Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji K. Š., J. M., T. M., laikotarpyje nuo 2011-06-17, 9.00 val. iki 2011-06-18, 12.05 val., negyvenamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su A. G. ir I. R. metu, veikdami bendrai su mažamečiu V. S., tyčia rankomis bei spardydami sudavė mažiausiai tris smūgius A. G. į galvą, tuo padarydami A. G. dešinės pusės kaktos – akies - skruosto sumušimą, pasireiškusi odos nubrozdinimais skruoste, kraujosruva akies vokuose, kaktos dešiniojo paakio ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje pusėje vidiniame paviršiuje, viršutinės lūpos kairės pusės vidinio paviršiaus sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda, kraujosruva ties lūpų kampu, kraujosruvomis liežuvyje ir tai komplikavosi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko A. G. 2011-06-19 Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose mirė, tai yra nužudė A. G..

Tokiais veiksmais K. Š., J. M., T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad įvykio metu ten nebuvo, bet iš kalbų girdėjo, kad buvo S. ir G., o daugiau nieko nežino. Mano, kad S. jį apkalba, nes buvo susipykę dėl smulkmenos. Su M. santykiai kaimyniški, nebendravo ir nesipyko. Kodėl yra teigiama, kad M. buvo su juo fabrike, nežino. M. pažįsta iš mokyklos, bet nebendravo, nebuvo piktuoju. Kodėl jis apkalba kaltinamąjį, kad jis sumušė G., nežino. L. jį apklaba, nes su juo mokykloje pykdavosi. B. pažinojo kaip kaimyną, pas jį namuose niekada nebuvo - tik vieną kartą buvo užėjęs, kai ėjo pas savo draugą. R. pažįsta, tos vasaros metu buvo draugais, dabar susipykę.

Kaltinamasis J. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad ką jam tyrėjai sakė, tą jis ir pasakė, nurodė ką parašyti, tada sakė paleis. M. ir Š. pažinojo, jų santykiai normalūs, nebuvo susipykę. S. gal ir turi pagrindo jį apkalbėti. Su T. M. įvykio metu bendravo, nebuvo susipykę. Pas B. neidavo nei vienas, nei su draugais. L. nepažįsta, nei jo mušė, nei tyčiojosi. Š. pažinojo, jie kaimynai. Ar buvo D. fabrike įvykio dieną negali pasakyti, nelabai galėjo būti, kad ten jis būtų buvęs, tačiau nepamena, ką jis veikė įvykio dieną.

Kaltinamasis T. M. savo kaltės teisme dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir nesutiko duoti parodymų.

Nors kaltinamasis K. Š., J. M. ir T. M. savo kaltės nepripažino, tačiau jų kaltę įrodo sekantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai bei rašytinė bylos medžiaga:

2011-09-05 apklaustas įtariamuoju T. M. savo kaltę prisipažino ir parodė, kad prisipažįsta mušęs A. G.. Galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, jam apie 21.30 val. paskambino K. Š. ir pakvietė ateiti iki bendrabučio, esančio Vilijampolės mikrorajone. Jam atėjus prie bendrabučio, ten jau laukė jo draugai - V. S., J. M. ir K. Š.. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad dingo kažkokio „senio“, vardu A., mobilaus ryšio telefonas, kurį pavogė kažkoks A., t. y. tas asmuo, kuris vėliau buvo nužudytas. V. S. pažįsta A., kadangi jie gyveno tame pačiame name ir buvo kaimynai. V. ir K. jam pasiūlė eiti į buvusį D. fabriką, paieškoti „senio“ A. ir pasiimti A. telefono. Einant į d. fabriką K. ir V. jam paaiškino, kad reikės truputį tą A. pamušti, bet nestipriai, o pamušti jį reikės už tai, kad jis pavogė telefoną. Kai trise – jis, K. Š. ir V. S. atėjo į buvusį D. fabriką, buvo maždaug apie 22 val. Atėję į fabriką, trise užlipo laiptais į antrą aukštą ir kažkuris iš jų trijų paklausė benamių, kuris iš ten esančių yra A., kažkuris benamis parodė A.. Jie visi trys priėjo prie A. ir klausinėjo, kur yra telefonas, ar jis apskritai turi telefoną ir pan. A. pasakė, jog telefono neturi, nes jį pardavė. Kam ir už kiek pardavė telefoną, A. nesakė. Tada gali būti, kad jis liepė A. eiti kartu su jais į pastato pirmą aukštą. Belipant A. kažkaip susvyravo, todėl krito nuo laiptų ir jie abu nukrito žemyn. Jis nukrito ant nugaros, o A. buvo užkritęs ant jo, priekine savo kūno dalimi. Antrame aukšte jie nei vienas A. nemušė. Kai atėjo į pirmą pastato aukštą, jis su A. pradėjo kalbėtis ir prasidėjo kažkoks konfliktas, jis patikrino A. kišenes, ieškojo A. priklausančio mobilaus ryšio telefono, bet telefono nerado. Kai jis su A. pradėjo konfliktuoti ir jis pirmas dešinės rankos kumščiu sudavė A. į pilvą, po ko šis kažkiek suklupo, susilenkė. A. priklaupus, K. Š. ir V. S. A. spyrė kelis kartus, t. y. kiekvienas po vieną kartą, į nugarą, dėl ko A. nukrito ant grindų. A. nukrito ant šono, ir rankomis užsidengė savo galvą. Nei jis, nei jo draugai gulinčiam A. į galvą nespardė. A. nukritus, jis, K. ir V. spardė A. šonus, rankas, kažkuris iš jo draugų spyrė lyg į galvą, tačiau jis pats to nematė, žino tik iš pasakojimo. Viso kiekvienas spyrė po kokius 3 - 4 kartus, jis asmeniškai spyrė gulinčiam A. 3 - 4 kartus į šonkaulius. Kai A. buvo nukritęs, tai V. ir K. jam spyrė į nugarą, šonus, kažkuris iš jų spyrė į galvą. Jie spardė A. visi maždaug vienu metu, stovėjo apstoję A. ratu, spardė vyrą maždaug 5 minutes laiko. Kai išėjo iš pastato buvo apie 22.30 val. Į mušimo pabaigą atėjo toks nedidelio ūgio vyras, panašus į čigoną, kurio vardas berods I., ir pasakė jam, kad reikia iš pastato išvesti A.. Kodėl tas vyras taip pasakė ir būtent jam, jis negali pasakyti. Tuomet jie trise baigę mušti A., liepė jam keltis ir eiti iš D. fabriko. Tada jie visi – A., jis pats, K. ir V. išėjo iš D. fabriko. Jiems išėjus iš fabriko, A. atrodė normaliai – nebuvo sutinęs ar kruvinas, tik matė, kad A. delnas kraujuoja. A. ėjo pats, nesvyravo. Išėję iš D. fabriko, kieme A. daugiau nei vienas nebemušė, po to visi grįžo kiekvienas į savo namus. Kitą dieną, jis susitikęs su K. ir V. kalbėjosi apie išvakarėse buvusį įvykį. V. ar K. pradėjo pokalbį apie tai, ar A. nebuvo spardoma į galvą, ar nebuvo šokinėjama jam ant galvos. Ir tuomet to pokalbio metu, V. ar K. jam pasakė, kad A. spyrė į galvą, tiksliau sakant į galvą spirti nenorėjo, bet koja kažkaip spyrio metu praslydo ir atsitrenkė į galvą. Visi to pokalbio metu jie vienas kitam pasakė, kad ant galvos A. tikrai niekas nešokinėjo ir specialiai nei vienas į galvą jam nespyrė. Apie tai kas atsitiko, jis asmeniškai niekam nepasakojo, o kam apie tai pasakojo K. ir V. tiksliai nežino, tik žino, kad pasakojo G. L., ir lyg A. bei A., jų pavardžių jis nežino. Įvykio metu dėvėtus drabužius atidavė T., nes tie drabužiai jam buvo nereikalingi. (t. 6, b. l.101-103)

2011-09-06 Kauno miesto apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, įtariamasis T. M. teismui patvirtino savo parodymus, nurodė, kad sumušė A. G., dėl telefono, sumušė visi trys, bet negalvojo, kad jis mirs. Teigė, kad spyrė jis pats tris kartus į galvą ir keturis kartus į šoną. (t. 6, b.l. 120)

Apklausiamas vėlesnių apklausų metu T. M. savo kaltę neigė.

Nors ikiteisminio tyrimo metu J. M. savo kaltę neigė, atsisakė duoti parodymus, tačiau 2011-09-06 Kauno miesto apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamasis J. M. parodė, kad jis buvo įvykio vietoje kartu su T. M., K. Š. ir V. S., tačiau A. G. nelietė, tik stovėjo šone ir žiūrėjo, kaip jį mušė rankomis ir spardė V. S., T. M. ir K. Š.. Nukentėjusysis jo draugų buvo mušamas ir stovintis, ir gulintis, jis buvo spardomas visur, tame tarpe ir į galvą. (t. 6, b.l. 81)

Liudytojas V. S. (15 metų) apklaustas dalyvaujant motinai J. S. parodė, kad kaltinamieji jam pažįstami, šiuo metu nepiktuoju. Buvo susipykę, dėl ko, nežino, A. G. nežinojo. Jis teigia, kad su Š. sėdėjo verandoje jo kieme ir atėjo A., pavardės nežino. Pastarasis pradėjo aiškinti, kad reikia pagalbos padedant atsiimti daiktus, kuriuos iš jo pavogė. Sakė, kad juos pavogė tas miręs žmogus. Trise į pavakarę eidami sutiko M. su M. ir nuėjo į D. fabriką. Kalbėjosi, kad A. duos pinigų už tai, kad jie padės atsiimti daiktus, telefoną, dar ką. Ten rado tą žmogų, kuris buvo neblaivus ir su kuriuo pradėjo kalbėtis. Jis, atrodo, pripažino vagystę. Kai paklausė, ar jis turi daiktus, atsakė, kad turi, bet ne čia, pas kažką palikęs. Jis pradėjo stumdytis, pirmas stūmė liudytoją, nes stovėjo priekyje. Jie pradėjo sakyti, kad nelįsk, gausi atgal. Liudytojui atrodo, kad jis tempė tą žmogų už rankos, jis užkliuvo, parkrito ant žemės. Bandė keltis ir pradėjo atsikėlęs mojuoti rankomis, bandyti trenkti, Liudytojas jam sudavė vieną smūgį. Nulipę į apačią, pradėjo vėl viską iš naujo aiškintis, kada grąžins tuos pavogtus daiktus. Jis, liudytojo teigimu, buvo girtas, todėl juos stūmė ir liudytojas su juo susimušė, o kiti ar mušėsi, nepamena. Liudytojas jam sudavė, jo teigimu, į pilvą ir galvą kelis kartus – daugiausiai tris kartus į kairį žandą, iš kojos į koją. Ar M. mušė nežino, nes buvo tamsu, o per ankstesnius parodymus jis susimaišė. Kiti vaikinai, atrodo, kažkas jam taip pat bandė trenkti, jis vėl parkrito, nes užkliuvo pirmam aukšte, nukritusiam nieko nedarė, jis buvo sveikas, o jie pasakė, kad ateis kitą dieną, bet daugiau negrįžo. Liudytojui atrodo, kad kažkuris iš jų keturių trenkė jam antrame aukšte, tuomet jis lygtais krito ant žemės. Liudytojas parodė, kad per apklausą buvo su savo dėde. Parodymų duoti jo niekas nevertė, ką sakė, tą tyrėjas užrašė ir niekas iš pašalinių jo neprašė sakyti kitaip. Į D. fabriką pirmą kartą ėjo G., jis ir A.. K. nėjo. Aplinkybes, kurias parodė parodymų patikrinimo vietoje metu ne visos buvo teisingos, nes buvo susipykęs su T. ir J., juos apkalbėjo. Kai jie visi buvo pirmame aukšte, tada atėjo Š., kuris į koją spyrė kitam vyrui, stambesniam, tikrai ne tam, kuris mirė. Kai buvo spyrimas, tai jie buvo atėję naktį. Jie ten buvo tris kartus. Trečią kartą sutiko pareigūnus. Kodėl jis nedavė parodymų, kol neperskaitė M. parodymų, nežino, jis buvo supykęs ant M., kad jis davė parodymus ant liudytojo, o ant M. kalbėjo, nes ir su juo buvo susipykęs. Kai ėjo į D. fabriką, jie dar nebuvo susipykę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis, K. Š. ir čigonas A. nuvažiavo iki D. fabriko, ten rado moterį ir vyrą, bet I. nerado, tik sužinojo, kad jis bus vakare. Vakare susirinko keturiese: T. M., K. Š., jis ir J. M. bei nuėjo iki D. fabriko, fabriko antrame aukšte koridoriuje jie sutiko I. R. su dar vienu benamiu, kuris dabar jau miręs (A. G.). Jie visi I. paklausė, kur yra čigono telefonas. I. atsakė, kad jis telefono neturi, I. buvo girtas. Šalia esančioje patalpoje matė ten esančius dar du benamius – moterį ir vyrą (D. D. ir V. M.). J. pirmas trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu dabar jau mirusiam vyrui (A. G.) į dešinį petį, smūgio metu, abu stovėjo vienas prieš kitą. I. bandė trenkti J. į galvą, bet J. pasilenkė. Tada T. M. trenkė dešinės rankos kumščiu I. į veidą (pataikė į smakrą), o šalia I. stovinčiam A. G. T. sudavė mažiausiai du kartus kumščiu į veidą. Liudytojas dabar jau mirusiam vyrui dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į galvą, pataikė į kairį skruostą, tada dešine koja spyrė į koją, tada dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė šiam į krūtinę ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą. Tada tam vyrui trenkė K.. K. spyrė tam pačiam vyrui į kojas, spyrė ne mažiau kaip du kartus. Tas vyras mėgino paeiti arčiau, užkliuvo už šiukšlių ir griuvo veidu į grindis. Tada atsikėlė ir laiptais iš 2-to aukšto pradėjo leistis žemyn. Vyro niekas nesivijo, jie toliau kalbėjo apie pagrobtą telefoną, klausinėjo, kada I. grąžins telefoną. Gal po dviejų minučių jie visi nulipo žemyn ir pamatė, kad tas vyras guli kniūbsčias ant pilvo. Jis ir J. vyrą pakėlė paėmę už abiejų rankų ir pastūmė, kad šis eitų, liepė nešdintis, vyras susvyravo, nuėjo dar laipteliais žemyn ir koja pataikęs į duobę laiptuose nukrito. Netrukus atėjo I., jie liepė I. vyrą parvesti namo. (t. 5, b.l. 178-180)

Šias aplinkybes liudytojas V. S. patvirtino ir 2011-09-15 parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 5, b.l. 182-183)

Liudytojas I. Š. parodė, kad K. Š. yra jo sūnus, gyvena kartu su juo atskirame bute, nes liudytojas yra išsituokęs. Po sulaikymo, sūnus sakė, kad nei mušė, nei matė, tik vaikščiojo tenai. Namuose vyko statybos, tai sūnus visą vasarą padėjo liudytojui ir tuo laikotarpiu jis visą laiką buvo su liudytoju, gal valandai - dviem ir buvo atsitraukęs. Kai buvo sumuštas G., jo sūnus buvo namuose tą dieną, padėjo dirbti, dėjo lubas. Kai dirbo, pertraukų nedarydavo, kad greičiau užbaigti darbus. Kiti kaltinamieji po įvykio pas K. nesilankydavo, nes po sulaikymo jiems buvo uždrausta bendrauti. Taip pat nurodė, kad nepastebėjo, kad birželio mėnesį sūnus būtų grįžęs išsitepęs rūbus, nebuvo sutrikęs, ar pasimetęs, nepergyveno.

Liudytoja L. Š. parodė, kad K. Š. yra jos sūnus. Su vyru jie yra išsituokę, K. gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą, jie gyvena pirmam aukšte, o ji su kitus vaiku - antram aukšte. Apie įvykį K. jai nieko nepasakojo, nes jie beveik nebendrauja, ji nežino, ar K. lankydavosi D. fabriko teritorijoje.

Liudytoja V. M. parodė, kad J. M. yra jos sūnus ir teigia, kad sūnus kaltinamas nepagrįstai. Jis tuo metu nelabai draugavo su tais draugais, daugiau lankydavosi Šilainiuose. Įvykio metu 2011-06-17, nuo 9 val. iki 06-18, 12 val. - tame laikotarpyje sūnus buvo namuose su broliais, niekur nebuvo išėjęs, nes jie remontavo namą, kur buvo daug darbo. Taip pat liudytoja nurodė, kad sūnus ieškojo mopedo pirkti, sėdėjo prie kompiuterio, o jei ir buvo išėjęs, tai gal Šilainiuose. Su T. tuo momentu sūnus bendravo, pradėjo bendrauti tik po įvykio, su K. nebendravo, nes buvo apsipykę, o su V. S. sūnus nelabai bendravo. Liudytoja neranda moters, kuri dalyvavo įvykyje ir viską žino, ji buvo atėjusi pas liudytoją, pasakojo apie D. fabriką, kad buvo peštynės tarp jų pačių, kad jie per naktį gėrė. Čigonas pasakojo, kad matė, kaip I. numetė nuo laiptų G.. Jis buvo stiprus vyras, nenori tikėti, kad vaikai galėtų jį primušti. Ji teigia, kad sūnus naktimis nevaikšto, dirba, daug miega, sportuoja.

Liudytojas V. M. parodė, kad J. M. yra jo sūnus, o birželio 16-17 dienomis jis tikrai negalėjo dalyvauti įvykyje, nes nevalkataudavo, o su tais vaikais, kurie kaltinami nebendravo, buvo apsibaręs, daugiau laiko praleisdavo baseine Šilainiuose. Nuo 06-17, 9 val. iki 06-18 d. sūnus buvo namuose prie kompiuterio, gal trumpam buvo išėjęs, tiksliai negali pasakyti. D. fabriko teritorija liudytojui žinoma, sūnus ten lankydavosi, kad pasirinkti metalo, bet tik, kai eidavo į mokyklą. Su V. S. jis nesutarė, sūnus taip pat. Su žmona surado dar dvi moteris, kurios pasakė, kad sūnaus ten nebuvo, turi įrašus.

Liudytoja I. L. parodė, kad yra kaltinamojo T. M. globėja, jis jos anūkas, o 2011-06-17 ji gal nepamena, bet kai atėjau, jis jau miegojo, ką jis veikė vakare, kur buvo tiksliai nežino.

Liudytoja I. S. parodė, kad yra grietosios medicinos pagalbos gydytoja. 2011 m. atvykę pagal iškvietimą D. fabriko teritorijoje antrame aukšte rado sumuštą žmogų, nešė jį į mašiną, nesąmoningą nuvežėm į klinikas. Jo kojos lyg buvo sužalotos, nusprendė, kad gal galvos trauma, jis buvo komos būsenoje. Asmuo, kuris juos pasitiko prisistatė draugu R. ir pasakė, kad G. sumušė trys „pacukai“, visą tai įrašė kortelėje. Grumtynių pėdsakų, kraujo nepastebėjo. Matėsi, kad toje aplinkoje gyvena benamiai.

Liudytoja B. R. parodė, kad yra Kauno miesto greitosios pagalbos felčerė. Atvykę pagal iškvietimą D. fabrike rado nesąmojingą vyriškį sumuštu veidu, patalpa netvarkinga, kaip benamių. Pasitikęs vyriškis prisistatė, smulkesnių aplinkybių nepameta.

Liudytojas E. R. (16 metų) apklaustas dalyvaujant motinai A. R. ir VTAT atstovui parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nepiktuoju, o apie įvykį jokių faktų nežino. Bendravo su K. Š., bet buvo susipykę, gal dėl T. M., nes su T. jis nebendraudavo, nes buvo terorizuojamas, užgauliodavo jį. Su M. kartu mokėsi vienoje mokykloje. Š. su M. būdavo kartu. M. gal kartais ir matydavo kartu su jais. V. S. - iš jo mokyklos, jis bendravo su liudytoju, su K.. Dėl ko S. galėtų apkalbėti Š. nežinau, jie sutarė normaliai, nesipyko.

Liudytoja D. J. D. parodė, kad A., pavardės nežino, atsivedė tris jai nežinomus jaunuolius į D. fabriką. Pradėjo mušti. V. gulėjo, tuomet jį ištempė į koridorių. Liudytoja su kitais asmenimis buvo labai išgėrusi. Pradėjo V. spardyti, jai taip pat vienas iš jaunuolių be priežasties spyrė į ausį. Paskui jie išėjo. A. G. nebuvo. Kai jie grįžo antrą kartą, ji gulėjo, snaudė, išgirdo riksmus, triukšmą pirmame aukšte, bet užmigo. Ryte pamatė, kad A. labai sumuštas. Jaunuoliai tikrai buvo trise, bet veidų nematė, nes jie buvo su gobtuvais. Po įvykio kalbėjo su M. tėvais apie tuos jaunuolius, kas ten juos atvedė. To vaiko M., kurį žino iš matyto, tikrai ten nebuvo.

Liudytojas I. R. parodė, kad pažįsta tik J. M., prisiminė, kad buvo atėję trys asmenys, visi buvo su gobtuvais, kai jie su G. gėrė degtinę, buvo jau gerai apsvaigęs. A. išėjus, o tiems asmenims nuėjo paskui, kai liudytojas atėjo, A. jau gulėjo ant žemės, o jie jį spardė. Tuomet užriko ant jų ir jei pasišalino. Liudytojas teigia, kad M. tikrai ten nebuvo, nes jį pažįsta, taip pat ten nebuvo ir liudytojo S..

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. R. patvirtino nurodytas aplinkybes. (t. 6, b.l. 7-8)

Liudytojas S. M. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, bylą perėmė iš Santakos PK po dienos ar dviejų. Ikiteisminį tyrimą pabaigė jis. Po kokių 2 mėnesių buvo nustatyti būtent šie kaltinamieji. Pradžioje liudytojai atpažino ne tuos asmenis. Buvo gauta ir kitų duomenų, kurie leido manyti, kad veiką padarė ne pirmieji atpažinti, o kiti asmenys. Oficialaus prašymo dėl kažkokių aplinkybių iš M., jo tėvų, gynėjo, jis negavo. Neprisimena, kad būtų organizavęs prisipažinimų rašymą, bet žino, kad šioje byloje buvo prisipažinimai.

Liudytoja E. V. parodė, kad jai, kaip tyrėjai jai buvo pavesta apklausti įtariamuosius. Atliko M. apklausą, prieš apklausą įvykio aplinkybių jai niekas nepasakojo. Šioje apklausoje įtariamasis su apklausos protokolu susipažino, pareiškimų, prašymų nebuvo, protokolą pasirašė.

Liudytojas G. L. parodė, kad pats įvykyje nedalyvavo, bet žino apie tai tik iš pasakojimų. K. Š. papasakojo brolio klasioko patėviui, o jis girdėjo, kad ėjo į D. fabriką, ieškojo žmogaus, kurį daužė. Mušė žmogų už daiktus, už 10 Lt. Pirmą sykį nuėjo ten tik daiktus paimti, po to su tuo A. išėjo, jie nieko nedaužė, nebuvo muštynių. Jo niekas neprašė meluoti byloje. Buvo, kad skirtingai aiškino aplinkybes, nes nežinojo kas jam gali būti. Kai grįžo su A., važiavo pas A. į namus, kur ir pasiliko. Matė, kad jie buvo keturiese, atpažino K., T. ir J., jie ėjo link D. fabriko. Kitą dieną atėjo V. S.. Kai jis išėjo iki savo namų, tada atėjo T.. Liudytojas tuo metu buvo virtuvėje. K. su A. ir A. kalbėjosi, o liudytojas klausėsi. Kalbėjo apie D. fabriką, pasakojo, kad per šonus ir per galvą daužė, kad buvo ten muštynės. Buvo sakoma, kad K. tą žuvusį žmogų daužė per šonus, o šokinėjo ant pilvo žmogus, kurio vardo neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad jam A. namuose buvo daromas spaudimas iš kaltinamųjų. Liudytojas nuėjo į kambarį, kur visi buvo, atėjo T., paguldė jį ant lovos, klausė, ar ką girdėjo ar kam pasakojo, grasino. M., kuris ėjo link fabriko, atpažino iš nuotraukų. Kai girdėjo tą pokalbį, buvo kalba, kad V. S. daužė, bet neatsimena per kur. T. viską pasakojo. To pokalbio metu su juo buvo 4 žmonės: A., A., T., o liudytojas virtuvėje darė valgyti.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas G. L. parodė, kad 2011-06-17, apie 21.00 val. jis, K. Š., V. S. ir A., kurio pavardės neatsimena, nuėjo į D. fabriką, esantį Kaune. Ėjo tikslu paimti A. daiktus iš bomžų, kurį vieną pravardžiuoja „Ž.“, o kito vardas I.. Nuvažiavus į D. fabriką, A. parodė tą vietą t. y. antrame aukšte esantį kambarį, kuriame buvo atimti daiktai. A. parodęs kambarį išėjo. Jie užlipo į antrą aukštą ir pamatė tris asmenis - I., Ž. ir dar vieną moterį. Jiems pasakė, kad atėjo pasiimti daiktų, tačiau jie atsakė, kad ieškotų patys. Toje patalpoje surado A. maišą su daiktais. Maiše buvo kedai, džinsai, megztinis, telefonas ir 10 litų. Tuo metu pamatė kai K. Š. du kartus įspyrė gulinčiam „Ž.“ į šoną. Jis išėjo iš D. fabriko, ten liko K. ir V.. Su A. nuvažiavo iki A. namų. Po kurio laiko į butą atėjo V. S., K. Š., T. M. ir dar du nepažįstami suaugę vyrai, kuriems apie 30 m. Visi nusileido į apačią, jis taip pat, bet liko verandoje, o jie išėjo į sekantį kiemą. Berūkydamas pamatė, kad jie visi išėjo į gatvelę ir iškišęs galvą pro tvorą pamatė, kad prie jų prisijungė J. M.. Tada J., T., V. ir K. nuėjo link Kauno Vilijampolės pagrindinės mokyklos, liudytojo manymu, jie nuėjo į D. fabriką, nes dar būnant pas A. bute jie, išskyrus J., tarėsi ten eiti. Kitą dieną ryte besidarant virtuvėje valgyti išgirdo pokalbį tarp kitų buvusių bute asmenų. Girdėjo, kaip K. pasakojo, kad, kai jie nuėjo į D. fabriką, ten rado I., „Ž.“ ir dar vieną moterį. K. pasakė, kad jis subaladojo vyrą, pravarde „Ž.“, trenkdamas jam į šoną ir į veidą. Taip pat K. pasakė, kad kai kas mušė ir moteriškę, bet kas mušė nepasakė. Moteriškei taip pat „.užstatė“ fanarą. Kažkam mušant moteriškę, D. fabrike buvęs benamis, vardu A., puolė jos ginti iš nugaros pusės. Tada jie atsisuko ir visi puolė ant A.. Tada K. spirdamas A. per kojas pargriovė jį ant grindų, ir visi jį puolė daužyti. Kai sudaužė A., K. pasakė, kad visi matė, kad A. buvo visas kraujuotas, buvo kruvinos A. rankos, veidas ir galva. Tada A. bandė nuo jų pabėgti, bet K. jam neleido, jį tempė atgal. Partempė iki laiptų ir toliau jį daužė K.. K. taip pat pasakojo, kad J. ir T. tuo metu buvo viršuje. T. šokinėjo ..Ž.“ ant galvos ir pilvo. Ką tuo metu darė J., K. nepasakojo. Taip pat K. pasakojo, jog kažkas tempė „Ž.“ už kojų į kitą didesnį kambarį. Po to T. su J. nusileido į pirmą aukštą ir J. praeidamas įspyrė A.. Į kurią vietą įspyrė, K. nesakė. Po to visi apie 3.00 val. išsiskirstė po namus. T. jo paklausė, ar jis kažką girdėjo, į ką jis atsakė teigiamai. Tada T. liepė niekam apie tai nepasakoti. T. pasakė, kad girdėjęs, jog jis jau kažkam pasakojo apie įvykį D. fabrike. Tada T. paguldė jį ant lovos ir su kojos keliu prispaudęs krūtinę, prikišęs peilį prie ausies, grasindamas ją nupjauti, klausinėjo kam jis pasakojo. Liudytojas G. L. pasakė, kad jis nieko niekam nepasakojo. Tada vėl pagrasino, kad nupjaus liežuvį. Jis verkdamas kartojo, kad niekam nieko nesakė. (t. 5, b.l. 135-137)

Liudytojas V. M. parodė, kad tą dieną buvo keturiese: I., D., tas, kurį nužudė. Atėjo trise, kurie buvo užsidėję kepures, jį išvilko už kojų iš antro aukšto laiptais žemyn, iš kojų apspardė. Tai padarė ne kaltinamieji, jis juos nuo jaunystės pažįsta, jų ten tikrai nebuvo. Tas žmogus, kurį nužudė, atsirado prie jo po sumušimo, pamatė, kad iš gerklės tam vyrui bėgo kraujas, jis nuėjo į autobusų parką ir iškvietė greitąją. Kas tą žmogų sužalojo, nežino, matė tik čigonų tautybės žmones. Tuo metu jie girtavo. Atėję vaikinai buvo jauni, su kepurėmis, vienas užsidėjęs šaliką, rudom akim, du mažesni, liesi, vienas didesnis, plaukai – šviesūs, kalbėjo lietuviškai, apie 13 - 14 metų. Tie pašaliniai asmenys į D. fabriką buvo atėję du kartus, o jį sumušė, kai atėjo pirmą kartą,

Ekspertė V. K. parodė, kad kai rašė specialisto konsultaciją 2011-11-28 buvo daromos išvados iš visų medicininių dokumentų, pats tiriamasis T. M. nedalyvavo. Iš to kas buvo pateikta matėsi, kad jis buvo lankęsis nuo 2004 m. iki 2010 rugsėjo pas psichiatrą. Metus nebuvo lankęsis pas psichiatrą. Dėl šitų lankymųsi jis buvo įrašytas į įskaitą ir jam nustatytas Hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Toks sutrikimas neturi įtakos nei ribotam pakaltinamumui, nei nepakaltinamumui. Šis elgesio sutrikimas neturi esmės žmogaus pasirinkimams ir elgesiui. Jis buvo netirtas psichologo, nes mąstymas buvo įvertintas labai konkrečiai. Intelektas įvertintas 76, o tai yra žemas normalus intelektas. Sutrikimas prasideda nuo 70 ir mažiau. Šitas vaikinas buvo įrašytas dėl delikventinio elgesio, t. y. linkęs pažeidinėti taisykles. Jis konkrečiai viską papasakojo, kad sumušė žmogų, dėl ko sumušė, kiek kartų mušė ir kur mušė. Pats prisipažino, kad spardė. Visa tai iš jo apklausos protokolo. Tas elgesys nebuvo naujiena jam, buvo įprastas, sutrikimai elgesio lygyje, nepilnametis. Skiriamos ekspertizės, kai būna psichikos sutrikimas, bet jokių kriterijų būdingų šiai būsenai nėra. Dėl to ekspertė atmetė, kad jis galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl elgesio sutrikimo ekspertizės neskiriamos. Dabar mato, kad jis pakankamai adaptuotas, nesuvaržytas, toliau tęsia mokslus, nors ir namuose. Jam buvo nustatytas lygiai tas pats sutrikimas – hiperkinezinis elgesio sutrikimas, bet gal jis šiek tiek paaštrėjo. Gydytojai nurodo pažymose, kad pergyvena dėl būsimo teismo, todėl blogai miega. Skiriamas normalus gydymas. Mano, kad ekspertizę daryti netikslingą ir neabejoja, kad jis gali duoti parodymus. Turėtų būti rimta diagnozė, kad jis taip nemiegotų. O elgesio sutrikimai neturi reikšmės nei ribotam, nei neribotam pakaltinamumui.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas V. A. parodė, kad netikslinga skirti ekspertizę, kadangi nepilnametis T. M. gerai žinomas. Vaikui diagnozuotas emocijų ir elgesio sutrikimas. Beveik 98 proc. delinkventinio elgesio jaunuolių nustatoma šita diagnozė. Jo delikventinis elgesys išskirtinai žinomas nuo 2008 m.

Nukentėjusiosios M. G. atstovė S. G. parodė, kad nužudytas jos buvęs vyras, išsiskyrė prieš kokius aštuonis metus, palaikė gerus ryšius, kiek reikėjo dėl vaiko, o dėl tėvo mirties duktė patyrė didelę traumą, labai išgyveno.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad yra nužudytojo brolis, prašo priteisti laidojimo išlaidas ir išlaidas kapo sutvarkymui pagal pateiktus dokumentus. Taip pat prašo priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą, nes liko vienas šeimoje, netekęs tėvų, o dabar - brolio. Kol jis buvo Lietuvoje, su broliu bendravo labai glaudžiai, jokių problemų su juo nebuvo. Paskutiniu metu su broliu bendraudavo tada, kai grįždavo į Lietuvą; duodavo jam pinigų, su juo susitikdavo, susiskambindavo.

2011-06-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Raudondvario pl. 94, Kaune yra raudonų plytų pastatas. Įėjimo į pastatą durys yra medinės, smėlio spalvos su trimis langais, dviejų langų stiklų nėra. Įėjus pro duris paėjus tiesiai po kaire puse yra laiptai. Užlipus laiptais į antrą aukštą po kaire puse tualetas, tiesiai patalpa primėtyta šiukšlių, pasukus į dešinę ilgas koridorius. Dešinėje pusėje koridoriaus 4 įėjimai į patalpas. Antroje patalpoje ant žemės padėtas čiužinys ant kurio matyti dėmės panašios į kraujo. Patalpoje pilna skudurų. Kairėje koridoriaus pusėje 5 įėjimai į patalpas. Visose patalpose šiukšlės ir skudurai. Koridoriaus gale taipogi įėjimas į patalpą. (t. 1, b.l. 5-14)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu užfiksuota, kad liudytoja D. J. D. atpažino A. S., kaip asmenį, kuris į D. fabriką atvedė tris jaunuolius. (t. 5, b.l. 43-45)

Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotrauką metu užfiksuota, kad liudytojas G. L. atpažino J. M. ir E. R., kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus. (t. 5, b.l. 124-127, 129-132)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu užfiksuota, kad I. R. atpažino A. S., kaip asmenį, kuris į D. fabriką atvedė tris jaunuolius. (t. 6, b.l. 9-11)

Specialisto išvadoje Nr. M 621/11 (02) užfiksuota, kad A. G. lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos veido dešinėje pusėje, lūpose ir liežuvyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje, sena poodinė kraujosruva krūtinėje.

Sužalojimai A. G. (išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje bei seną poodinę kraujosruvą krūtinėje) padaryti nemažiau kaip trijų (3) trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai veide ir galvoje padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimai veide ir galvoje galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, spiriant koja. Sena poodinė kraujosruva krūtinėje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis, suduodant kumštimi, spiriant koja. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis griuvimo pasėkoje.

Veido ir galvos sužalojimai griuviminei traumai nėra būdingi. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje galėjo gautis griuvimo pasėkoje.

Poodinė kraujosruva krūtinėje padaryta 3-6 parų laikotarpyje anksčiau, negu veido ir galvos sužalojimai. Medicininių duomenų leidžiančių spręsti apie veido ir galvos sužalojimų padarymo seką nėra.

Veido ir galvos sužalojimai bei odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį. Poodinė kraujosruva krūtinėje padaryta 3-6 paros prieš mirtį.

Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių esant A. G. gyvam būtų kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai esant A. G. gyvam būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 34-45)

Specialisto išvadoje Nr. pM 621/11 (02) papildomai užfiksuota, kad A. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene. A. G. mirė 2011-06-19 d. 9 val. A. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje A. G. galėjo pasidaryti pats sau.

Sužalojimai veide, galvoje ir krūtinėje yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Sužalojimų, būdingų ginantis nuo suduodamų smūgių, A. G. lavone nekonstatuota. (t. 1, b.l. 46-48)

Specialisto išvadoje Nr. KM 108/11 (01) papildomai užfiksuota, kad nustatyti konkrečiai, nuo kurio iš nurodytų trijų trauminių poveikių į galvą (galvos sužalojimų) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iš šių sužalojimų ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todėl tiek kartu, tiek atskirai šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Be galvos sumušimo A. G. lavone buvo nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir blauzdoje tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tarp jų ir mirties priežastinio ryšio nėra.

Visi trys galvos sužalojimai, kraujosruva krūtinės minkštuose adiniuose kairėje pusėje bei kairės alkūnės ir blauzdos odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti paros - dviejų laikotarpyje iki mirties, t.y. jų padarymo laikas atitinka mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Iš medicininių duomenų nustatyti tiksliau (valandų tikslumu ar pan.) kiekvieno sužalojimo padarymo laiką ir/ar jų padarymo eiliškumą, nėra galimybės.

Dešinės akies srities sumušimą nukentėjusysis galėjo patirti tiek nuo suduodamo smūgio kietu buku daiktu, tiek atsitrenkdamas į tokio pobūdžio paviršius griūnant. Tuo tarpu viršutinės lūpos abiejų pusių sumušimai buvo padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina, sudavus du smūgius kumščiais. Kairės alkūnės ir blauzdos odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai griūnant/griuvinėjant.

Galimybė, kad A. G. dešinės pusės kaktos – akies - skruosto srities sumušimą (sužalojimą galimai sukėlusio mirtį) galėjo patirti nugriuvus ir atsitrenkus galva į betonines grindis ar laiptus, tiek pats, tiek dėl pašalinės jėgos poveikio, neatmetama.

Galimybė, kad kairės alkūnės ir blauzdos odos nubrozdinimus, kraujosruva krūtinės kairėje pusėje A. G. galėjo patirti nugriuvus ir atsitrenkus galva į betonines grindis ar laiptus, tiek pats, tiek dėl pašalinės jėgos poveikio, neatmetama. (t. 1, b.l. 54-62)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2301 (11), Nr. 11-2760 (11) nurodyta, kad

- ant tirti pateiktų A. G. drabužių (bliuzono, marškinėlių, džinsinių kelnių) ir sandalų nėra pluoštų iš A. B. bliuzono ir iš K. Š. drabužių (marškinėlių, dviejų sportinių kelnių);

- ant tirti pateikto A. B. bliuzono nėra pluoštų iš A. G. drabužių (bliuzono, marškinėlių, džinsinių kelnių);

- ant tirti pateiktų K. Š. drabužių (marškinėlių, dviejų sportinių kelnių) nėra pluoštų iš A. G. drabužių (bliuzono, marškinėlių, džinsinių kelnių);

- ant A. G. drabužių (sportinio švarko, marškinėlių, džinsinių kelnių), sandalų nėra tirti pateiktų K. Š. spartinių batų „EURO NEX“ ir sportinių batų „adidas“, J. M. sportinių batų „Nike“ plastikų mikrodalelių;

- ant K. Š. drabužių (marškinėlių, dviejų sportinių kelnių) ir ant A. B. bliuzono nėra A. G. sandalų plastiko mikrodalelių;

- ant tirti pateiktų A. G. drabužių (bliuzono, marškinėlių, džinsinių kelnių) ir sandalų, ant A. B. bliuzono ir ant K. Š. drabužių (marškinėlių, dviejų sportinių kelnių) nėra vienodų pašalinių pluoštų ir nepluoštinės prigimties mikrodalelių.

Nustatyti, ar A. G. drabužiai ir sandalai kontaktavo su tirti pateiktu A. B. bliuzonu, negalima.

1. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir išimta nuoplova nuo dėmės panašios į kraują (t. 1, b.l. 5-14) - paliktina byloje;

2. Mikrodalelės likusius po specialisto tyrimo (specialisto išvada Nr. 11-2301 (11), 11-2760 (11) (t. 1, b.l. 77) – paliktinos byloje;