnaujinimą, dalyvavimą kituose projektuose, siekiant pelningai vykdyti veiklą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

13. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

14. Apeliantė UAB ,,Gemmo Inžinerija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinus įrodymus – 2016 m. birželio 16 d. atsakovės rašto Nr. D11518/s/BC/309 nuorašą, kurio tik dalis yra išversta į valstybinę kalbą; 2016 m. birželio 23 d. rašto Nr. D11518/s/BC/319 nuorašą, kurio tik dalis yra išversta į valstybinę kalbą; atsakovės atliktų finansinių operacijų sąrašą ir SEPA tarptautinio lėšų pervedimo nurodymą; 2017 m. gegužės 24 d. UAB ,,Tezaurus auditas“ auditoriaus padėjėjos el. laiško su priedais nuorašą, kuris neišverstas į valstybinę kalbą; 2017 m. gegužės 24 d. atsakovės buhalterės R. M. el. laiško su priedais nuorašą, kuris neišverstas į valstybinę kalbą; 2017 m. birželio 1 d. ieškovo atstovo el. laiško su priedu – 2017 m. gegužės 24 d. skolų suderinimo aktu – nuorašą, kurio tik dalis yra išversta į valstybinę kalbą; informaciją apie draudėjo viešus duomenis.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, yra netinkamas įrodymas, o teismas negali jais remtis, bei pateiktos dokumentų kopijos yra nepatvirtintos ir negali būti laikomos rašytiniais įrodymais, todėl šios nutarties 14 punkte nurodytų įrodymų teismas nepriima (CPK 198 str. 2 d., 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

17. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia dviem pagrindinėm grupėm argumentų: pirmoji, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu; antroji, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

20. Vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovo ieškinį. Teismas pažymi, kad preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, o jo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, nes atsakovei pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad atsakovė 2018 m. spalio 30 d. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus sprendimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į dokumentinio proceso specifiką, kurią lemia tai, kad preliminarus teismo sprendimas yra tik tam tikra prielaida galutiniam sprendimui, vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio tikėtiną pagrįstumą patvirtina pirmosios instancijos sąlyginis sprendimas, kuriuo yra visiškai tenkintas ieškovo ieškinys.

21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio sumos kriterijus negali būti vienintelė priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagal ieškovo pateiktus 2016 m. balanso duomenis vertino, kad prašoma priteisti suma – 293 953,57 Eur, atsakovei yra laikytina didele. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių duomenų apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją.

22. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016 ir kt.).

23. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

24. Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškovu, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jam (ieškovui), kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams užtikrinti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri, dėl aukščiau įvardytų aplinkybių, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo MA.VI. Installazioni S.r.l. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarajai akcinei bendrovei „Gemmo Inžinerija“ (j. a. k. 303271814) atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė