- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- e2-27836-840/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- K. Š., J. M., T. M.
- Kategorijos
- 2.6.4Civilinė atsakomybė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams K. Š., J. M. ir T. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. Š., J. M. ir T. M., prašydamas priteisti solidariai iš K. Š., J. M. bei T. M. 1400,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo VSDFV Kauno skyriaus naudai.
Atsakovams K. Š., J. M. bei T. M. ieškinio kopija, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimą įteikti tinkamai 2018 m. spalio 17 d. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 17 d. 9:00 val. iki 2011 m. birželio 18 d. 12:05 val. negyvenamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), K. Š., J. M. ir T. M. veikdami bendrai tyčia rankomis bei kojomis sudavė mažiausiai tris smūgius A. G. į galvą, taip padarydami jam dešinės pusės kaktos – akies – skruosto sumušimą, kuris komplikavosi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-94-114/2013 K. Š., J. M. bei T. M. pripažino kaltais dėl A. G. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d. VSDFV Kauno skyrius 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. dukrai M. G. paskyrė 297,18 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensija), mokant nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jai sukaks 24 metai, jei mokysis nustatyta tvarka aukštosios profesinės ar bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje. VSDFV Kauno skyrius, tęsdamas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. dukrai paskirtos našlaičių pensijos mokėjimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo M. G. 1400,93 Eur našlaičių pensijos.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Neteisėti atsakovų K. Š., J. M. ir T. M. veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai. Kadangi minėtų pensijų mokėjimas yra sąlygotas atsakovų neteisėtų veiksmų, tai konstatuotinos visos būtinosios deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos (CK 6.246-6.149 straipsniai). Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – priteistina solidariai iš atsakovų 1400,93 Eur žalos, patirtos M. G. išmokant našlaičių pensiją laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovų K. Š., J. M. ir T. M. lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis – 32,00 Eur, t. y. po 10,66 Eur iš kiekvieno valstybės naudai.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1400,93 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 93 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (j. a. k. 188677437) naudai.
Priteisti iš K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Atsakovai K. Š., J. M. ir T. M. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus. Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.