Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-10-12 · Civilinė byla Nr. A2-8197-783/2020

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-10-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-29Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-04-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
A2-8197-783/2020
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00783-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Pareiškėjas
G. K., G. B., R. B.
Advokatai
Vidmantas Baumila, Vytautas Bučius, Audrius Serapinas
Civilinė byla Nr. A2-8197-783/2020Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00783-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.3; 3.3.4.5; 3.2.3.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 12 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. (ikisantuokinė pavardė – B.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 pagal pareiškėjų G. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų G. B. ir R. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 2016 m. spalio 1 d.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjos G. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodoma, jog procesui atnaujinti yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. Pareiškėja G. K. nurodo, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visas santuokoje įgytas turtas (326 165 Eur) atiteko pareiškėjui R. B., o šis per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsipareigojo išmokėti 50 000 Eur piniginę kompensaciją, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.117 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys suderino tarpusavyje turto padalinimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus, teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ir ar pagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo. Po tokio turto padalinimo ji, sirgdama onkologine liga, liko be jokio nekilnojamojo turto, be gyvenamojo būsto ir buvo priversta iš sesers ir sūnaus prašyti finansinės pagalbos gyvenamajam būstui įsigyti. Mano, jog teismas, patvirtindamas sutartį, kuria akivaizdžiai nelygiomis dalimis buvo padalintas santuokoje įgytas turtas (pareiškėjui R. B. atiteko daugiau nei 5 kartus didesnės vertės turtas), sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas ne visas dalintinas turtas (jai, pareiškėjai G. B., priklausanti pajamų dalis nuo 212 ha deklaruotų laukų (išmokos už 2016 m. deklaruotus plotus, šias išmokas gavo vienas R. B.), visos turtinės prievolės (skolos), kilnojamasis turtas – buities ir apyvokos daiktai, kitas turtas, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Mano, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, padarė klaidingą išvadą dėl jos tikrosios valios, bei nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėja G. B. teigia, jog santuokos nutraukimo metu ji sirgo onkologine liga, jautė buvusio sutuoktinio psichologinį spaudimą, todėl dėl sveikatos, emocinės būklės bei neišprusimo tinkamai nesuvokė jai primestos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmės. Pasak pareiškėjos G. B., ši aiški teisės norma taikymo klaida yra esminė, darantį sprendimą neteisėtu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas). Be šio nurodyto pagrindo, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas). Pareiškėja G. B. nurodo, jog iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių laiškų sužinojo, kad su pareiškėju dar būnant santuokoje jiems buvo skolingi ūkininkai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta, kaip šalys pasidalins atgautas skolas. Jai, pareiškėjai G. B., tapo žinoma, kad ūkininkas A. K. buvo skolingas 5000,00 Eur, tačiau šią aplinkybę pareiškėjas G. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, šis ūkininkas nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimą. Be šios skolos, į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktos išmokos, pareiškėjo R. B. gautos iš NMA (Nacionalinės mokėjimo agentūros) už 2016 metus bei pajamos už 2015/2016 metų derlių, apie šią aplinkybę ji taip pat sužinojo iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiško. Ji, gavusi šią informaciją, kreipėsi teisinės konsultacijos į advokatą, kuris paaiškino, kad ir pati sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės yra ydinga, labiau atitinkanti vieno sutuoktinio interesus, todėl mano, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos peržiūrėjimo. Teigia, kad prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ji pateikė nepažeisdama trijų mėnesių termino nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo, nes naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ūkininko A. K. įsiskolinimą pareiškėjui R. B. ir dėl pareiškėjo gautų pajamų už 2016 metus ir 2015/2016 m. derlių ji sužinojo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d., gavusi iš sūnaus B. B. elektroninius laiškus, po kurių nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės konsultacijos, šios konsultacijos metu jai buvo išaiškinta ir sprendimu patvirtintos sutarties, atitikusios vieno iš sutuoktinio interesus, ydingumas, be to, nuo sprendimo įsiteisėjimo dar nėra praėję penkeri metai. (1-10 b. l.)