- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-70-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19942-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- N. U., M. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams N. U. ir M. U. dėl turto dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams N. U. ir M. U. dėl turto dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuriuo prašoma: a) pripažinti, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 4A2p, esanti pastogės patalpa (palėpė) yra pastato bendrojo naudojimo objektas ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato patalpų savininkams V. A., N. U. ir M. U.; b) nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis bendraturčiams.
2. Atsakovai pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol nebus išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-13308-1094/2022, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad atsakovai nuosavybės teise valdo pastate esančią pastogės patalpą kaip pastato 2-ame aukšte iš 2-iejų esančio, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2021 m. balandžio 7 d. priklausančio buto/patalpos priklausinį. Nurodė, kad abi bylos yra susijusios, kadangi abiejose bylose nagrinėjimo dalyką sudaro pastogės kaip daikto teisinio kvalifikavimo klausimas. Atsakovai laikosi pozicijos, kad pastogė yra buto priklausinys, tuo tarpu ieškovas laikosi tiesiogiai priešingos pozicijos, kad pastogė neva yra bendro naudojimo objektas. Ankstesnėje byloje dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu nustatyti faktai turės esminę teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad stabdoma turi būti vėliau iškelta byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybę teikiant anksčiau iškeltos ir procesiškai pažengusios bylos dėl pastogės pripažinimo priklausiniu išnagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-24854-294/2022 pagal V. A. ieškinį atsakovams N. U. ir M. U. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-13308-1094/2022 (procesinis Nr. 2-68-3-08826-2022-9).
4. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13308-1094/2022 ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kadangi neišsprendus palėpės kaip buto priklausinio pripažinimo klausimo, negali būti sprendžiamas ieškovo reikalavimas pripažinti palėpę bendro naudojimo objektu ir nustatyti šalims priklausiančias palėpės dalis. Kadangi civilinės bylos išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo joje įsiteisėjimas lems tolimesnę šios civilinės bylos nagrinėjimo eigą, padarė išvadą, jog egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-13308-1094/2022 (proceso Nr. 2-68-3-08826-2022-9) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas V. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti. Nurodo, kad;
5.1. skundžiama nutartis priimta pažeidus procesines teisės normas ir netinkamai jas pritaikius, todėl yra naikintina. Pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą iš esmės grindė CPK 163 straipsnio 3 punktu, t. y. privalomo bylos sustabdymo pagrindu, kurio pritaikymui nei faktinių, nei objektyvių aplinkybių, kurios kliudytų išnagrinėti civilinę bylą, neegzistuoja. Pagal kasacinio teismo praktiką stabdant civilinę bylą nurodytu pagrindu, turi būti tinkamai nustatytas įrodinėjimo dalykas abiejose bylose, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Tačiau prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenurodė, kokią įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai gali turėti ypatingąja teisena nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-13308-1094/2022, nebuvo pateikti ir atsiliepimai į ieškinį, ieškovui nebuvo išsiųstas pranešimas apie gautą atsakovų prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir nesuteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą;
5.2. teismas nevertino, kad ieškinys yra pareikštas dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, kurių sąrašas detaliau aptartas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, nustatant, kad joms yra priskiriamos ir palėpės patalpos. Nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių, t. y. ieškovo ir atsakovų, nėra sutarimo dėl pastato pastogėje esančios neįrengtos pastogės patalpos bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį;
5.3. teismas taip pat nevertino, kad kol tarp ieškovo ir atsakovų nėra išspręstas ieškinyje išdėstytas ginčas dėl nuosavybės teisių realizavimo į pastogės patalpą, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto negali būti nagrinėjamas dėl to, kad ginčas dėl teisės tarp šalių yra akivaizdus (CPK 442 straipsnio 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012 išaiškinta, kad teismas neturi priimti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka tuo atveju, kai iš pareiškimo turinio aišku, jog yra ginčas dėl teisės;
5.4. stabdytina turėtų būti ne nagrinėjama civilinė byla, tačiau ypatingąja teisena nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-13308-1094/2022.
Atsiliepimas
6. Atsakovai atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad;
Motyvuojamoji dalis
6.1. iškelta civilinė byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu pagrįstai, kadangi procesinis sprendimas anksčiau iškeltoje civilinėje byloje dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu turės prejudicinę ir esminę įrodomąją reikšmę;
6.2. skundžiama nutartis visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje aptartas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo sąlygas. Tarp sustabdytos bylos dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir kitos, anksčiau iškeltos bylos dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu egzistuoja prejudicinis ryšys: a) abiejose bylose nagrinėjimo dalyką sudaro klausimas dėl pastogės, kaip daikto, teisinio kvalifikavimo; b) pastogė nėra suformuota atskiru nekilnojamojo turto kadastro vienetu ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, kas patvirtina, kad pastogė bet kuriuo atveju nelaikytina savarankišku daiktu CK 4.12 straipsnio prasme; c) anksčiau iškeltoje byloje dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu nustatytas faktas – ar pastogė (ne)laikytina buto priklausiniu – turės esminę teisinę reikšmę priimant sprendimą sustabdytoje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybė, kadangi byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo pareikštas reikalavimas galės būti tenkinamas tuo atveju, jeigu anksčiau iškeltoje byloje atsakovų pareikštas reikalavimas bus atmestas;
6.3. sustabdžius civilinę bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų abiejose bylose ir tų pačių faktų nereikės nustatinėti kelis kartus. Pastogė negali būti pripažinta tiek buto priklausiniu, tiek bendro naudojimo objektu. Be to, teismui pasisakius dėl pastogės teisinio kvalifikavimo, vėlesnėje byloje nereikės to paties klausimo dėl pastogės teisinio kvalifikavimo spręsti iš naujo;
6.4. egzistuojantį prejudicinį ryšį tarp abiejų bylų patvirtino ir pats ieškovas, kadangi remdamasis vėliau iškelta byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas kitoje, anksčiau iškeltoje byloje dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu 2022 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė žodinį prašymą sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta ieškovo iškelta vėlesnė byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės;
6.5. skundžiama nutartimi sustabdyta byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo yra iškelta vien kaip atsakas į atsakovų iškeltą ankstesnę bylą dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu, nesąžiningai siekiant išvengti jos nagrinėjimo;
6.6. teismas neprivalėjo ieškovui nustatyti termino atsiliepimui (nuomonei) pateikti į atsakovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Kita vertus, ieškovas mate atsakovų prašymą, žinojo apie jo pateikimą, todėl turėjo galimybę pateikti savo poziciją šiuo klausimu savo paties iniciatyva, o nesant tam pakankamai laiko, prašyti teismo suteikti ilgesnį terminą;
6.7. prejudicinio ryšio tarp dviejų bylų egzistavimui ir kartu privalomam bylos stabdymui neturi reikšmės, kokiu teisiniu pagrindu yra pareikštas reikalavimas vienoje ar kitoje civilinėje byloje. Todėl tai, kad ieškovas ieškinį yra pareiškęs CK 4.82 straipsnio pagrindu, nėra reikšminga. Teiginiai, jog ankstesnė byla dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu apskritai negali būti nagrinėjama, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, taip pat nėra reikšmingi, kadangi tai yra išimtinai bylos dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu nagrinėjimo dalykas, kuris nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. Klausimas dėl ankstesnes bylos dėl pastogės pripažinimo buto priklausiniu sustabdymo jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, todėl ieškovo argumentai taip pat nėra reikšmingi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinis veiksmas, kuriuo siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardinti atvejai, kuomet bylą nagrinėjantis teismas privalo sustabdyti civilinę bylą. Narinėjamu atveju aktualus šio straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurio buvimą ir konstatavo pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį.
10. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimo bei jų taikymo pasisakoma, kad šiuo pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); kai teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
12. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturėtų sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22-23 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-13308-1094/2022 (šiuo metu Nr. e2YT-668-1094/2023; proceso Nr. 2-68-3-08826-2022-9) teisinį ryšį, kliudantį nagrinėti civilinę bylą, ir todėl neteisingai įvertino prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumą ir jį patenkino. Priešingai, šį procesinį klausimą teismas išsprendė teisingai, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs teisės normas, nustatęs reikšmingus tokiam prašymui patenkinti faktus.
14. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog sustabdytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kadangi abiejose bylose ginčo objektas yra tas pats – sprendžiamas pastogės kaip daikto teisinio kvalifikavimo klausimas. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atitinkamo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimas bei jame nustatytos aplinkybės turės tolimesnę reikšmę sustabdytai civilinei bylai, kurioje sprendžiamas pastogės bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Ginčas dėl pastogės teisinio kvalifikavimo negali būti išspręstas skirtingai, todėl civilinės bylos sustabdymas sudarys galimybę išvengti prieštaringų sprendimų. Taigi tarp abiejų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, o apeliantas jo nepaneigė.
15. Pasisakant dėl civilinių bylų prejudicinio ryšio, pažymėtina ir aplinkybė, jog apelianto pozicija kinta. Ginčydamas civilinės bylos sustabdymą apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino civilinių bylų prejudicinio ryšio. Tuo tarpu, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2YT-668-1094/2023 (proceso Nr. 2-68-3-08826-2022-9) apeliantas reiškė žodinį prašymą 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta ieškovo iškelta vėlesnė civilinė byla dėl pastogės bendrosios dalinės nuosavybės, tokiu būdu pripažindamas tarp civilinių bylų egzistuojantį prejudicinį ryšį (prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo išspręstas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi jo netenkinant; CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apelianto ieškinys pareikštas CK 4.82 straipsnio pagrindu siekiant apeliantui įgyvendinti savo, kaip nurodo, pastogės bendraturčio teises. Pažymėtina, kad sprendžiant civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu klausimą reikšmingas yra prejudicinio ryšio tarp civilinių bylų nustatymo klausimas, o ne teisinis pagrindas, kuriuo remiantis reiškiami reikalavimai.
17. Neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo klausimą ir apelianto argumentas, jog civilinė byla Nr. e2YT-668-1094/2023 (proceso Nr. 2-68-3-08826-2022-9), kurioje sprendžiamas pastogės pripažinimo buto priklausiniu klausimas, apskritai negali būti nagrinėjama dėl to, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės. Pažymėtina, kad tokie argumentai galėtų būti keliami minėtoje civilinėje byloje, tačiau ne sprendžiant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto sustabdymo klausimo egzistavimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
18. Pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties teisėtumo nepagrindžia ir apelianto įrodinėjama aplinkybė, jog ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovų prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir ieškovui nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl šio atsakovų prašymo. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas neturi procesinės pareigos spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą išklausyti priešingos šalies nuomonės. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo šalių nuomonės, proceso teisės normos diskrecijos teisę spręsti civilinės bylos sustabdymo klausimą suteikia išimtinai teismui. Taigi sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą šalių nuomonės (ne) išklausymo aplinkybė neturi teisinės reikšmės, o tai, jog teismas nesuteikė apeliantui galimybės pareikšti nuomonės, savaime nelaikytina procesinės teisės normų pažeidimu. Kita vertus, apeliantas pasinaudojo teise teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, o civilinės bylos sustabdymo pagrįstumas ir teisėtumas bei apelianto argumentai įvertinti apeliacinės instancijos teismo.
19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė civilinės bylos sustabdymo klausimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pagal proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus galėtų būti sprendžiamas ir civilinių bylų sujungimo klausimas, kadangi abiejose bylose kilęs ginčas dėl to paties objekto (pastogės) teisinio statuso, ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ( CPK 7 straipsnis, 136 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.