Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-08 · Administracinė byla Nr. eA-161-556/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-24Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
eA-161-556/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00238-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
Atsakovas
Š. B.
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-161-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00238-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 14.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Š. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Š. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir Departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas per teismo nustatytą terminą įpareigoti Š. B. (toliau – ir atsakovas) įvykdyti 2021 m. kovo 18 d. privalomajame nurodyme Nr. (16.3)-PN-86 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytus reikalavimus, nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą bei prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamas transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, atliekų perdavimą įrodančius dokumentus pateikti Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija) pareigūnai 2021 m. kovo 9 d. atliko patikrinimą Š. B. priklausančioje nelegalioje metalo laužo atliekų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pastate bei teritorijoje vykdomas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas. Teritorijoje, kartu su metalo laužo atliekomis kraunami ir laikomi išardytų automobilių kėbulai, aplink pastatą sukrautos atliekų krūvos, neišvežtos naudoti netinkamos padangos. Atsakovui buvo duotas Privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus. Atsakovas Privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti iki 2021 m. balandžio 17 d., tačiau jo neįvykdė. Aplinkybę, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, patvirtina Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros aktas Nr. ( 16.3)-TVR-2244, kuriame konstatuota, jog atsakovas pažeidimų nepašalino. Privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo nagrinėjamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje ir teisme, atsakovas jo neskundė. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, prašydamas įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Š. B. atsiliepime į prašymą prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą ir jokio įpareigojimo jam neteikti.

4. Atsakovas teigė, kad jis neužsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu ir nesutiko, jog jo teritorijoje buvo rasti išardytų automobilių kėbulai, atliekos. Atsakovas paaiškino, kad jis savo sunkvežimiu perveža metalo laužą supirkėjams į Vilnių ir sandėliuoja jam ir kitiems asmenims priklausančias daugiausia sunkvežimiams tinkamas naudoti detales, o ne atliekas. Atsakovo teigimu, didesnis neišvežto metalo laužo kiekis susidarė dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų dėl pandemijos. Atsakovas pateikė nesutikimo su Privalomuoju nurodymu argumentus, teigė, kad negalėjo apskųsti, nes jo negavo, galbūt dėl pašto kaltės, todėl ginčija Privalomąjį nurodymą šioje byloje.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą patenkino, t. y. įpareigojo atsakovą Š. B. įvykdyti Privalomajame nurodyme nurodytą reikalavimą – nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą bei prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamas transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, atliekų perdavimą įrodančius dokumentus pateikti Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai, adresu (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6. Teismas nustatė, kad Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės D. B. ir I. A. 2021 m. kovo 9 d. atlikusios patikrinimą Š. B. priklausančioje nelegalioje metalo laužo atliekų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pastate bei teritorijoje vykdomas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas. Teritorijoje, kartu su metalo laužo atliekomis kraunami ir laikomi išardytų automobilių kėbulai. Aplink pastatą sukrautos atliekų krūvos, neišvežtos naudoti netinkamos padangos. Departamento pareigūnų patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2021 m. kovo 10 d. apžiūros akte Nr. (16.3)-TVR-1009, Š. B. pateikė paaiškinimą. Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė D. B., remdamasi 2021 m. kovo 10 d. apžiūros aktu Nr. ( 16.3)-TVR-1009 ir vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais surašė atsakovui 2021 m. kovo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-86 (Privalomasis nurodymas), kuriame konstatavo, jog Š. B. veika neatitinka Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 4-216 redakcija) (toliau – ir Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimai), Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės), Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija) (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 6 punkto reikalavimų. Privalomajame nurodyme atsakovui nurodyta iki 2021 m. gegužės 17 d. nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.

7. Teismas nurodė, kad Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės D. B. ir I. A., 2021 m. balandžio 27 d. atlikusios neplaninį patikrinimą nustatė, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) dalis metalo laužo atliekų išvežta, tačiau dalis automobilių kėbulų atvežta naujai. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros akte Nr. (16.3)-TVR-2244, kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas. Prie šio apžiūros akto pridėtos fotonuotraukos , iš kurių matyti, kad prie Š. B. priklausančio pastato laikomos metalo ir kitos atliekos, naudotos padangos ir išardytų automobilių kėbulai. Tai paneigia atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad jis neužsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu ir, kad jo teritorijoje buvo rasti išardytų automobilių kėbulai.

8. Teismas, aptaręs Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, sprendė, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas Š. B., gavęs Privalomąjį nurodymą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Š. B. skundas dėl Privalomo nurodymo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad Privalomajame nurodyme suformuluotas nurodymas iki 2021 m. gegužės 17 d. nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams Š. B. yra privalomas ir turi būti įvykdytas. Duomenų, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas būtų įvykdęs šį Privalomojo nurodymo reikalavimą, nenustatyta. Teismas sprendė, kad atsakovas Privalomąjį nurodymą turi įvykdyti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

10. Atsakovas Š. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir neįpareigoti pareiškėjo vykdyti Privalomąjį nurodymą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nurodo, kad ginčija Departamento neteisingai nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai kaip įrodymus priimtas faktines aplinkybes, kurios neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu Departamento pareigūnai surašė Privalomąjį nurodymą.

12. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodė, kad Privalomojo nurodymo iki pirmosios instancijos teismo pranešimo pateikti atsiliepimą negavo, todėl jo negalėjo apskųsti. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų sąmoningai vengęs laiku apskųsti akivaizdžiai faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis nepagrįstą ir neteisingą Privalomąjį nurodymą, išdėstydamas tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą. Teismo sprendime objektyviais įrodymais nepašalinta abejonė, kad buvo įvykusi klaida, dėl kurios Privalomasis nurodymas nebuvo pareiškėjui įteiktas dėl pašto ar Departamento pareigūnų kaltės. Teismui pateikti įrodymai dėl Privalomojo nurodymo siuntimo nėra pasirašyti ar kitaip patvirtinti pašto ar Departamento pareigūnų, todėl negali būti vertinami kaip patikimi. Net jei teismas pripažintų, kad Privalomasis nurodymas buvo atsakovui įteiktas tinkamai, teismas neturėtų patvirtinti akivaizdžiai nepagrįsto Privalomojo nurodymo teisėtumo, nes tai prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Atsakovas nesutinka su teismo išvada dėl Privalomame nurodyme nurodytos aplinkybės, kad jis neteisėtai užsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu. Jokiais įrodymais nėra užfiksuota, kad atsakovas ar kiti su juo susiję asmenys atsakovo naudojamame pastate ar teritorijoje šalia, adresu (duomenys neskelbtini) ardo netinkamų eksploatuoti automobilių kėbulus. Atsakovas teismui nurodė, kad fotonuotraukose nėra užfiksuotas joks ardomas (pradėtas ir nebaigtas ardyti) automobilis, nes teritorijoje laikomi tik jau išardyti automobilių kėbulai ir tolimesnei eksploatacijai tinkamos autodalys, kurios daugiausia yra nuo visiškai kitų, nei laikomi teritorijoje automobilių kėbulai, automobilių ir kitoks paruoštas išvežti metalo laužas bei kiti su automobiliais nesusiję naudoti tinkami daiktai, kuriuos Departamento pareigūnai nepagrįstai laikė automobilių ardymo atliekomis. Metalo išvežimas į Vilnių ir tinkamų eksploatacijai naudotų automobilių dalių sandėliavimas kitų asmenų prašymu yra visiškai skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios veiklos. Departamento pareigūnai neturi specialių žinių ir nesirėmė jokiomis specialistų išvadomis, kad tinkamos toliau naudoti naudotos automobilių dalys yra būtent iš išardytų automobilių kėbulų. Tokios teismo išvados riboja atsakovo ūkinės veiklos laisvę, nes norėdamas verstis išardytų automobilių kėbulų pervežimo į kitų miestų metalo supirkimo aikšteles veikla ir kitų automobilių naudotų automobilių dalių, kurios dėl tinkamumo toliau naudoti nėra atliekos, sandėliavimo veikla, jis turėtų išsinuomoti atskiras patalpas. Todėl Privalomajame nurodyme nurodytos aplinkybės, kad atsakovas užsiima neteisėta automobilių ardymo ir nelegalia metalo supirkimo veikla, nėra pagrįstos objektyviai ir kompetentingai nustatytos. Departamento pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo administraciniame sprendime nurodyti tik objektyviai nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas teigia teismui nurodęs, kad šiuos užfiksuotus išardytus automobilių kėbulus, turėdami laiko savo kiemuose išsiardo patys jų savininkai, siekdami gauti kuo daugiau pinigų už metalo laužą, kurį atsakovas tik perveža Vilniuje brangiau nei Rokiškyje mokantiems metalo laužo supirkėjams, todėl šių automobilių atliekos atsakovo nepasiekia, nes jis jų nepriima. Atsakovas teigia teisėtai užsiimantis krovinių gabenimo veikla ir užfiksuoti išardyti automobiliai toje teritorijoje buvo laikomi labai trumpai, nes buvo paruošti gabenimui į Vilniaus metalo supirkimo aikšteles. Teismas aiškiai nepasisakė ir nepaneigė šių atsakovo argumentų.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas kaip įrodymus priėmė Departamento 2021 m. kovo 10 d. apžiūros aktą Nr. (16.3)-TVR-1009 ir 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros aktą Nr. (16.3)-TVR-2244, kuriame nustatyta, jog prie atsakovui priklausančio pastato laikomos metalo ir kitos atliekos, naudotos padangos ir išardytų automobilių kėbulai. Iš tokios išvados nėra aišku, ką teismas laiko „kitomis atliekomis“, kurios patvirtintų jų atitikimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamai atliekų sąvokai ir su tuo susijusiais reikalavimais. Departamento pareigūnams, kaip neturintiems specialių žinių, klaidingai atrodo, kad atskirta nuo automobilio detalė automatiškai tampa atlieka. Privalomajame nurodyme minimos padangos su ratlankiais, kaip atliekos, nors šie daiktai turi vertę būtent kaip padangos su ratlankiais, kurias galima uždėti ant eksploatuojamo sunkvežimio ar automobilio. Teismas aiškiai nepasisakė ir nepaneigė šių atsakovo argumentų.

15. Atsakovas ginčija Departamento neteisingai nustatytų ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai patvirtintą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Privalomajame nurodyme nurodyti Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių pažeidimai, tačiau nenurodyta jokio konkretaus atsakovo pažeisto šių teisės aktų punkto. Departamento pareigūnai nurodė, kad jis pažeidė Taršos leidimų taisyklių 6 punktą, kuris numato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą, tačiau Privalomajame nurodyme nenurodė, kokį stacionarų technikos objektą atsakovas eksploatuoja. Tų pačių taisyklių 4.3 punktas nurodo, kad įrenginys visada yra stacionarus technikos objektas. Tai atsakovo teigimu, atima galimybę suprasti Privalomąjį nurodymą ir galimybę teismui pateikti tinkamą paaiškinimą bei neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo aiškiai nurodyti padarytų pažeidimų įvertinimo teisinį pagrindą. Departamento pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas superka metalo laužą ir atliekas, o teismas aiškiai nepasisakė ir nepaneigė šių atsakovo argumentų.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros akte Nr. (16.3)-TVR-2244, konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog prie Š. B. priklausančio pastato laikomos metalo ir kitos atliekos, naudotos padangos ir išardytų automobilių kėbulai. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad jis neužsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu ir, jog jo teritorijoje buvo rasti išardytų automobilių kėbulai. Atsakovui Privalomasis nurodymas buvo išsiųstas 2021 m. kovo 22 d. registruota pašto siunta pagal jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat jo paties nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Dokumentų atsakovas pašte neatsiėmė. Atsakovas teigia, kad elektroninio pašto negavo ar neskaito, neturi pagrindo, kadangi visuose dokumentuose oficialiai nurodo savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), šį elektroninį paštą apeliantas nurodė ir teismui, teikdamas apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Atsakovo naudojamas elektroninio pašto adresas buvo pateiktas visuose dokumentuose, tą patį elektroninį paštą apeliantas nurodė teismui, teikdamas apeliacinį skundą, todėl Departamentas pagrįstai, būtent paties apelianto nurodytu elektroninio pašto adresu ir siuntė Privalomąjį nurodymą, nurodydamas, kad asmuo yra kviečiamas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nustatymo ir jo įteikimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas buvo teiktas su nurodymu nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) o prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, tačiau 2021 m. balandžio 27 d. atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad teritorijoje dalis metalo laužo atliekų išvežta, tačiau dalis automobilių kėbulų atvežta naujai. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad jis neužsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu ir, jog jo teritorijoje buvo rasti išardytų automobilių kėbulai. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje aiškiai įvardyta, kas yra atliekos ir komunalinės atliekos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad Privalomajame nurodyme suformuluotas nurodymas atsakovui yra privalomas ir turi būti įvykdytas. Atsakovas turėjo pakankamai laiko įvykdyti Privalomąjį nurodymą nuo jo surašymo dienos. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Pareiškėjas Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas įpareigoti atsakovą Š. B. įvykdyti Departamento Privalomąjį nurodymą.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino motyvuodamas tuo, kad Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir nenuginčytas, o atsakovas jo laiku neįvykdė. Teismas įpareigojo atsakovą Š. B. įvykdyti Privalomajame nurodyme nurodytą reikalavimą – nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą bei prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamas transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, atliekų perdavimą įrodančius dokumentus pateikti Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai, adresu (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame ginčija Privalomąjį nurodymą, teigia, kad jo negalėjo apskųsti, nes jo negavo, nesutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.

22. Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą Š. B. priklausančioje nelegalioje metalo laužo atliekų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pastate bei teritorijoje vykdomas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas. Teritorijoje, kartu su metalo laužo atliekomis kraunami ir laikomi išardytų automobilių kėbulai. Aplink pastatą sukrautos atliekų krūvos, neišvežtos naudoti netinkamos padangos. Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2021 m. kovo 10 d. apžiūros akte Nr. (16.3)-TVR-1009, Š. B. pateikė paaiškinimą. 2021 m. kovo 18 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame konstatuota, jog Š. B. veika neatitinka Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, Taršos leidimų taisyklių 6 punkto reikalavimų. Privalomajame nurodyme atsakovui nurodyta nutraukti neteisėtą netauriųjų metalų ir atliekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) prie ūkinės veiklos pastato ir jame esančias juodojo metalo laužo ir išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, atliekų perdavimą įrodančius dokumentus pateikti Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai. Privalomajame nurodyme nurodyta jį įvykdyti iki 2021 m. gegužės 17 d. bei, kad Privalomasis nurodymas duodamas vienam mėnesiui. Iš Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistes D. B. 2021 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Privalomajame nurodyme buvo padarytas rašymo apsirikimas – Privalomojo nurodymo įvykdymo data turėtų būti 2021 m. balandžio 17 d., tačiau toje pačioje Privalomojo nurodymo eilutėje nurodyta, kad Privalomasis nurodymas duodamas vienam mėnesiui. 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros aktas Nr. (16.3)-TVR-2244 patvirtina, kad Privalomasis nurodymas per jame nustatytą terminą įvykdytas nebuvo.

23. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punktas įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 punktą privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

24. Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

25. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

26. Atsakovui Privalomasis nurodymas buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktu pagrindu, t. y. kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis negavo Privalomojo nurodymo, todėl neturėjo galimybės jo skųsti ir apeliaciniame skunde iš esmės ginčija patį Privalomąjį nurodymą bei jame nustatytas faktines aplinkybes. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnis nustato, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Departamentas Privalomąjį nurodymą išsiuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, tačiau atsakovas jo pašte neatsiėmė. Taip pat Privalomasis nurodymas atsakovui buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu, kurį atsakovas yra nurodęs ir teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, tai, kad Privalomasis nurodymas buvo išsiųstas atsakovui papildomai ir jo nurodytu elektroniniu paštu, aplinkybę, jog atsakovas dalyvavo patikrinime vietoje prieš surašant Privalomąjį nurodymą, bei tai, kad atsakovui jau ne pirmą kartą yra duodamas analogiško pobūdžio privalomasis nurodymas (atsakovas buvo baustas už veiklą be leidimo ir jam buvo duotas privalomasis nurodymas nutraukti neteisėtą veiklą ir atliekas perduoti atliekų tvarkytojams 2019 m.), atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nežinojimo apie Privalomąjį nurodymą ir nesutikimą su jame nustatytomis aplinkybės vertina kaip jo gynybinę poziciją ir šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad šioje byloje keliamas ginčas yra ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, o dėl įpareigojimo atsakovą jį įvykdyti. Atsakovas, net ir iš teismo gavęs pareiškėjo prašymą šioje byloje kartu su Privalomojo nurodymo kopija, jo neskundė. Taigi, Privalomąjį nurodymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė galiojančiu ir vykdytinu.

29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė Privalomajame nurodyme duotų nurodymų. Iš 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros akto Nr. (16.3)-TVR-2244 ir prie jo pridedamų fotonuotraukų matyti, kad dalis prie atsakovui priklausančių statinių buvusių išardytų automobilių kėbulų išvežta, tačiau atsiradę ir naujų. Be to, šalia išardytų automobilių kėbulų matosi didelis kiekis netvarkingai sukrauto įvairaus kitokio metalo laužo: metalinių statinių, vamzdžių fragmentų, metalinių radiatorių sekcijos ir kt. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai apie atliekas, specialias žinias, būtinas įvertinti atliekų kilmę ir pan. nesudaro pagrindo byloje esančių įrodymų vertinti kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį Privalomąjį nurodymą įvykdyti.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Š. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius