Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo patenkintas M. S. prašymas ir nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, taikymo termino pabaiga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1964-1033/2018 M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2018 m. balandžio 26 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 spalio 23 d. nutartimi, išnagrinėjęs M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio, nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 23 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 3 d. buvo gautas nuteistojo M. S. prašymas nustatyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino pabaigą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino nuteistojo prašymą ir nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino pabaiga – 2022 m. lapkričio 18 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo M. S. skundu, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, įvertinęs apylinkės teismo ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl taikomos baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaigos nustatymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

9. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, nuteistajam skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4 straipsnio 1 dalimi, proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Taigi, šiuo atveju tiek baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindus, tiek jos skyrimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja teismo sprendimo priėmimo metu galiojantys įstatymai.

10. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2018 m. birželio 26 d. BK 68 straipsnio 4 dalis numatanti, jog „uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“ įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 5 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymų Nr. XI-1472 (Žin., 2011, Nr. 81-3959)). BPK 357 straipsnio 3 dalis numatanti, jog „jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.“ įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1862 (Žin., 2012, Nr. 4-109)). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendžio priėmimo dieną galiojantys teisės aktai numatė, jog uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, taigi, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

11. Aptartų nuostatų kontekste, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio vykdymo metu pašalindamas iškilusias abejones dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pabaigos nustatymo, tinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią ir tvarką. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiavo nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę – 2018 m. balandžio 26 d. iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios – 2018 m. lapkričio 23 d. ir nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento – 2020 m. birželio 16 d. (M. S. iš pataisos įstaigos paleistas – 2020 m. birželio 16 d.). Taigi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas atitinta tiek BK 68 straipsnio 4 dalies, tiek BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, taikymas yra siejamas būtent su de facto (faktiškai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.

12. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, negali būti panaikinta ar pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone (BK 74 straipsnis). Be to, skunde nurodomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 31¹ straipsnyje, kuri gali būti paskirta tik už administracinio nusižengimo padarymą, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti administracinio poveikio priemone.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamos nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama