Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 4 dalį, - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 dalį, 286 straipsnį galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. balandžio 20 d., apie 13.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 68, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę M. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas intensyvus, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei), į kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau teistas du kartus pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir 2 dalį dėl vairavimo neblaiviam ir žmonių sužalojimo, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 129 straipsnį, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, nuobauda galiojanti), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą minimaliam, nes švelnesnių bausmių akivaizdžiai nepakanka jo nusikalstamam elgesiui pakeisti, išvadų jis nedaro ir nesistengia pasitaisyti. Taip pat nėra pagrindo taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes šis institutas nepasiekia savo tikslų ir nėra veiksmingas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu M. S. jau antrą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir neturėtų jam realaus poveikio bei sudarytų sąlygas pakartotinai nusikalsti, neužtikrintų prevencinių bausmės tikslų.

Kaltinamojo argumentus, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas trukdys jam pasirūpinti šeima, vaikais, kad jis padarė išvadas ir daugiau nevartos alkoholio, nevairuos automobilio, kad nori dar vienos galimybės pasitaisyti būnant laisvėje, teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad teismai ne kartą M. S. pasitikėjo, suteikė galimybę pasitaisyti ir nedaryti naujų pažeidimų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-22 nutartimi taikė jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės; Trakų rajono apylinkės teismas 2016-09-28 nuosprendžiu, skirdamas bausmę pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams ir įpareigojo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po nuosprendžio priėmimo, M. S. vėl 2016-12-17 Vilniaus mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus (1,29 promilių girtumo) ir neturėdamas teisės, kai ši teisė atimta (b. l. 28-29). Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje jis buvo nubaustas 1200 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra. Už šio administracinio nusižengimo padarymą ir probacijos sąlygų nevykdymą Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių skyrius kreipėsi į teismą su teikimu dėl M. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas dar kartą parodė pasitikėjimą M. S. ir 2017-01-27 nutartimi teikimą atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos "Liteko" duomenys). Taigi, teismai net tris kartus sudarė sąlygas M. S. įrodyti, kad jis gali pakeisti savo elgesį ir nepažeidinėti įstatymų, tačiau suteiktomis galimybėmis jis nepasinaudojo, toliau ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas bei daro naujus pavojingus nusikaltimus kelių transporto eismo saugumo srityje. Kaip nurodė liudytojas T. D. savo parodymuose, M. S. aplenkė jį (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuodamas BMW automobiliu dideliu greičiu, automobilis kelyje susimėtė ir nuvažiavo link Gariūnų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių pasekmių, bet tai nedaro nusikaltimo mažiau pavojingu. Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurį įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto. M. S. pasirinko savo elgesio variantą, nesuderinamą su įstatymų laikymųsi, todėl turi atsakyti už savo veiksmus ir prisiimti neigiamas šios veikos pasekmes. Jo nurodytos aplinkybės dėl šeimyninės ir materialinės padėties (kurių nepagrindė įrodymais) jam buvo žinomos iki nusikaltimo padarymo, tačiau nedarė įtakos jam nusikalstant, todėl negali būti laikomos reikšmingomis ar išskirtinėmis skiriant bausmę. Tai, kad jis 2018-04-28 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir jam paskirtas 1 metų ambulatorinio gydymo kursas (b. l. 65), nesudaro pagrindo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes tai ne pirmas atvejis, kai pradeda gydytis po įstatymams priešingos veikos padarymo, tačiau ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir kaltinamojo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltinamojo patiriami nepatogumai šeimoje, darbe dėl jo nuteisimo negali būti prioritetu prieš visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje bei siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, todėl teismas skiria kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant jos vykdymo atidėjimo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

M. S. nėra atlikęs Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis turi būti pridėta prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, M. S. iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (BPK 119 str., 136 str., 139 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-26 M. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis M. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl teismas nustato maksimalų vairavimo teisės atėmimo terminą, t. y. 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018-04-26 (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Kaip matyti šioje byloje, automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui - J. P.. Savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad M. S. panaudos jam perduotą valdyti transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus), todėl ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4990 eurų, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę ir šeimyninę padėtį (dirba, tačiau kaltinamojo teigimu jo darbo užmokestis yra apie 500 Eur, žmona nedirba, yra dekretinėse atostogose, gauna 100 Eur pašalpą; taip pat nėra duomenų, kad jis būtų sumokėjęs ankstesnes teismo paskirtas baudas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kas sunkina šeimos padėtį), konfiskuotino turto vertę, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į tai teismas konfiskuoja iš kaltinamojo mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio BMW 530D) vertę atitinkančią sumą – 2000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, byloje nenustatyta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 20 d. atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2018 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 4,46 Eur su PVM (b. l. 41-47). Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 105, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį M. S. bus sulaikytas.

Paskirti M. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. balandžio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Iki bausmės vykdymo pradžios paskirti M. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – M. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš M. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 4,46 Eur (keturis eurus 46 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.