Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-09 · Administracinė byla Nr. I1-1291-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
I1-1291-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02608-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1291-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02608-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunduose, procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l. 1, 20-21, 38-41) nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus teisę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Ryšio su artimaisiais telefoniniais pokalbiais palaikyti negalėjo, nes dėl sveikatos būklės sunkiai kalba, pats (rašikliu) rašyti negali dėl sutrikusios koordinacijos. 2017 m. pabaigoje buvo leista kompiuteriu rašyti laiškus artimiesiems, tačiau vėliau kompiuterį iš jo paėmė. 2017 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. balandžio mėnesį kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas leisti rašyt laiškus kompiuteriu, buvo atsakyta, kad kompiuteris jam nepriklauso. Kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, vėl rašė prašymą pataisos įstaigai dėl sąlygų rašyti laiškus artimiesiems sudarymo. Nurodė Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja, kad neįgaliesiems turi būti sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos, todėl atsakovas turėdamas kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę (nustatytą neįgalumą), žinodamas, kad pats negali rašyti ir sunkiai kalba, privalėjo sudaryti atitinkamas kalinimo sąlygas. Dėl savo negalios ir atsakovo neteisėtų veiksmų jis jautėsi pažemintas, sugniuždytas, antrarūšis žmogus, negalėjo sužinoti apie artimųjų sveikatą, pasveikinti su šventėmis, todėl patyrė kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinę skriaudą, orumo pažeminimą, kurį prilygino kankinimui. Prašė skundą tenkinti, atsakovo atsiliepimą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir atsakovas, ir LVAL) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 32-34) nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato nuteistųjų/suimtųjų aprūpinimo kompiuteriais. Pareiškėjo teisė naudotis kompiuteriu gali būti įgyvendinama, esant pareiškėjo norui, ir užtikrinama pareiškėjo įsigytu ar jam perduotu kompiuteriu. Tokio prašymo pareiškėjas nepateikė, atsakovas galiojančių teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 36, 37), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 21, 41) atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 34), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas, kaip turintis negalią nuteistasis, prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais pažeidimo, atėmus iš jo kompiuterį, kaip vienintelę techninę priemonę, leidžiančią tokią teisę realizuoti. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingą jo teisių pažeidimo laikotarpį – skunde (b. l. 1) nurodė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l. 38-41) nurodė laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., procesiniame dokumente „Skundas“ (b. l. 20-21) nurodė, kad 2017 m. pabaigoje jam buvo leista rašyti laiškus kompiuteriu. Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad laikotarpis, kuriuo galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės yra nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis yra neįgalusis, todėl pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalį jam turi būti sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – NSIĮ) neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (NSIĮ 2 str. 8 d.). Šiame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį, neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, bei savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, reiškiančiais, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (NSIĮ 3 str. 5 ir 6 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 13, 15). Iš į bylą pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2019 m. spalio 7 d. pažymos (b. l. 2-10; toliau – ir Pažyma) matyti, kad Seimo kontrolieriaus įgaliotos patarėjos 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. atlikusios patikrinimus nustatė, jog pareiškėjas D. M. turi judėjimo negalią, kalbos sutrikimų, todėl labai mažai ir sunkiai kalba. Išreikšti savo mintis, norus, prašymus, komunikuoti, teikti skundus gali tik naudodamasis kompiuteriu. Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neabejotinai pateko į neįgaliųjų asmenų kategoriją.

Remiantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje bei jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.

Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz. LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-662/2016) pažymima, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus, valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą. EŽTT pabrėžia, jog valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, imtis būtinų žingsnių, kad panaikintų aplinkos ir požiūrio barjerus, kurie trukdo pareiškėjui dalyvauti kasdienėje veikloje kartu su kitais įkalintaisiais, kas kliudo jo integracijai ir dar labiau jį stigmatizuoja ir negali atleisti savęs nuo tokios pareigos (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12)).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. skundu (b. l. 42, reversas) kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl jam atimta teisė rašyti kompiuteriu laiškus artimiesiems ir draugams, kada bus išspręstas klausimas dėl jo bendravimo galimybės. Atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. raštu (b. l. 42) pareiškėjui, be kita ko, paaiškino, kad atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei siekiant padėti įgyvendinti teisę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, jam buvo sudarytos sąlygos 13-o korpuso gydomose patalpose naudotis kompiuteriu ir rašyti laiškus artimiesiems, nors teisės aktai neįpareigoja nuteistuosius aprūpinti kompiuteriais, tačiau suteikia teisę naudotis asmeniniu (įsigytu ar perduotu) kompiuteriu. 2019 m. spalio 7 d. Seimo kontrolieriaus Pažymoje (b. l. 2-10) konstatuojama, kad LAVL pareigūnai tikrinančioms Seimo kontrolieriaus patarėjoms paaiškino, kad, kai yra nusprendžiama leisti pareiškėjui pasinaudoti kompiuteriu, jam duodamas vieno iš pareigūnų tuo metu laisvas kompiuteris. Tokiu būdu, susidaro situacija, kai pareiškėjo galimybė komunikuoti, palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, priklauso tik nuo vieno ar kito pareigūno geros valios. LAVL direktoriui, be kita ko, rekomenduota imtis priemonių, kad būtų užtikrinta pareiškėjui galimybė kompiuteriu, kaip bendravimo, prašymų/skundų teikimo priemone, naudotis pagal poreikį, ne tik tuomet, kai kurio nors iš pareigūnų kompiuteris yra laisvas (žr. Pažymos 16.2 p.; b. l. 2-10). Spręsdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. skundus, 2019 m. lapkričio 25 d. rašte (b. l. 23) atsakovas konstatavo, kad atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir į tai, kad asmeninio kompiuterio jis neturi, ieškoma būdų kaip padėti įgyvendinti socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo teisę.

Akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma problema apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri riboja galimybę bendrauti kalbant, rašyti ranka, tačiau iki 2020 m. sausio 13 d. (atsiliepimo parengimo dienos) ši problema nebuvo išspręsta. Duomenų apie atliktus veiksmus, sprendžiant pareiškėjo teisę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir įgyvendinant Seimo kontrolieriaus Pažymoje pateiktas rekomendacijas, iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos atsakovas taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į įrodinėjimo našos paskirstymo taisykles bei tai, kad kalinimo įstaigai tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovo atsiliepimo argumentai ir į bylą pateikti įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis LAVL, būdamas neįgaliuoju, dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo negalėjo turėti pakankamai normalių bei įprastų gyvenimo sąlygų.

Išanalizavus byloje esančius duomenis ir dokumentus, daroma išvada, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, buvo pernelyg apribotos. Teismo vertinimu, LAVL, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes kalbėti bei rašyti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Taigi, atsakovas, neužtikrinęs pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, NSIĮ įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus, o taip pat pareiškėjo teisę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Analogiška išvada, įvertinus faktinę situaciją, yra padaryta ir Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. Pažymoje Nr. 4D-2012/1-1061 (b. l. 2-10).

Svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog pataisos įstaiga turi suteikti nuteistiesiems galimybę neribotai naudotis kompiuteriu ir toks reglamentavimas yra susiję su nuteistųjų teisinės padėties ypatumais bei bausmės vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu. Apie tam tikrų kalinimo sąlygų ir su tuo susijusių apribojimų, būdingų atliekant laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamumą pripažįstama ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tam tikrų jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas, todėl jo teisė palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais gali būti suteikiama su tam tikromis išlygomis.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinę skriaudą, orumo pažeminimą, kurį prilygino kankinimui.

Byloje nenustatyta, kad atsakovui pažeidus galiojančius teisės aktus (BVK 173 str. 5 d., NSIĮ 3 str. 5 ir 6 p.), o taip pat pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl tinkamos kalinimo aplinkos jam, kaip neįgaliam, nesudarymo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas tinkamoms sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Pagal apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, neįgalaus nuteistojo, kalinčio neįgaliesiems nepritaikytose pataisos namų patalpose, patirti nepatogumai, išgyvenimai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, ir dėl to nukentėjęs pareiškėjo orumas, atlygintini pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas LAVL buvo pažeista, įvertinus pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200,00 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis