- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- II-680-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04673-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas, Kritijonas Paliutis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusio asmens UAB „J.“ atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena L. J. bei jos atstovui advokatui Kritijonui Paliučiui,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „J.“ atstovo advokato padėjėjo Kornelijaus Pivoriūno (toliau – Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau- Institucijos) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-1892-2019 (ROIK 19104331905) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-o veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1892-2019 L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 38 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje užkabino spyną į šilumos mazgą (bendro naudojimo patalpą) (b.l. 133).
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdama su minėtu nutarimu, L. J. 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuris vadovaujantis ANK 622 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo persiųstas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui (b.l. 45,46-51).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1- o veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu L. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b.l. 177-178).
Pareiškėjo UAB „J.“ atstovas advokato padėjėjas K. Pivoriūnas pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad Pareiškėjas UAB „J." valdo ir naudojasi rūsio patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutarties, sudarytos 2018 m. kovo 5 d. su patalpų savininkais J. K. ir V. K., pagrindu. Minėta nuomos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas 2018-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini).
2019 m rugpjūčio 1 d. L. J. (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratoriaus pirmininkė) užkabino spyną ant lauko durų, pro kurias į patalpas patekdavo pareiškėjas UAB „J.", tokiu būdu sąmoningai užkirsdama tuo metu vienintelę galimybę pareiškėjui patekti jo valdomas patalpas. Pakabindama spyną gyvenamojo namo administratoriaus pirmininkė negalėjo nežinoti, jog UAB „J." valdomose patalpose tuo metu vyko intensyvūs remonto darbai, kuriuos vykdė net kelios bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)" rūsio patalpose vykdė plytelių klojimo ir tarpų taisymo darbus. MB „(duomenys neskelbtini)" rūsio patalpose vykdė baldų surinkimo ir kriauklių montavimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė dušo kabinų montavimo darbus - minėtą dieną ši bendrovė atvežė dušo kabinų stiklo plokštes, tačiau buvo priversta jas išsivežti ir atvežti kitą dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė elektros instaliacijos darbus. Dėl tokių namo administratoriaus pirmininkės veiksmų UAB „J." patyrė didelę žalą - čia dirbę darbuotojai negalėjo pasiekti savo Įrankių ir įrangos, vykdyti patalpų remonto bei baldų surinkimo darbų, dėl ko rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė sąskaitą faktūrą 2019 m. rugsėjo 1 d. Nr. PLO 0047-1 už 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykusią prastovą 300,00 EUR sumai; MB „(duomenys neskelbtini)" pateikė sąskaitą - faktūrą 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nr. TRI 19057, reikalaudama 300,00 EUR už patirtą darbuotojų prastovą; UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė sąskaitą-faktūrą 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nr. PRO 19-033, reikalaudama 480,00 EUR už patirtą darbuotojų prastovą, bei UAB „(duomenys neskelbtini) " pateikė sąskaitą-faktūrą 2019 m. rugsėjo 3 d. Nr. V19 Nr. 000026, reikalaudama 150,00 EUR už patirtą darbuotojų prastovą, t. y. UAB „J." dėl pirmininkės veiksmų patyrė 1230,00 EUR žalą.
Skunde pažymėta, kad UAB „J." bei V. K. atstovas K. Pivoriūnas 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir pranešė apie užkabintą spyną policijai, tačiau į administracinės bylos nagrinėjimą žalą patyrę asmenys nebuvo įtraukti. Todėl aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, pareiškėjas UAB „J.", kaip nukentėjęs asmuo, kurio atžvilgiu nagrinėjamojoje byloje priimami sprendimai turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, prašo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju asmeniu.
Skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog L. J., pakabindama spyną ant bendro naudojimo patalpų durų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikė kaip namo savininkų bendrijos pirmininkė, jos veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti galiojančius įstatymus ar kitaip pakenkti namo bendrasavininkams. Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkti visi reikšmingi bylai Įrodymai, todėl policijos pareigūnai priėmė neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 15 d. rūsio patalpų savininkas V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įpareigoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau - „Gyvenamasis namas", administratorių įgyvendinti administratoriaus pareigas - užtikrinti, kad namo priestato konstrukcijos nekeltu pavojaus gyventoju sveikatai, gyvybei ir aplinkai. 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius patenkino pareiškėjo prašymą ir raštu Nr. A51- /19(3.3.2.26E-UK) įpareigojo namo administratorių iki 2019 m. balandžio 19 d. atlikti prašomus veiksmus, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė žmonių sveikatai ir turtui. Kadangi gyvenamojo namo administratorius nesiėmė jokių veiksmų ir nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymų, V. K. 2019 m balandžio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu taikyti administratoriui administracinę atsakomybę už bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų neatlikimą, kuri numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus m. savivaldybės administracija nesiėmė jokių efektyvių priemonių administratoriaus atžvilgiu, todėl V. K. 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas įpareigoti savivaldybę taikyti administracinę atsakomybė gyvenamojo namo administratoriui už jo pareigų nevykdymą. 2019 m. gegužės 31 d. LR Seimo kontrolierius įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti V. K. prašymus bei pateikti atsakymą. 2019 m. liepos 22 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija raštu Nr. A51- 69380/19(3.3.2.26E-UK) įpareigojo pirmininkę L. J. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu pateikti administracijai ir patalpų savininkui V. K. atsakymą bei išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas pirmaeiles priemones, kurios būtų įvykdomos siekiant įgyvendinti savininko V. K. reikalavimus, susijusius su priestato konstrukcijų būkle. Tačiau pirmininkė L. J., žinodama, jog užrakinamas įėjimas yra vienintelė galimybė pareiškėjui patekti j valdomas rūsio patalpas, apskritai užrakino rūsio patalpas, kad į jas nei pareiškėjas, nei patalpų savininkas negalėtų patekti, todėl akivaizdu, jog bendrijos pirmininkė L. J. piktnaudžiavo savo teisėmis bei pasirinko tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų - patalpų savininkas pasiskundė, jog jam patekti į jo patalpas kelia pavojų avarinės būklės priestatas, už tai pirmininkė uždraudė jam patekti į jo paties patalpas žinodama, jog vyksta intensyvūs remonto darbai.
Skunde taip pat pažymėta, jog į rūsio patalpas yra du įėjimai - vienas pro ginčo priestatą iš kiemo pusės, kitas įėjimas - iš Savanorių pr. pusės, tačiau kaip matyti iš pateikiamų fotonuotraukų, įėjimu iš Savanorių pr. pusės pareiškėjas negalėjo naudotis, nes čia vyko statybos darbai teritorija buvo aptverta, o laiptai išardyti bei liejami nauji laiptai. Tokiu būdu pareiškėjas galėjo į valdomas rūsio patalpas patekti tik iš kiemo pusės pro ginčo priestatą, o pirmininkė L. J., žinodama visas faktines aplinkybes, sąmoningai užkirto galimybę pareiškėjui patekti j jo valdomas rūsio patalpas. Skunde nurodyti argumentai ir įrodymai liudija, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas neįvertino visų reikšmingų bylai įrodymų ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad ANK 665 str. nustato, jog jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.
Kadangi 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais rūsio patalpose vyko intensyvūs remonto darbai, kurias vykdė rangovai (UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)", Pareiškėjas dėl pirmininkės L. J. tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė didelę 1230,00 EUR turtinę žalą pagal rangovų pateiktas sąskaitas faktūras už 2019 m. rugpjūčio 1 d. prastovą. Todėl nurodytų argumentų pagrindu UAB „J." turi pagrindo reikalauti priteisti iš L. J. 1230,00 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Skundu prašoma panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 PK 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 19104331905 bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį L. J.. Taip pat prašo priteisti iš atsakomybėn traukiamos L. J. 1230,00 eurų turtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prie skundo pridėti dokumentai, pagrindžiantys skunde nurodytus argumentus (b.l. 1-5, 6-44).
Atsiliepimas
Atsiliepime į UAB „J.“ skundą nutarimą priėmusi Institucija nurodo, kad su skunde išdėstytais teiginiais nesutinka. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1892-2019 (ROIK 19104331905) priimtas pagrįstai, tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai, t.y. tyrėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijais. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad L. J. pakabindama spyną ant bendro naudojimo patalpų durų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikė kaip namo savininkų bendrijos pirmininkė, jos veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti galiojančius įstatymus ar kitaip pakenkti namo bendrasavininkiams, o apsaugoti bendrijos turtą. Atsižvelgiant į tai, prašo nutarimą palikti nepakeistu, o skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 188).
Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo UAB „J.“ atstovas advokato padėjėjas K. Pivoriūnas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti priimtą Institucijos nutarimą. Papildomai nurodė, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Konfliktinė situacija pradėjo klostytis 2019 metų pradžioje, kai rūsio patalpų savininkas kreipėsi į namo bendriją, kad sutvarkytų kanalizacijos stovą ir priestatą, per kurį patalpų savininkas galėjo patekti į bendro naudojimo koridorių, iš kurio buvo du patekimai - vienas į ginčo patalpas, antras į šilumos punktą. Kadangi vyko intensyvūs darbai, statybininkai vaikščiojo, priestato būklė buvo sudėtinga, byrėjo sienos, buvo kiauras stogas, statybininkams nebuvo saugu ten vaikščioti, todėl patalpų savininkas ėmėsi veiksmų, kad sutvarkytų tą priestatą. Kadangi gyvenamojo namo administratorius nesiėmė jokių veiksmų, patalpų savininkas 2019 m. balandžio mėn. kreipėsi į savivaldybę su prašymu įpareigoti, kad tokie veiksmai būtų atlikti. Jokių veiksmų nebuvo atlikta ir po to, todėl patalpų savininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė jokių efektyvių priemonių administratoriaus atžvilgiu, todėl patalpų savininkas kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas įpareigoti savivaldybę taikyti administracinę atsakomybė gyvenamojo namo administratoriui už jo pareigų nevykdymą. LR Seimo kontrolierius iš dalies patenkino patalpų savininko skundą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę, kad pataisytų padėtį, kad įpareigotų pirmininkę imtis veiksmų, kad sutvarkyti tuos objektus. Tada pirmininkė ėmėsi veiksmų. Žinodama, kad vyksta intensyvūs darbai, atvyko ir užkabino spyną ant durų, nieko neįspėjusi. Tokiu būdu nei statybininkai, nei pareiškėjas, nei savininkai negalėjo patekti į patalpas. Patekimas į patalpas buvo vienas iš kiemo, kitas iš gatvės, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad patekimas iš gatvės tuo metu buvo neįmanomas. Buvo iškasta didžiulė duobė, išardyti laiptai, kurie buvo tvarkomi. Akivaizdu, kad įėjimo iš gatvės pusės nebuvo. Pirmininkė šią situaciją žinojo, bet, nepaisant to, užkabino spyną. Iš ryto atvykę darbuotojai, nepateko į patalpas. Patalpų savininkas pakvietė jį (atstovą), buvo iškviesta policija. Policija atvyko, užfiksavo situaciją, kad iš tikrųjų yra spyna. Kiek žinau, vėliau spyna buvo nukirpta. Kadangi darbininkai negalėjo patekti į patalpas, visiems buvo prastova. Įrankių, kurie buvo viduje, asmeninių daiktų niekas negalėjo paimti. Policijos pareigūnai pasakė, kad užfiksavo situaciją, toliau darbininkams pasiūlė elgtis, kaip jie nori. Papildomai nurodė, jog vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios" 68 punktu, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris, liukus, išskyrus atvejus, kai durys turi stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius, kad būtų galimybė iš tokių patalpų išeiti be rakto. Kaip minėta, tuo bendru koridoriumi naudojosi šilumos punktas ir šiuo atveju pareiškėjas, kuris nuomavosi patalpas. Taigi, buvo pažeistas ir paminėtas teisės aktas.
Dėl kitų veiksmų teismui pateikti įrodymai, kad buvo prastova, nes ten dirbusios įmonės negalėjo patekti į patalpas. Rangovas UAB „(duomenys neskelbtini) " rūsio patalpose vykdė plytelių klojimo ir tarpų taisymo darbus. MB „(duomenys neskelbtini) " rūsio patalpose vykdė baldų surinkimo ir kriauklių montavimo darbus. UAB "(duomenys neskelbtini) " vykdė dušo kabinų montavimo darbus - minėtą dieną ši bendrovė atvežė dušo kabinų stiklo plokštes, tačiau buvo priversta jas išsivežti ir atvežti kitą dieną. UAB „(duomenys neskelbtini) " vykdė elektros instaliacijos darbus. Aukščiau paminėti rangovai pateikė UAB „J.“ sąskaitas- faktūras dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykusios prastovos, viso 1230,00 EUR sumai už patirtą darbuotojų prastovą, t.y. dėl dėl pirmininkės veiksmų UAB „J." patyrė žalą. Šiuo pagrindu UAB „J.“ ir prašo atlyginti šią žalą. Mano, kad pirmininkės veiksmai negalėjo būti sąžiningi arba pateisinami, žinant visas aplinkybes, kad bus padaryta žala. Motyvas, neva, bus apsaugota žmonių sveikata, šiuo konkrečiu aspektu nepateisinama, kai pats savininkas prašo, kad tas priestatas būtų sutvarkytas ir užkabinti ant durų spyną. Mano, kad tai yra savavaldžiavimas ir už tai pirmininkei turi būti taikoma atsakomybė. Taip pat papildomai nurodė, kad ten yra priestatas, iš kurio patenkama į pusrūsio patalpas. Yra laiptai su stogeliu. Iš to priestato patenkama į pusrūsio patalpas, kuriose yra pareiškėjo nuomojamos patalpos ir šilumos punkto patalpos. Ten yra dar vienos durys, tačiau šiuo atveju kalbama apie išorines duris, kad patekti į tą priestatą (buvo galima užrakinti tiesiog šilumos punkto duris). Spyna buvo užkabinta ant lauko durų. Nuomininkas naudojasi abiem patekimais į patalpas, bet tą dieną buvo iškasta didžiulė duobė, visa teritorija aptverta ir dar išardyti laiptais. Tuo patekimu iš gatvės negalėjo pasinaudoti visiškai. Ten vyko remonto darbai ir vaikščioti iš gatvės pusės nebuvo galima. Per tą statybvietę iš gatvės pusės nebuvo galima patekti į patalpas. Tie statybos darbai iš gatvės pusės prasidėjo 2018 metų gruodžio mėn., tačiau kilus ginčams su kaimynais, darbai buvo sustabdyti, nevyko 4-5 mėnesius, buvo atnaujinti gegužės mėn. ir tęsėsi ne tik tą dieną, bet kelis mėnesius iki tos dienos, kai buvo pakabinta spyna. Kiek žino, 2019 m. rugpjūčio 1 d. darbininkai susirinko iš pat ankstaus ryto. Jį (atstovą) išsikvietė apie 10 val. Jis paskambino policijai, bendrijos pirmininkės tuo metu nebuvo. Kai policija išvažiavo, pasirodė bendrijos pirmininkė. Spyna buvo nupjauta apie pietus. Pirmininkė dėl spynos nupjovimo iškvietė policiją. Darbas sustojo visai dienai. Skunde pamintos įmonės (rangovai) negalėjo patekti į patalpas, vyko aiškinimasis, iki pietų tikrai negalėjo dirbti, o po pietų gal ir galėjo dirbti. Taip pat patikslino, kad šiuo metu bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti, jeigu asmuo būtų pripažintas kaltu, administracinio nusižengimo kodeksas suteikia teisę prašyti atlyginti, priteisti žalą. Pažymi, kad šioje administracinėje byloje UAB „J.“ turi būti laikomas nukentėjusiuoju, administracinė teisena pradėta pagal jo skundą, todėl šio ginčo esmė, ar bendrijos pirmininkė neperžengė bylos, užkabindama spyną, žinodama, kad kiti asmenys naudojasi rūsio patalpa. Bendrijos pirmininkė žinojo, kad darbininkai naudojasi įėjimu į patalpas ilgą laiką, bet be įspėjimo užkabino spyną. Tokie veiksmai turi savavaldžiavimo požymių. Todėl L. J. turi būti pripažinta kalta ir jai skirta nuobauda. Prašo palikti teisę kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas R. R. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į skundą, bei nurodė, kad policija reagavo pagal faktą dėl galimo savavaldžiavimo fakto. Paaiškėjo, kad tarp šalių vyksta konfliktas nuo 2018 metų. Nebuvo galimybės priimti abiems šalims priimtino sprendimo. Pamatė ant durų spyną ir nutarė, kad bendrijos pirmininkė turėjo teisę pakabinti šią spyną, todėl nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje L. J. su skundu nesutiko, nurodė, kad prasidėjus darbams, namo gyventojai buvo sukiršinti, dėl pareiškėjo atliekamų statybos darbų namas pradėjo griūti. Dabar visais būdais bandoma visas problemas spręsti gyventojų lėšomis. V. K. daro žalą ir reikalauja, kad bendrija savo lėšomis remontuotų namą, kad gyventojai pakeistų duris. Tarp UAB „J.“ ir namo gyventojų nagrinėjama daug bylų. Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jai paskambino ir paklausė, ar ji uždėj spyną. Ji patvirtino, kad uždėj, nes yra įpareigojimas tvarkyti priestatą. Namo gyventojai padarė talką ir pakeitė stogą. Tada atsirado nauji reikalavimai. Tą rytą pasakė, kad pjauna užkabintą spyną, reikalavo, kad ji atrakintų duris į priestatą. 9.35 val. Ji jau buvo vietoje, buvo susirinkę gyventojai, jokių mašinų (statybininkų ar kitų rangovų nebuvo). Tokiais būdais gaištamas žmonių laikas. Bendrija buvo įkurta 2019 metų vasario mėn. Nuomininkai UAB „J.“ atsikraustė 2018 metais. Jų požiūris toks, kad turi pinigų ir daro, ką nori, kaip savo namuose, su gyventojais nederina jokių klausimų. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl „J.“ veiksmų, bet atsakymų negavo. Taip pat nurodė, kad vakare užkabinus spyną, buvo pakabintas ir skelbimas.
Teismo posėdyje L. J. atstovas advokatas K.Paliutis su skundu nesutinko, nurodydamas, kad yra priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau iš skundo motyvų nesuprantama, ar minėtas nutarimas teisėtas ar ne. Teismas turi spręsti, ar skundžiamas nutarimas teisėtas, jei ne tada nagrinėti L. J. skundą. Pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą L. J. atžvilgiu, Policija nesilaikė ANK reikalavimų, buvo atsisakyta priimti bet kokius įrodymus surašant protokolą, nurodydama, kad juos galima bus pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Tačiau policija nieko netyrė, rėmėsi sausu faktu, kad galėtų reikšti reikalavimus, nesigilino, kas uždėjo spyną, kiek pradėta ikiteisminių tyrimų V. K.. Pareigūnams buvo reiškiami nušalinimai, tačiau jie nebuvo priimti. Apskundus nutarimą, kuriuo L. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, buvo priimtas šis skundžiamas nutarimas. Neprieštarauja, kad būtų panaikintas šis nutarimas, nes tada bus nagrinėjamas L. J. skundas. Nesutinka su pareiškėjo atstovo išdėstytais argumentais dėl ginčo patalpos, nurodydamas jas anksčiau rakino UAB „Naujininkų ūkis“ ir niekas ten nevaikščiojo. 2018 m. lapkričio mėn. V. K. buvo užsukęs vandens tiekimą namui. Dėl to buvo kreiptasi į policiją, tačiau niekas nereagavo. Tokia situacija buvo nuo balandžio mėn. iki lapkričio mėn. Spalio mėn. buvo iškasta duobė. Visi statybos darbai vyko per tą pusę. Lapkričio mėn. V. K. atliko savavališkus darbus, gruodžio mėn. savavališkai buvo nupjauta spyna, bendrija šiuo atveju nei prie ko. Patekę į šilumos punktą, darbininkai kasė po pamatais. Tada pirmą kartą buvo nuimta spyna. Namo gyventoja R. B. turi vaizdo įrašą ir nuotraukas. 2019 m. vasario mėnesį buvo įsteigta namo bendrija, tačiau visos aplinkybės turi būti aiškinamos nuo 2018 metų. Bendrijos pirmininkė gavo nurodymą iš savivaldybės, kad nesitvarko priestato, nes įėjimas yra avarinės būklės. 2019 m. gegužės 23 d. V. K. savavališkai nupjovė namo bendrijos spyną į šilumos punkto patalpas. 2019 m. rugpjūčio 1 d. V. K. atstovas advokato padėjėjas K.P. liepė darbininkui nupjauti bendrijos spyną į bendro naudojimo priestatą. Dėl tokio atstovo elgesio namo gyventojai kreipėsi advokatūrą. Kyla klausimas, ar policija galėjo panaikinti savo nutarimą, kuriuo ji nubaudė L. J.. 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimdama nutarimą skirti L. J. baudą, Institucija ne tik nevertino aplinkybių, bet ir pažeidė asmens teises, todėl apskundus minėtą nutarimą, Institucija negalėjo priimti kitokio nutarimo. Administracinė teisena L. J. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nes nebuvo nusižengimo sudėties., todėl nėra prasmės kalbėti apie pareiškėjo atstovo keliamus reikalavimus. Jeigu skundas būtų patenkintas, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas panaikintas, tada būtų nagrinėjama byla. Prašymas atlyginti patirtas išlaidas negali būti reiškiamas.
Taip pat nurodė, kad tos patalpos, kurios buvo užrakintos, tai nedidelis priestatas, yra durys, stogelis, iš jo nusileidi į mažą rūsio patalpą, kur yra dvejos durys į nuomojamas patalpas ir į šilumos punktą. Buvo pakabinta spyna ant įėjimo į priestatą durų. Spyna kabėjo nuo 2018 metų, nes iš ten patenkama į šilumos punktą. Įmonė galėjo ten įeiti. Kai prasidėjo statybos darbai, avarijos vyko nuolat. Kai buvo užsuktas vanduo, buvo kviesta policiją. Sklendę nupjovė V. K., vėl buvo kreiptasi į policiją. Tas priestatas (tambūras) yra avarinės būklės, kai nusileidi į rūsį, iškasta duobė, galima nukristi, todėl ant jo buvo užkabinta spyna. Pareiškėjai bando bendrijos sąskaita susitvarkyti. Nepagrįsti pareiškėjo atstovo teiginiai, kad pareiškėjui buvo padaryta kokia tai žala, nes darbininkai visą laiką vaikščiojo per tą duobę, ir tai užfiksuota fotonuotraukose. Name nuo 2018 metų balandžio mėn. vykdomi savavališki statybos darbai. Namo gyventoja D. V. galėtų patvirtinti, kad buvo išgriauta jos vonios siena. Buvo pradėta naudotis įėjimu per šilumos punktą, kai V. K. 2019 m. gegužės 23 d. savavališkai nupjovė namo bendrijos spyną į šilumos punkto patalpas. Policijai buvo teikiami dokumentai apie neteisėtus darbus, bet negavo jokių pranešimų. 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo nupjauta štanga, buvo kviestas UAB „Mano būstas“ atstovas. Užfiksuoti savavališki darbai, bet nenustatyta, kas tai padarė. Spyna buvo pakabinta iš naujo. Namo gyventoja D. V. galėtų paaiškinti, kai tai vyko. 2019 m. sausio mėn. buvo uždrausta vykdyti darbus. Lauke darbai sustojo, tačiau viduje vyko. Tada vaikščiojo per ten vasario-kovo mėn. Kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, vengė vaikščioti per fasadą.
Taip pat nurodė, kad šiuo atveju teismas turėtų arba šį (skundžiamą) nutarimą palikti galioti arba panaikinti ir grąžinti medžiagą tirti iš naujo. Asmuo, kuris pateikė skundą, nepripažintas nukentėjusiuoju, todėl net negalėjo skųsti nutarimo, o teismas galėjo nepriimti šio skundo. Dabar teismas gali tik panaikinti nutarimą ir grąžinti policijai iš naujo tirti. Prašė skundo netenkinti, nes savavaldžiavimas matomas pareiškėjo veiksmuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog UAB „J." nuomos sutarties, sudarytos 2018 m. kovo 5 d. su patalpų savininkais J. K. ir V. K., pagrindu valdo ir naudojasi rūsio patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 9-12).
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėta nuomos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“ (b.l. 13-14).
Byloje pateiktas V. K. 2019 m. sausio 15 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl teikimų UAB „Naujininkų ūkis“ administravimo paslaugų (b.l. 18-19).
Taip pat byloje pateikti Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos įstatai, įregistruoti 2019 m. vasario 19 d. Juridinių asmenų registre (b.l. 78-86).
2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius raštu Nr. A51- /19(3.3.2.26E-UK) įpareigojo namo administratorių iki 2019 m. balandžio 19 d. atlikti prašomus veiksmus, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė žmonių sveikatai ir turtui (b.l. 21-27).
Byloje taip pat pateiktas V. K. 2019 m. gegužės 22 d. skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuriuo prašoma siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti administracinę atsakomybė gyvenamojo namo administratoriui už jo pareigų nevykdymą (b.l. 29-31)
2019 m. gegužės 31 d. LR Seimo kontrolierius įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti V. K. prašymus bei pateikti atsakymą (b.l. 32-35).
2019 m. liepos 22 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija raštu Nr. A51- 69380/19(3.3.2.26E-UK) įpareigojo pirmininkę L. J. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu pateikti administracijai ir patalpų savininkui V. K. atsakymą bei išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas pirmaeiles priemones, kurios būtų įvykdomos siekiant įgyvendinti savininko V. K. reikalavimus, susijusius su priestato konstrukcijų būkle (b.l. 36-39).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. registruotas pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „J.“ darbuotojai nupjovė bendro naudojimo patalpos spyną, vyksta konfliktas. Taip pat nurodyta, kad prieš tai UAB „J.“ darbuotojų buvo kviesti policijos pareigūnai. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10.20 val. tyrėjai I. K. – P. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo gyventojai D. V., R. K., kurie paaiškino, kad du vyriškiai nupjovė pakabinamą spyną į šilumos mazgą ir nurodė minėtus vyriškius. K. P. ir S. V. paaiškino, kad gyventojai savavališkai pakabino spyną ir užrakino duris į bednro naudojimo patalpas, dėl ko jie negalėjo pateikti į savo patalpas ir dėl to nupjovė spyną. Taip pat paaiškino, kad tarp įvykio dalyvių jau senai vyksta teismo procesas (b.l. 135).
2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities VOK Vilniaus miesto 2 PK 1-o veikslo skyriaus tyrėja I. K.- P. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. J. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val./ (duomenys neskelbtini) užkabino spyną į šilumos mazgą (bendrojo naudojimo patalpą) (b.l. 134).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-o veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1892-2019 L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 38 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje užkabino spyną į šilumos mazgą (bendro naudojimo patalpą) (b.l. 133).
Nesutikdama su minėtu nutarimu, L. J. 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą su priedais, kuris vadovaujantis ANK 622 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo persiųstas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui (b.l. 45,46-51).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1- o veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu L. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarimas motyvuotas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t.y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis LR konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat gerbti bendro gyvenimo taisyklės, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (LR CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turim subjektinę teisę, ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka toks teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinai to asmens kaltės įrodymų. Nutarime konstatuota, kad iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad L. J. pakabindama spyną ant bendro naudojimo patalpų durų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikė kaip namo savininkų bendrijos pirmininkė, jos veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti galiojančius įstatymus ar kitaip pakenkti namo bendrasavininkiams, o apsaugoti bendrijos turtą, todėl darytina išvada, kad savo veiksmais L. J. rūpinosi namo savininkų turto apsauga, o tai jai yra pavesta daryti bendrijos patalpų savininkų susirinkimo sprendimu bei pavedimais (b.l. 177-178).
ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Iš pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų seka, kad pareiškėjas nukentėjo ir patyrė turtinę žalą, kai 2019 m. rugpjūčio 1 d. namo bendrijos pirmininkė užrakino (pakabino spyną) ant praėjimo į pareiškėjo patalpas.
Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, kuriuo L. J. buvo skirta administracinė nuobauda už ANK 518 straipsnyje padarytą nusižengimą, UAB „J.“ nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu, pareiškėjo, kaip neįtraukto į bylą asmens nuomone, minėtas nutarimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus bei neįtraukus jų į bylą, buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Procesas priimant 2019-08-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje vyko neįtraukus į jį pareikėjo UAB „J.“, kuris tiesiogiai yra suinteresuotas nagrinėjant ir vertinant susiklosčiusią faktinę situaciją, dėl kurios buvo priimtas 2019-08-28 nutarimas. Dėl šios priežasties UAB „J.“ neteko galimybės teikti į bylą įrodymus, paaiškinimus, o jie nebuvo įvertinti tiek priimant 2019-08-28 nutarimą, tiek priimant 2019-08-30 nutarimą nutraukti teiseną. Tačiau nepaisant to, bet kokiu atveju pareiškėjo UAB „J.“ interesas dėl jo nurodomų nuostolių atlyginimo gali būti patenkintas tik jam reiškiant reikalavimus civilinio proceso tvarka, o priimtas sprendimas dėl L. J. nubaudimo arba nenubaudimo administracine tvarka gali turėti tam tikrą prejudicinę galią sprendžiant klausimus dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga vertinti, ar priimtas 2019-09-30 nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo yra pagrįstas ar nepagrįstas.
Kaip jau minėta pareiškėjas yra patalpų nuomininkas, o L. J. yra namo, kurioje yra pareiškėjo nuomojamo patalpos ((duomenys neskelbtini)), savininkų bendrijos pirmininkė. Ginčas byloje kilo dėl minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimo. Bendrija, kuriai vadovauja L. J., yra atsakinga už bendrojo naudojimo patalpų, taip pat bendrojo naudojimo objektų minėtame name, naudojimą. Būtent jai buvo adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019-07-22 raštas, kuriuo buvo nurodyta, jog namo bendrija yra atsakinga už Namo techninės priežiūros organizavimą ir Namo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, teigiama, kad gaunami skundai dėl to, jog namo techninė būklė ne tik negerėja, bet nesiimama priemonių jai gerinti, tačiua esamos problemos ir toliau senėja, bei L. J., kaip namo bendrijos pirmininkė, įpareigota iki 2019-08-12 raštu pateikti Skyriui ir pareiškėjui atsakymus į rašte keliamus klausimus, bei išsamią informaciją apie kitas numatytas ir numatomas pirmaeiles priemones, kurios būtų vykdomos protingu laikotarpiu ir esant reikalui etapais namo techninei būklei gerinti, o statinio inžinerinių sistemų Namo rūsyje – trumpiausiais terminais. Taip pat minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019-07 rašte Nr. A51- /19 (3.3.2.26E-UK), adresuotame L. J., namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkei nurodyta, kad administratorius yra įpareigojamas užtikrinti, kad į namo priestato, per kurį patenkama į Namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai (b. l. 139-140). Posėdyje L. J. paaiškino, kad ji buvo įpareigota imtis veiksmų, t. y. užtikrinti, kad namo priestato, per kurį patenkama į namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai ir dėl to 2019-07-31 užrakino įėjimo į šilumos punktą duris ir pakabino įspėjamąjį raštą. Taip pat nurodė, kad priemonių buvo įpareigota imtis nedelsiant, o pavojų keliančiai būklei pašalinti bendrija pirmiausia turėjo sušaukti bendrijos narių susirinkimą, nuspręsti, kokiu būdu šalinti trūkumus, surinkti tam lėšas ir tik tada galėjo imtis veiksmų, todėl siekdama nebelsiant užtikrinti saugumą, nusprendė įėjimo duris užrakinti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į savo nuomojamas patalpas galėjo patekti per kitą įėjimą iš gatvės pusės. Tai, kad toks įėjimas yra, patvirtina į bylą pateikti dokumentai ir fotonuotraukos. Įvertinus visa tai darytina išvada, kad L. J. veiksmuose nėra tyčinės kaltės, būdingos 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėčiai. L. J. duris užrakino nė sąmoningai ignoruodama numatytą įstatymuose nustatytą tvarką, o atvirkščiai, manydama, kad privalo vykdyti jai, kaip namo savininkų bendrijos pirmininkės įstatymuose numatytas pareigas užtikrinti konkrečių namo patalpų saugumą. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad skundžiamas 2019-09-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo teisėtas interesas gali būti ginamas tiks civilinio proceso tvarka pareiškus civilinį ieškinį byloje, todėl jo skundas pripažintinas nepagrįstu ir netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „J.“ 2019-10-21 skundo dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-1892-2019 (ROIK 19104331905) netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.