Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-449-334/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-09-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
1-449-334/2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00046-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
A. A.
Kaltinamasis
O. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-449-334/2012(Proceso Nr. 1-50-1-00046-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui A. B.,nukentėjusiajai A. A.,nukentėjusiosios atstovui V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. A. 2011 metų vasario 3 dieną apie 11.15 val. Panevėžyje, Respublikos gatvėje, prie pastato Nr. 65 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį, Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus – aikštelėje sukdamas į kairę pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio jam iš kairės pusės, skersine kryptimi, aikštele ėjusiai pėsčiajai A. A. ir ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. A. sveikata, – jai nustatytas kairio šlaunikaulio skeveldrinis pergūbrinis lūžis.

Kaltinamasis O. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2011-02-03 kartu su žmona A. A. atvažiavo prie PC „Klevas“. Pasukęs link automobilių stovėjimo aikštelės, žmoną išleido eiti prie bankomato, o pats nuvažiavo automobilių stovėjimo aikštele, ieškodamas, kur pastatyti automobilį. Važiavo daugiau kairiąja automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies puse pravažiavimu tarp automobilių. Ieškodamas vietos, dairėsi, buvo nukreipęs žvilgsnį nuo automobilio priekio. Buvo šlapdriba, kelio žymėjimų nesimatė. Buvo šviesu. Šoniniai langai šiek tiek buvo apsnigti. Priekinis automobilio langas valomas, automobilio priekis matėsi gerai. Stabtelėjo, paskui pradėjo važiuoti. Pradėjęs važiuoti, automobilio priekyje nukentėjusiosios nematė. Neturėjo galimybės matyti, nes oro sąlygos buvo prastos. Be to moteris išėjo iš tarpo tarp dviejų automobilių. Jei būtų matęs, būtų sustabdęs automobilį, nes buvo dar tik pradėjęs važiuoti iš vietos. Nukentėjusioji A. A. link automobilio ėjo iš kairės pusės ties priekiniu sparnu. Automobilio sparnu kliudė nukentėjusiąją, kuri atsirėmė į jo (O. A.) automobilio priekį. Kadangi A. A. atsirėmė į priekinį automobilio sparną, todėl buvo šioks toks moters stūmimas automobiliu į priekį. Po to nukentėjusioji paėjo porą žingsnių atgal ir pargriuvo dėl susidūrimo su automobiliu. Griūdama susižalojo koją. Išlipęs iš automobilio, pakėlė A. A., pasodino ją į savo automobilį ant galinės sėdynės, surinko daiktus. Nukentėjusiosios daiktai buvo šiek tiek šone 2 metrų atstumu nuo automobilio ties priekiu. Už vairuojamo automobilio stovėjo kitas automobilis, kuris negalėjo pravažiuoti, todėl teko apvažiuoti ir sustoti iš kitos pusės ties šaligatvio borteliu. Norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet A. A. prašė parvežti ją į namus, kad galėtų pasiimti dokumentus. Atėjo žmona. Norėjo nukentėjusiąją vežti į ligoninę, bet ši nesutiko, prašė vežti į namus, pasakė adresą: Berčiūnų g. 8. Nuvežę į namus, parvedė nukentėjusiąją, pasodino ant kėdės. A. A. savo telefonu pasiskambino draugei. Kadangi nukentėjusioji dejavo, kad jai skauda koją, pats iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę medikai močiutės koją įtvirtino, suleido vaistų, išvežė į ligoninę. Policijos apie įvykį neinformavo. Teisme, kai buvo nagrinėjama administracinė byla dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos ir nepranešė policijai, paaiškino tas pačias įvykio aplinkybes. Pripažino, kad kliudė pėsčiąją, nes dėl neatidumo jos nepastebėjo. Administracinės bylos nagrinėjimo metu norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, negalvojo, kad bus tokios pasekmės. 2011-02-14 duodamas parodymus kaltę pripažino pilnai, nes tyrėja Audickienė pasakė, kad yra kaltas ir, jei nepripažins savo kaltės, bus sunkinanti aplinkybė. Apklausos pas tyrėją metu buvo pasimetęs. Aplankė nukentėjusiąją ligoninėje. Nukentėjusioji rodė savo žaizdas. Tiesiogiai dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Pripažįsta ieškinį dėl gydymo išlaidų, tačiau mano, kad nukentėjusiosios ieškinio neturtinei žalai atlyginti suma yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2011-02-03 išlipusi iš autobuso perėjo Respublikos gatve į kitą gatvės pusę ir ėjo automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie PC „Klevas“, į namus, esančius Berčiūnų gatvėje. Aikštelėje stovėjo daug automobilių. Ėjo pro stovinčių automobilių galą. Iš kairės pusės buvo betoninė siena. Iš dešinės pusės buvo stulpas. Automobilių arti nebuvo. Eidama visada apsidairo, ar nėra važiuojančių automobilių. Tuo metu tokių nebuvo. Kaltinamojo automobilis atvažiavo nuo PC „Klevas“ iš dešinės pusės ir priekiu trenkėsi į dešinę kūno pusę. Po smūgio pargriuvo į dešinę pusę, o rankinės nukrito į kairę pusę. Buvo beveik po automobiliu. Pradėjo šaukti, kad labai skauda. Nejautė kairės kūno pusės. Vairuotojas automobilį šiek tiek atstūmė atgal. Dėl skausmo pati atsikelti negalėjo. O. A. taip pat bandė pakelti ir pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, tačiau paprašė kaltinamojo parvežti į namus. Vairuotojas buvo su žmona. Ji nieko nesakė. Kaltinamasis pasodino ant priekinės keleivio sėdynės ir parvežė namo. Kai parvežė, pati paeiti negalėjo. Eiti padėjo O. A.. Ėjo pasišokinėdama. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Nuo smūgio lūžo kairės pusės šlaunikaulis. Iki įvykio jokių lūžių nebuvo. Kaltinamasis buvo atėjęs aplankyti į ligoninę, klausė dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos neatlygino. Draudimo bendrovė žalą atlygino tik ligonių kasai. Pareiškė 5000 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes vartojo vaistus, patyrė gydymo išlaidas, važiavo gydytis į sanatoriją. Byloje yra gydymo išlaidas patvirtinantys kvitai. Taip pat dėl patirtų išgyvenimų pareiškė ir prašo patenkinti 15000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Bijojo, kad pati nebegalės apsitarnauti. Po įvykio pablogėjo sveikata – skauda ne tik kairę, bet ir dešinę koją, sunku atsikelti iš lovos, sumažėjo bendravimo galimybė, negali nueiti į bažnyčią. Pati namuose negali susitvarkyti, sunku vaikščioti, pereiti slenksčius. Eidama pargriūna. Ieškinius prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės.

Liudytojas Z. K. parodė, kad 2011-02-03 apie 11.30 val. važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie PC „Klevas“. Važiavo paskui kaltinamojo pilkos spalvos automobilį. Oras buvo drėgnas. Kelio danga prasta, nebuvo sausa. Aikštelės pakraščiuose buvo prikasta sniego. Važiuojant paskui kaltinamojo automobilį, vairuojamo automobilio atstumas iki aikštelėje stovinčių automobilių buvo apie 1 metrą. Kaltinamasis važiavo lėtai, kadangi ruošėsi sukti. Greitis galėjo būti apie 10 km/val. O. A. automobilis sustojęs nebuvo. Ten, kur minėtas automobilis suko į kairę pusę, yra aikštelės kraštas. Kaltinamojo automobilis suko pro aikštelėje stovinčius lengvuosius automobilius. Paskutinis stovintis automobilis, panašus į džipą, buvo aukštesnis už nukentėjusią moterį. Nukentėjusioji išėjo automobilių eilės gale, o ne iš automobilių tarpo. Matė, kaip kaltinamojo O. A. automobilis vairuotojo pusės šonu kliudė nukentėjusiąją. Kontaktas tarp moters ir automobilio tikrai buvo. A. A. atsirėmė rankomis į automobilį ir nuvirto ant nugaros daugiau į kairę pusę. Kai nukentėjusioji nukrito, kaltinamojo automobilis sustojo, atbuline eiga nepavažiavo. Automobilis Ford Escort užstojo pravažiavimą, nes iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis Audi pradėjo signalizuoti. Matė, kaip kaltinamasis kliudytą moterį įsodino į savo automobilį. Pagalvojo, kad tai vairuotojo giminaitė ar pažįstama. Po kurio laiko per televiziją pamatė, kad ieškomi įvykio liudytojai.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2011-02-03 apie 13.30 val. kartu su vyru O. A. atvažiavo prie prekybos centro „Klevas“. Lijo, buvo šlapdriba. Išlipusi iš automobilio, nuėjo iš bankomato pasiimti pinigų. Grįžusi į automobilį, pamatė automobilio gale sėdinčią močiutę. Iš pradžių pagalvojo, kad tai jos (A. A.) mama, bet paskui pamatė, kad tai svetima moteris. Suprato, kad močiutei kažkas atsitiko. O. A. buvo labai pasimetęs ir išsigandęs. Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji pargriuvo ir daugiau nieko nepaaiškino. Norėjo A. A. vežti į ligoninę, tačiau nukentėjusioji prašė vežti namo, sakė, kad reikia pasiimti dokumentus, paskambinti kažkokiai moteriai. Parvežė nukentėjusiąją į namus Berčiūnų gatvėje. Namuose pati A. A. nesakė, ką konkrečiai susižalojo. Tik paprašė duoti telefoną, išsikvietė draugę. O. A. iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai A. A. paguldė į neštuvus, į langetę įdėjo koją. Sakė, jog įtaria, kad koja gali būti lūžusi. Medikai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Policijai apie įvykį nepranešė, nes nukentėjusioji protestavo, kad būtų kviečiama policija. Be to, iš pradžių abu su vyru O. A. buvo šoko būsenoje. Atsižvelgė į moters prašymą vežti ją į namus. Ikiteisminio tyrimo metu atsakė į pateiktus klausimus ir sakė tiesą.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad 2011-02-03 ryte, tikslios valandos nepamena, paskambinusi A. A. pasakė, kad eidama aikštele prie PC „Klevas“ pargriuvo, kad labai skauda koją. Kai nuėjo į nukentėjusiosios namus, buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Taip pat buvo vyras ir moteris. Minėti asmenys atvykusiems greitosios pagalbos medikams nieko neaiškino, tik išeidami sakė, kad padėjo nukentėjusiajai sugrįžti. Namuose A. A. nieko nesakė, nes jai labai skaudėjo, o greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusioji pradėjo sakyti, kad automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie PC „Klevas“ ėjo į namus Berčiūnų gatvėje ir ją automobiliu partrenkė į namus parvežęs vyras. Lankant A. A. ligoninėje, nukentėjusioji sakė, kad jos buvo atėję aplankyti vyras ir moteris. Vyras atsiprašė už tai, kad partrenkė.

Liudytoja J. L. parodė, kad kartu su nukentėjusiąja A. A. apie 10 dienų gulėjo ligoninėje. A. A. buvo po operacijos, papasakojo, kad ją, einančią automobilių aikštele prie PC „Klevas“ partrenkė automobilis. Partrenkęs vyras ją parvežė į namus. Ligoninėje aplankyti A. A. kaltinamasis buvo atėjęs vieną kartą. Kaltinamasis O. A. buvo atėjęs su žmona. O. A. pasakė, kad aplankyti atėjo „kaltininkas“. Guodėsi, kad materialiai blogai gyvena, žmona serga, turi mažą vaiką. Pati buvo po operacijos, todėl visų aplinkybių gerai neįsidėmėjo. Suprato, kad kaltinamasis, jausdamas kaltę, kalba apie žalos atlyginimą.

Iš 2011-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo ir apžiūros protokolo priedo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, prie Respublikos g. 65 pastato esančio įvažiavimo ir ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., 13-17, 18-19 b.l.).

Iš 2012-01-13 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji A. A. parodė, jog įžengusi į aikštelę, ėjo tiesiai link aikštelėje stovinčio stulpo ir ėjo stulpui iš dešinės. Nurodė, kad sau iš dešinės pusės matė aikštelėje stovinčius automobilius, arčiausiai stovėjęs automobilis nuo stulpo iki automobilio artimesnio šono buvo 9,4 m atstumu. A. A. parodė, kad jai paėjus 10 m ir nuo betoninės sienos būnant 4,05 m atstumu, pajuto smūgį į dešinį šoną bei buvo parblokšta automobilio. Automobilis važiavo jai iš dešinės pusės nuo PC „Klevas“. Buvo kliudyta automobilio priekiniu dešiniuoju kampu. Automobilis iš karto sustojo, ten, kur ir partrenkė ją (1 t., 42-47 b.l.).

Iš 2011-02-17 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Z. K. parodė, kur 2011-02-03 apie 11.00 val., sėdėdamas automobilyje Opel Vectra, praleido pro automobilio galą važiavusį pilkos spalvos Ford markės automobilį, parodė, kur minėtas automobilis aikštelėje pasuko į kairę pusę, į tarpą tarp stovinčių automobilių. Nurodė, kad priekyje važiavęs pilkos spalvos automobilis, privažiavęs kairėje pusėje stovėjusį paskutinį automobilį, pradėjo sukti į kairę pusę. Tas paskutinis stovėjęs automobilis buvo truputį aukštesnis nei paprastas lengvasis automobilis, ir tuo metu pamatė, kaip iš už to paskutinio stovėjusio automobilio išėjo pagyvenusi moteris. Paaiškino, kad moteris ėjo apie 0,5 m atstumu nuo stovinčio automobilio šono ir kai buvo nuo to automobilio paėjusi apie 1,30 m, Ford markės automobilis ją kliudė priekiniu kairės pusės sparnu. Ford automobilis po moters partrenkimo iš karto sustojo, partrenkta moteris nukrito priekyje sustojusio automobilio. Po partrenkimo matė, kaip jam iš dešinės pusės, pagal pietinį aikštelės kraštą važiavęs Audi markės automobilis, negalėdamas pravažiuoti pro sustojusį Ford automobilį, nes tarpas buvo per mažas, naudojo garsinį signalą, kad šis pasitrauktų (1 t., 99-102 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 331/11 (05) matyti, kad A. A. konstatuotas kairio šlaunikaulio skeveldrinis pergūbrinis lūžis. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, tikėtina, judančio automobilio dalimis, nukentėjusiajai esant, tikėtina, vertikalioje padėtyje, pirminį smūgį suduodant galimai į kairę kūno pusę. Patikslinti traumos mechanizmą reikalinga kompleksinė autotechninė ekspertizė. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 117 b.l.).

Iš 2011-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1708(11) matyti, kad iš baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų objektyvių duomenų negalima nustatyti kurioje vietoje, kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, įvyko pėsčiosios A. A. partrenkimas. Pagal tyrimui pateiktus objektyvius duomenis negalima nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis Ford Escort prieš pėsčiosios A. A. partrenkimą. Maksimalus greitis, kuriuo galėjo saugiai automobilių stovėjimo aikštelėje tarp stovinčių automobilių tarpo važiuoti automobilis Ford Escort turėjo būti toks, kad, pėsčiajai einant automobilio Ford Escort vairuotojo matomumo zonoje link automobilio judėjimo juostos, vairuotojas suspėtų sustabdyti transporto priemonę prieš pėsčiosios judėjimo liniją. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokiu atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos buvo O. A. vairuojamas automobilis Ford Escort, kai iškilo grėsmė eismo saugumui. Automobilio Ford Escort vairuotojas O. A., prieš pradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, o pamatęs link jo automobilio artėjančią ir pro priekinę automobilio dalį einančią pėsčiąją, privalėjo nevažiuoti tol, kol pėsčioji neatlaisvins automobilio judėjimo juostos ir nenutols saugiu, ne mažesniu kaip 1 m intervalu. Techniniu požiūriu automobilio Ford Escort vairuotojo O. A. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, O. A. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, nepradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, kada pėsčioji jau ėjo vairuotojo matomumo zonoje. Techniniu požiūriu vairuotojo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo ta, kad automobilio Ford Escort vairuotojas O. A. prieš pajudėdamas iš sustojimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė aikštelėje einančią pėsčiąją (1 t., 127-130 b.l.).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1709 (11) matyti, kad tikėtina, jog prieš pat partrenkimą pėsčioji A. A. buvo vertikalioje arba tam artimoje padėtyje. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų nustatyti A. A. kūno sužalojimų padarymo mechanizmą. Jei kitose pėsčiosios A. A. kūno vietose (ypač dešinėje kūno pusėje) nebuvo jokių kitų sužalojimų, o ant drabužių (taip pat daugiau dešinėje pusėje) objektyviai nebuvo masyvių sutepimų, tai tikėtina, kad pėsčiosios A. A. kairės kojos šlaunikaulio lūžis buvo padarytas kairiuoju šonu (dubens sritimi) jai nukritus ant kelio dangos po poveikio lėtai važiuojančio automobilio Ford Escort priekine dalimi į dešinę pėsčiosios kūno pusę. Negalima nustatyti kokiomis, tiksliau – kokia automobilio Ford Escort dalimi (jei buvo) buvo padarytas pėsčiosios A. A. kairiojo šlaunikaulio lūžis (1 t., 131-133 b.l.).

Iš 2011-02-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,kad O. A. tyrimui pateikė savo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 145 b.l.).

Iš 2011-02-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas O. A. pilkos spalvos automobilis Ford Escort (1 t., 146-150 b.l.).

Iš 2011-02-10 VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. SD-84 matyti, kad 2011-02-03 11.27 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimai lūžusios A. A. kojos. Kvietėjas O. A. (1 t., 156 b.l.).

Iš 2011-03-24 Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto Nr. 12-711 „Dėl žalos atlyginimo“ matyti, kad Valstybinė ligonių kasa nereiškia civilinio ieškinio, nes A. A. gydymo išlaidas pilnai atlygino draudimo bendrovė (1 t., 161 b.l.).

Iš 2011-02-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu O. A. parodė, kur 2011-02-03 apie 12.00 val., vairuodamas automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje pravažiavimu tarp stovinčių automobilių, nurodė, kad sustabdė automobilį nuo kairės pusės šono iki aikštelėje stovinčių automobilių galo apie 1,30 m atstumu, nuo automobilio priekio iki aikštelės pietinio krašto 13 m atstumu. Paaiškino, kad pradėjęs važiuoti iš stovėjimo vietos ir pažvelgęs sau priešais, pamatė pėsčiąją, išėjusią jam iš kairės pusės skersine kryptimi iš tarpo tarp sustojusių automobilių. Tuomet nuo pėsčiosios iki jo automobilio priekinio kairės pusės kampo buvo 0,7 m atstumas, o nuo aikštelėje stovinčio automobilio galo moteris buvo nuėjusi apie 1,30 m. Parodė, kad kliudė nukentėjusiąją toje vietoje, kur ir sustojo automobilis, t. y. nuo automobilio kairės pusės šono iki stovinčių automobilių galo 1,30 m atstumu, jo automobiliui iš stovėjimo vietos pajudėjus 0,7 m. (1 t., 170-175 b.l.).

Iš 2011-04-07 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp Z. K. ir O. A. metu kiekvienas patvirtino savo parodymus: Z. K., kad Ford markės automobilis suko į kairę už paskutinio stovinčio automobilio, ir būtent iš už paskutinio automobilio šono išėjo moteris, su kuria tikrai buvo automobilio Ford kontaktas, o O. A. parodė, kad moteris išėjo ne iš už paskutinio automobilio, o iš tarpo tarp stovinčių automobilių. Liudytojas Z. K. parodė, kad automobilis Ford, sustojęs po nukentėjusiosios partrenkimo, dalinai užtvėrė pravažiavimą iš dešinės pusės ir ten važiavusio Audi automobilio vairuotojas panaudojo garsinį signalą, o O. A. parodė, kad jokio Audi automobilio nematė ir garsinio signalo negirdėjo (1 t., 179-180 b.l.).

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-04 nutarimo matyti, kad O. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Aprašomojoje nutarimo dalyje nurodyta, kad O. A. 2011-02-03 apie 12.21 val. vairavo automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas aikštele, esančia Respublikos g. ties pastatu Nr. 65, Panevėžyje, kliudė ja iš kairės pusės aikštele ėjusią pėsčiąją A. A. bei ją sužalojo, be to, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Nagrinėjant bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas O. A. prisipažino padaręs šį pažeidimą ir paaiškino, kad tikrai kliudė automobiliu pėsčiąją, tačiau policijai apie įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau suteikė pėsčiajai pagalbą. Moteris buvo partrenkta dėl jo neatidumo – nepastebėjo nukentėjusiosios (2 t., 4-5 b.l.).

Iš 2012-05-10 pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42.14)-37MS-79 matyti, kad 2011-02-03 08.23 – 14.00 val. buvo silpnas šlapias sniegas, o 08.28 – 14.00 val. buvo silpnas lietus (2 t., 95 b.l.).

Ištyręs byloje esančius įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja:

Kaltinamojo O. A. parodymai, jog dėl eismo įvykio iš dalies kalta yra ir pati nukentėjusioji A. A., nes pati atsirėmė į jo automobilį, atmestini, nes juos paneigia nukentėjusiosios A. A. bei liudytojo Z. K. parodymai, specialisto išvados bei kiti baudžiamojoje byloje esantys ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamasis O. A., duodamas parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, viso proceso metu nebuvo nuoseklus. 2011-02-14 įtariamojo apklausos metu O. A. parodė, kad 2011-02-03 apie 12.00 val. automobiliu Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Respublikos g. esančią parduotuvę „Klevas“. Įvažiavęs į aikštelę, išlaipino žmoną A. A., o pats norėjo sustoti aikštelėje, todėl pradėjo važiuoti aikštele tolyn, pasuko į kairę pusę tarp stovinčių automobilių. Važiuodamas, dairėsi ir ieškojo laisvos vietos, kad galėtų pastatyti automobilį. Trumpam buvo sustabdęs automobilį, bet variklio neišjungė, priekiniai automobilio žibintai buvo įjungti. Kadangi laisvų vietų nebuvo, įjungė pirmą pavarą ir norėjo pavažiuoti toliau, įjungdamas pavarą, tebebuvo pasisukęs į šoną, žiūrėjo laisvos vietos. Tik pradėdamas važiuoti atsisuko į priekį ir pamatė, kad pro jo automobilio priekį iš kairės pusės eina pagyvenusi moteris. Kadangi jau buvo įjungta pirmoji pavara, buvo pasiruošęs važiuoti. Automobilis, moteriškei einant pro jo priekį, šiek tiek pajudėjo pirmyn. Iš viso nebūtų pradėjęs važiuoti į priekį, jei būtų matęs einančią moteriškę, tačiau tai buvo tas momentas, kai buvo šiek tiek nusisukęs į šoną. Nukentėjusios moters prieš tai nematė, ji išėjo iš kairės pusės, iš tarpo tarp stovinčių automobilių. Moterį kliudė priekiniu kairiuoju kampu, tačiau smūgis buvo labai nedidelis (1 t., 165-168 b.l.). 2012-01-26 vykusios apklausos metu O. A. savo parodymus pakeitė ir paaiškino, jog prieš pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos, žiūrėjo į priekį, o ne į šoną, kaip nurodė pirmoje apklausoje. Pėsčiosios galėjo nepastebėti dėl to, kad buvo šlapdriba ir labai prastas matomumas. Sutinka, kad buvo eismo įvykio vietoje, kad jo automobilis judėjo įvykio metu, kad pėsčioji nugriuvo ir kad ją parvežė į namus, tačiau nėra tikras dėl to, kad įvykio metu buvo kontaktas tarp vairuoto automobilio ir pėsčiosios (1 t., 177 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog ieškodamas vietos, dairėsi, buvo nukreipęs žvilgsnį nuo automobilio priekio. Buvo šlapdriba, kelio žymėjimų nesimatė. Buvo šviesu. Šoniniai langai šiek tiek buvo apsnigti. Priekinis automobilio langas valomas, automobilio priekis matėsi gerai. Stabtelėjo, paskui pradėjo važiuoti. Pradėjęs važiuoti, automobilio priekyje nukentėjusiosios nematė. Neturėjo galimybės matyti, nes oro sąlygos buvo prastos. Be to moteris išėjo iš tarpo tarp dviejų automobilių. Jei būtų matęs, būtų sustabdęs automobilį, nes buvo dar tik pradėjęs važiuoti iš vietos. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusios A. A. parodymai, dėl kurių teismui nekyla jokių abejonių, kadangi nukentėjusioji tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai nurodė visas eismo įvykio aplinkybes, jos parodymuose nėra užfiksuota esminių netikslumų ar nenuoseklumo. A. A. nuosekliai tvirtino, jog kaltinamojo automobilis atvažiavo nuo PC „Klevas“ pro tarpą tarp aikštelėje stovėjusių automobilių iš dešinės pusės ir priekiu trenkėsi į dešinę jos (A. A.) kūno pusę. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo Z. K. parodymai, kad važiavo paskui kaltinamojo automobilį. Matė, kaip O. A. automobilis suko pro aikštelėje stovinčius lengvuosius automobilius. Paskutinis stovintis automobilis, panašus į džipą, buvo aukštesnis už nukentėjusią moterį. Nukentėjusioji išėjo automobilių eilės gale, o ne iš automobilių tarpo. Matė, kaip kaltinamojo O. A. automobilis vairuotojo pusės šonu kliudė nukentėjusiąją. Kontaktas tarp moters ir automobilio tikrai buvo. A. A. atsirėmė rankomis į automobilį ir nuvirto ant nugaros daugiau į kairę pusę. Liudytoja Ž. R. patvirtino, kad nukentėjusioji A. A. greitosios pagalbos automobilyje jai pasakojo, kad ją parvežęs į namus vyras partrenkė automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC „Klevas“. Liudytoja J. L. patvirtino, kad ji gulėjo ligoninėje su A. A., A. A. buvo po operacijos, papasakojo, kad ją, einančią automobilių aikštele prie PC „Klevas“ partrenkė automobilis. Partrenkęs vyras ją parvežė į namus. Tas vyras su žmona buvo atėjęs aplankyti A. A., sakė kad atėjo aplankyti „kaltininkas“. Šie nukentėjusiosios A. A. ir liudytojų parodymai atitinka vieni kitus ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atmetami liudytojos A. A. parodymai, kad ji nesuprato, kas atsitiko, pamačiusi savo automobilyje sėdinčią močiutę, pagalvojo, kad tai jos motina, kad A. A. pasakė, kad močiutė pargriuvo ir nieko daugiau neaiškino, kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi, nes ji kaltinamojo žmona ir suinteresuota palengvinti kaltinamojo padėtį. Vis tik ji parodė, kad jie su vyru A. A. buvo išsigandę, šoko būsenoje, vežė nukentėjusiąją į namus, atvykus greitajai medicinos pagalbai, matė kaip A. A. medikai paguldė į neštuvus, į langetę įdėjo koją, sakė, kad įtaria, jog koja lūžusi. Iš to seka išvada, jog suprato, jog jos vyras A. A. partrenkė automobiliu nukentėjusiąją ir dėl to jautėsi atsakingas.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame BK straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali ir veikos kvalifikavimui būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinojo padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam O. A. inkriminuota nusikalstama veika pasireiškė Lietuvos Respublikos KET 106 punkto reikalavimų pažeidimu. KET 106 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nustatyta, kad kaltinamasis O. A. 2011-02-03 automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį, Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio jam iš kairės pusės, skersine kryptimi, aikštele ėjusiai pėsčiajai A. A., ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. A. sveikata. Tai, kad eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. A. sveikata, kilimas techniniu aspektu buvo nulemtas to, jog kaltinamasis O. A., ketindamas keisti važiavimo kryptį automobilių stovėjimo aikštelėje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, yra nurodoma 2011-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1708(11). Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilio Ford Escort vairuotojas O. A., prieš pradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, o pamatęs link jo automobilio artėjančią ir pro priekinę automobilio dalį einančią pėsčiąją, privalėjo nevažiuoti tol, kol pėsčioji neatlaisvins automobilio judėjimo juostos ir nenutols saugiu, ne mažesniu kaip 1 m intervalu. Techniniu požiūriu automobilio Ford Escort vairuotojo O. A. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, O. A. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, nepradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, kada pėsčioji jau ėjo vairuotojo matomumo zonoje. Techniniu požiūriu vairuotojo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo ta, kad automobilio Ford Escort vairuotojas O. A. prieš pajudėdamas iš sustojimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė aikštelėje einančią pėsčiąją (1 t., 127-130 b.l.). Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-12-13 išvadoje Nr. 11-1708(11) nėra nurodyta, jog eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu galėjo nulemti kokie nors nukentėjusiosios A. A. veiksmai. Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent kaltinamojo O. A. padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykusiu eismo įvykiu.

Tokiu būdu byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis O. A., vairuodamas automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus – sukdamas į kairę pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio jam iš kairės pusės, skersine kryptimi, aikštele ėjusiai pėsčiajai A. A., ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. A. sveikata ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusioji A. A. pareiškė 5000 Lt ieškinį dėl turtinės žalos ir 15000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusioji prašė priteisti argumentuodama tuo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti jos drabužiai, dėl patirtos traumos ne vieną kartą turėjo vykti pas gydytojus, turėjo transporto išlaidų, gydantis buvo reikalingi papildomi medikamentai, vitaminai, pagerintas maitinimas. A. A. teismui pateikė jos turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus kvitų kopijas (1 t., 51-91 b.l.).

Nukentėjusiajai A. A. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš A. A. pateiktų kvitų dėl medikamentų pirkimo, neaišku, kokie ir kiek vaistų ar papildų pagal gydytojų nurodymus buvo paskirta A. A.. Vaistinių kvitai (1 t.62,79 b.l.) nepagrįsti gydytojų receptais. Kvitai iš degalinių (1t. 60-61,80-81 b.l.) nepagrįsti A. A. važiavimo maršrutų ir automobilio kuro sąnaudų panaudojimo paskaičiavimu. Neaišku kokiam konkrečiam tikslui ir kiek realiai sunaudota kuro. Pateikti parduotuvių Maxima, Iki, Cento, Rimi kvitai byloja apie maisto produktų pirkimą (63-65,82-89 b.l.), tačiau nepagrįsti jokiais gydytojų nurodymais, rekomendacijomis, koks konkrečiai pagerintas maitinimas buvo skiriamas A. A.. Kuprinės ir drabužių įsigijimo kvitai (1t.66-67 b.l.) nepagrindžia, kuo tiesiogiai šių daiktų įsigijimas susijęs su autoįvykiu. Iš pateiktų Birštono sanatorijos „Versmė“ PVM sąskaitų faktūrų neaišku ar sanatorinis kelialapis dėl sanatorinio gydymo ar pratęsimas dėl reabilitacinio gydymo buvo rekomenduotas ir pasiųstas gydančio gydytojo (1 t. 76-77 b.l.). Iš pateiktos Ortopedijos technikos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad buvo atliekamos medicininės paslaugos, tačiau neaišku kokios ir pagal kokio gydytojo siuntimą jos buvo būtinos (75 b.l.). Iš pateiktų kvitų kopijų neaišku kokios išlaidos buvo būtinos ir ar yra pagrįstos gydytojų rekomendacijomis, receptais, siuntimais. Nesant tai pagrindžiančių dokumentų teismas negali tinkamai išspręsti ieškinio. Pažymėtina, kad suskaičiavus pagal pateiktus kvitus prašoma priteisti suma neatitinka 5000 Lt. Iš ADB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį matyti, kad „Lietuvos draudimas“ argumentuotai pripažįsta tik dalį ieškinio -1154,15 Lt (2 t. 101-105 b.l.). Baudžiamajame procese civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Iš to išplaukia, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje taip pat turi būti įrodinėjamas ir grindžiamas įrodymais. Esant minėtoms aplinkybėms, negalint tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, negavus papildomos medžiagos, klausimas dėl A. A. turtinės žalos ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.2 d.).

Nukentėjusioji A. A. pareiškė ieškinį 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nukentėjusiosios A. A. parodymų, specialisto išvados (1 t., 117 b.l.) matyti, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, gydėsi, po įvykio jaučia pasekmes, patyrė išgąstį, stresą. Ištyrus bylos įrodymus konstatuotina, jog dėl kaltinamojo O. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.2 d.). Šiuo atveju byloje civiliniu atsakovu yra patraukta ir draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 2500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str.2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju kaltinamasis. Jog padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai A. A. teismui abejonių nekyla ir ją privalo atlyginti draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, o kiek nepadengia draudimo išmoka – kaltinamasis O. A..

Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime pripažįsta dalį ieškinio neturtinei žalai -3000 Lt (2t.101-105 b.l.).

Nukentėjusios A. A. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo turėjo gydymo išlaidų. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jai buvo atlikta operacija, po kurios gydėsi Palangos reabilitacijos sanatorijoje. Pasekmes jaučia iki šiol. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl eismo įvykių, ieškinys mažintinas iki 10000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagal eismo įvykio metu galiojusią LR Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. maksimali suma neturtinės žalos atlyginimui yra 2500 eurų (8632 Lt), todėl 8632 Lt nukentėjusiajai A. A. priteistinas iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, o kiek nepadengia draudimo išmoka – 1368 Lt iš kaltinamojo O. A. neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo O. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Daiktai – telefono aparatas ir puodelis, saugomi pas V. A. (1t.143-144 b.l.), grąžintini savininkui V. A. Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu; automobilis Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas pas O. A. (1t.151-152 b.l.), grąžintinas savininkui O. A. Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, neteistas (1 tomas, 193 b.l.), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (2 t., 1-2, 12 b.l.), nuo 2006-01-31 registruotas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, tačiau pagal 2011-05-04 specialisto išvadą Nr. 97TPK-47/2011 O. A. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (1 t., 192 b.l., 2 t., 9 b.l.). Kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 14, 16 b.l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, į jos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, dirba, teismas prieina išvados, kad kaltinamajam skirtinas bausmės baudos dydis mažesnis nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis.

Iš kaltinamojo O. A. išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 26 Lt į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprendžia:

O. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1 d. ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios A. A. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti 8632 Lt iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir 1368 Lt iš O. A. A. A. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajai A. A. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

Išieškoti iš O. A. 26 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Daiktus – telefono aparatą ir puodelį, saugomus pas V. A., grąžinti savininkui V. A.; automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą pas O. A., grąžinti savininkui O. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė