Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2015 m. gruodžio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92, 82, 85, 87 straipsniais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2016 m. gegužės 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės; 2017 m. liepos 10 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 36 parų arešto bausme;

3) 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 286 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, paskiriant M. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams; 2019 m. balandžio 29 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

4) 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2019 m. spalio 12 d. apie 20.00 val., važiuojant taksi automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Kulvos sen., Čičinų kelyje Rimkų kaimo ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įrėmęs vairuotojui S. A. į kaklą geležtę ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino iš nukentėjusiojo S. A. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą – visus S. A. turimus pinigus 55,50 Eur, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent, nukentėjusiajam S. A. pasipriešinus, sugriebiant dešine ranka už geležtės, tokiu būdu padarant daugines pjautines žaizdas dešinės rankos nykščio pakylos bei IV piršto srityje ir taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, M. V. išlipo iš automobilio nuo galinės sėdynės ir pasišalino.

Apklausiamas teisme kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino visiškai. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, išsikvietė taksi automobilį, ketino iš Čičinų k. vykti į Jonavą. Sumokėjo 10 eurų prieš važiuodamas. Nepamena, ar grąžą gavo. Sėdo ant galinės sėdynės. Kišenėje turėjo smailą geležtę. Ties Rimkų kaimu bevažiuojant jis, šią geležtę prirėmė vairuojančiam taksistui prie kaklo. Jis pinigų neprašė, pats taksistas jam pasiūlė atiduoti rankinę, bet taksistui sugriebus už geležtės ranka, jis greitai išlipo iš automobilio ir nubėgo. Geležtę išmetė, pripažįsta, kad ketino pagrobti taksisto pinigus. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnis, 273 straipsnis).

Liudytojo E. S. apklausos protokolu nustatyta, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) taksi įmonės savininkas. 2019 m. spalio 12 d. apie 20.02 val. jam paskambino įmonės dispečerė ir pranešė, kad buvo užpultas taksi vairuotojas S.. Atvykus S. papasakojo, kaip viskas buvo. Dispečerė paaiškino, kad kvietimas į Jonavos r. Kulvos sen. Čičinų km. buvo gautas iš tel. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus ankstesnius kvietimus iš minėto telefono nustatyta, kad buvo kviečiama 8 kartus ir adresai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 53-55).

Vyresniojo tyrėjo N. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. spalio 12 d. prieš įvykį 19:48:00 val. M. V. naudojamu mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambino trumpuoju numeriu 1441 (GSM bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini), kuri apima gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini)). 2019 m. spalio 12 d. įvykio metu nuo 20:19:05 val. iki 21:16:58 val. M. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė GSM bokšto veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini) , kuri apima įvykio vietą, Rimkų k., Jonavos rajonas. Po įvykio nuo 21:16:58 val. iki 22:53:18 val. M. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė GSM bokšto veikimo zonoje adresu(duomenys neskelbtini) . Į pastarąją GSM bokšto veikimo zoną patenka adresas (duomenys neskelbtini) (M. V. sesers gyvenamoji vieta (b.l. 92)).

Pagal BK 180 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kaltinamojo M. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Nors nukentėjusysis dėl patirto šoko nusikalstamos veikos metu ir ne visiškai tikslai pirmos apklausos metu prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau neabejotinai nuosekliai patvirtino, kad vairuojant taksi automobilį, gale sėdintis klientas įrėmė jam į kaklą peilį, tai jis suprato, kaip apiplėšimą, todėl pasiūlė jam savo rankinę su pinigais, kad nebūtų pavartotas smurtas, kilus grumtynėms, peiliu buvo sužalota dešinės rankos plaštaka. Sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada. To neneigia ir kaltinamasis. Nors kaltinamasis nurodo, kad pats negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė, teismas vertindamas objektyviai nustatytas aplinkybes, būtent tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, veikė naktį, ne viešoje vietoje, užmiestyje; kad iš anksto įsėdo į galą, matė, kad nukentėjusysis pinigus įsidėjo į prie savęs laikomą rankinę, sprendžia, kad M. V. tyčia buvo būtent, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – peilio geležtę, apiplėšti automobilio vairuotoją. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamojo veiksmai, įremiant geležtę į nukentėjusiojo kaklą, buvo nukreipti į svetimo turto užvaldymą ir yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą plėšimą. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis iš įvykio vietos pabėgo, nepagrobęs jokio turto, turi įtakos tik jo veikos, kaip nebaigto nusikaltimo, kvalifikavimui (BK 22 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, o dėl to, kad nukentėjusysis pasipriešino, sugriebdamas ranka už geležtės.

Taigi, neginčijamai nustatyta, kad M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įrėmęs taksi vairuotojui S. A į kaklą geležtę, tai yra daiktą specialiai pritaikytą žmogui sužaloti, ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino iš nukentėjusiojo S. A. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, o nukentėjusiajam pasipriešinus, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Kaltinamojo M. V. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ir kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Skirdamas bausmę M. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkių pasekmių nesukėlė. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 131-132), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 174 - 176). Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. M. V. veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis nevedęs, nurodo, kad dirba individualią veiklą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau penktą kartą.

Akivaizdu, kad M. V. nei taikytos administracinės nuobaudos, nei praeityje paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto, pasikėsindamas padaryti sunkią smurtinę veiką. Nurodytų aplinkybių kontekste, M. V. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, būtent ši bausmės rūšis leis pasiekti bausmės tikslus – sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus už nusikalstamas veikas, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, būtent laisvės atėmimo bausmė, kuri iš kaltinamojo pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo vykdomų neatsakingų neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimo nebaigė, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam skirtina žemesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi M. V. prisipažino kaltu, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bendrintina su 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo asmenybę, kritišką požiūrį į padarytą veiką ir spręstina, kad pridedama bausmės dalis– 8 mėn.

M. V. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 13 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo nustačius, kad neišnyko šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujas, įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, nusikalstamas veikas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. V. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 13 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.