Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-04-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-2165-470/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-16
Bylos Nr.
2YT-2165-470/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00632-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Suinteresuotas asmuo
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2165-470/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00632-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 16 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) Ž. P. skundą suinteresuotiems asmenims A. V., antstolei Angelei Kvaraciejienei, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Ž. P. kreipėsi į antstolę Angelę Kvaraciejienę su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, nurodydama, kad antstolė, pradėjusi vykdymą, nepatikrino, o ir iki šiol vykdo vykdomąją bylą be jokio teisinio pagrindo. Vykdomųjų dokumentų vykdymas savo paskirtimi - priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Tam, kad būtų pagrindas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi būti tam prielaidos, t. y, teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nėra vykdomas. Šiuo atveju tokios situacijos nėra ir nebuvo net išduodant vykdomąjį dokumentą., t. y. išieškotojas, pateikęs vykdomąjį dokumentą, kurio esmė - priverstinis jo teisės matytis su vaiku užtikrinimas, pats nė karto nevykdė teismo sprendimo - neatvyko nustatytu laiku pasimatyti su vaiku. Be to, nevykdo to paties sprendimo kitos dalies - nemoka išlaikymo vaikui, o išlaikymas išieškomas priverstinai vykdant teismo sprendimą. Tokia situacija suponuoja aplinkybes, kurioms esant vykdomoji byla turi būti nutraukiama išieškotojui atsisakius išieškojimo konkliudenriniais veiksmais arba išieškotojui pačiam darant sprendimą neįmanomą įvykdyti. Esant tokiai situacijai matyti, jog antstolė vykdo vykdomuosius veiksmus ne išieškotojo naudai, o nežinia kieno interesu. Vykdymo veiksmų vykdymas esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms daro neigiamą įtaką vaiko psichologinei būklei, kadangi, vykdant antstolės nurodymą, vaikas kiekvieną savaitę yra paruošiamas galimam susitikimui su tėvu, nors pastarasis nė nesirodo. Suinteresuotas asmuo negali tokios situacijos valdyti ir užtikrinti vaiko teisę į normalų gyvenimą, kurio nedrumstų beprasmiai teisiniai procesai, į kuriuos priverstinai piktnaudžiaujant savo teisėmis, įtraukiamas ir vaikas. Prašo įpareigoti antstolę Angelę Kvaracijienę nutraukti išieškojimo veiksmus skolininkės atžvilgiu.

Antstolė Angelė Kvaraciejienė 2021-03-22 patvarkymu Nr. S-21003290 skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0133/20/02010 persiuntė teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdomas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-62-729/2018 išduotas 2020-09-11 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/02010. Išieškotojas - A. V., skolininkė - Ž. P.. Vykdant šią vykdomąją bylą, gauta keletas Ž. P. pranešimų, kad tėvas A. V. į susitikimus su vaiku numatytu laiku neatvyksta. Ji išieškotojui bendrauti su vaiku netrukdo, bendrauja su išieškotoju, pati teiraujasi ar tėvas atvyks susitikti su vaiku. Išieškotojas A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), Ž. P. su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), todėl iš jos pateikto susirašinėjimo su išieškotoju galima manyti, jog kliūtis bendrauti su vaiku yra atstumas tarp miestų, bei karantino šalyje paskelbimas. 2021-03-15 antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje gautas Ž. P. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame ji teigia, kad antstolė pradėjo vykdymą ir tęsia iki šiol be jokio teisinio pagrindo. Teismo sprendimą ji vykdo, o nevykdo sprendimo pats išieškotojas, nes nė karto neatvyko nustatytu laiku pasimatyti su vaiku. Skundu Ž. P. prašo nutraukti išieškojimo veiksmus jos atžvilgiu. Teisinis pagrindas pradėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/02010 buvo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-62-729/2018 išduotas 2020-09-11, kurį pateikė A. V.. Antstolė vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, kitais galiojančiais teisės aklais ir teismų praktika, o taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) rekomendacijomis. 2021-02-08 Skyrius rekomendavo į vykdymo procesą įtraukti psichologą, kuris teiktų pagalbą nepilnamečiui G. I. ir tėvui A. V..

Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, iš kurio turinio matyti, kad su pareiškėjos Ž. P. skundu nesutinka.

Skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2021-02-08 antstolei Angelei Kvaraciejienei pateikė 2021-02-05 rekomendaciją dėl teismo sprendimo vykdymo. Rengiant rekomendaciją buvo bendrauta su Ž. P., A. V. bei nepilnamečiu G. I.. Motina nurodė, kad pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką sūnui G. su tėvu bendrauti nedraudžia, taip pat nedraudžia bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis. Nurodė, kad prieš kiekvieną tėvo ir sūnaus susitikimą pagal bendravimo tvarką, sms žinute klausia ar atvyks susitikti su vaiku, tačiau tėvas konkrečiai neatsako. Motinos Ž. P. teigimu, pats tėvas A. V. nevykdo teismo sprendimo, nes numatytu laiku neatvyksta bendrauti su sūnumi. Sūnus tėtį matęs tik tris kartus. Nepilnametis G. nurodė, kad nepamena kada buvo susitikęs su tėčiu, telefonu bendrauja dažnai. Tėtis telefonu žada atvykti, tačiau pažado netęsi. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Skyrius pateikė rekomendaciją į vykdymo procesą įtraukti psichologą, kuris teiktų pagalbą nepilnamečiui G. I. ir tėvui A. V.. Nurodė, kad tikslinga tenkinti Ž. P. skundą ir įpareigoti antstolę Angelę Kvaraciejienę nutraukti išieškojimo veiksmus Ž. P. atžvilgiu.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėja teigia, kad antstolė be jokio teisinio pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją byą, t. y., nesant duomenų, kad ji teismo sprendimo nevykdo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/02010 esančių dokumentų matyti, kad antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje pagal 2020-09-11 Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-62-729/2018 yra pradėta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje išieškotojas yra A. V., o skolininkė – Ž. P.. Antstolė 2020-12-11 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-133-29900, 2020-12-15 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-133-30022, kuriuo paragino skolininkę laikytis 2018-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2018 nurodytų įpareigojimų dėl A. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. I. bendravimo tvarkos ir sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodytus procesinius dokumentus antstolė išsiuntė registruotąją pašto siunta skolininkei ir įteikė jai asmeniškai.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4. punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

Paminėtina, kad bet kuris teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis procesinis dokumentas, kuriuo iš esmės yra išsprendžiama civilinė byla, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi antstolis, vykdydamas jam įstatymų pavestas funkcijas, neturi teisės atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, t. y., dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą. Be to, įstatymai nustato skirtingą turtinio ir neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarką, o būtent teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl turtinio pobūdžio sprendimo, išieškotojui yra nustatyta pareiga pateikti duomenis, kad sprendimas nėra įvykdytas, ir išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo negrąžina skolos, turto ar neatlieka kitų raginime nurodytų veiksmų, antstolis privalo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y., areštuoti skolininko turtą, jį įvertinti, vykdyti varžytynių procedūrą ir t.t. Jei išduodamas vykdomasis raštas dėl neturtinio pobūdžio sprendimo (įpareigojimas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti), tai skolininkui savo iniciatyva neatlikus nustatytų veiksmų, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Taigi šiuo atveju antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą, netikrinant, ar sprendimas yra įvykdytas, ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 str.) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

Iš vykdomoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad teismo sprendimu buvo nustatyta A. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. I. tvarka. Teismo sprendimu bendravimo tvarkos nustatytos pareigos yra tęstinio pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas buvo pagrįstai pateiktas vykdyti antstolei, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu buvo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį raštą antstolei vykdyti pateikė išieškotojas A. V., vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas antstolei, kuri turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tęstinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėja taip pat prašo nutraukti vykdymo veiksmus jos atžvilgiu, kadangi ji teismo sprendimą vykdo, o išieškotojas pats nė karto nevykdė teismo sprendimo – neatvyko nustatytu laiku pasimatyti su vaiku. Be to, nevykdo to paties sprendimo kitos dalies – nemoka išlaikymo vaikui.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog antstolė Angelė Kvaraciejienė 2020-12-11 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-133-29900. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodoma pareiškėja, turėjo pareigą išsiųsti jai raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja buvo raginama įvykdyti neturtinį, tęstinio pobūdžio sprendimą, o CPK yra nustatyta speciali tokio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Nagrinėjamu atveju raginimas vykdyti tęstinio pobūdžio sprendimą vertintinas daugiau kaip informavimo priemonė, o gavus rašytinių įrodymų, kad sprendimas yra nevykdomas, gali kilti CPK 771 straipsnyje nustatytos pasekmės. Taigi, nustačius, kad šiuo antstolės veiksmu buvo įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, nėra pagrindo konstatuoti šio antstolės veiksmo neteisėtumą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji sprendimą vykdo gera valia, o jį pažeidžia pats išieškotojas, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu iš esmės yra nustatyti įpareigojimai tėvams (skolininkei ir išieškotojui) laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (t. y., skolininkei sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su vaiku, išieškotojui tvarkoje nustatytu laiku paimti ir grąžinti vaiką ir t.t.), taip nepilnamečiui vaikui užtikrinant teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Taigi, pareiškėjai taip pat yra nustatyti įpareigojimai. Dėl pareiškėjos argumentų, jog pats išieškotojas A. V. pažeidžia bendravimo su vaiku tvarką, pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas antstolės veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliekant pirminius vykdymo veiksmus klausimas, o vykdymo proceso dalyvių atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų paties išieškotojo veiksmų yra teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Be kita ko, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2021-01-08 kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų nuomonę apie susidariusią situaciją. Skyrius 2021-02-08 antstolei Angelei Kvaraciejienei pateikė 2021-02-05 rekomendaciją dėl teismo sprendimo vykdymo ir rekomendavo į vykdymo procesą įtraukti psichologą, kuris teiktų pagalbą nepilnamečiui G. I. ir tėvui A. V.. Antstolė 2020-02-11 priėmė patvarkymą dėl psichologo rekomendacijos. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad psichologo kandidatūra yra derinama, todėl nutraukti vykdomąją bylą šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo.

Be to, pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius antstolės veiksmų ir/ar priimtų procesinių dokumentų neteisėtumo, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Ž. P. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0133/20/02010 grąžinti antstolei Angelei Kvaraciejienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė